Ketvirtadienį Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus, Pajūrio regioninio parko darbuotojai susitiko su vietos bendruomenės atstovais, miškininkais ir kalbėjo apie piliakalnio tvarkymą.

Kol kas dar neatskleistą praeitį menantis piliakalnis yra saugomo miško dalis.

Pokalbio metu paaiškėjo, kad visiškai greta piliakalnio šlaitų auga reti, valstybės saugomi augalai.

Problema yra ta, kad paveldo ir gamtos saugojimo įstatymai šioje vietoje šiek tiek prieštarauja vieni kitiems.

Kadangi abiejų institucijų atstovai parodė gerą valią, pavyko suderinti institucijų interesus.

Regioninio parko direkcija nusiteikusi imtis šio objekto priežiūros ir tvarkybos bei pritaikyti jį turizmo poreikiams.

Akivaizdu, kad nuosavybės įteisinimas yra netrumpas procesas, o šių formalumų neatlikus, vargu ar įmanoma pradėti piliakalnio tvarkymą.

Susitikę suinteresuoti asmenys aptarė idėją leisti archeologams tęsti kasinėjimus ir atlikti žvalgomuosius tyrimus aplink piliakalnį.

Esama tikimybės, kad netoli piliakalnio turėtų būti likę senosios gyvenvietės bei kapinyno pėdsakų. Jeigu mokslininkams pavyktų rasti šiuos objektus, tai būtų labai įdomus lankytojams kompleksas.

Susitarta, kad Kukuliškių piliakalnio apnuoginti iškertant visus medžius neverta.

Pakaktų praretinti augmeniją, išgenėti krūmus bei menkaverčius medelius ir suformuoti proskyną į jūros pusę, kad lankytojai galėtų mėgautis gražiu vaizdu.

Pajūrio regioninio parko administracija jau turi patirties tvarkant ir valdant istorinį objektą.

Prieš daug metų kaip savo nuosavybę ji įteisino bunkerį, dažnai vadinamą juodąja tvirtove pajūryje.

"Nuosavybės įteisinimas leidžia tikėtis gauti pinigų iš Europos Sąjungos, nes bešeimininkiam turtui tvarkyti parama neskiriama", – paaiškino susitarimo esmę vyriausiasis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.