Uostamiesčio savivaldybė, pradėdama rengti bendrąjį miesto planą, norėtų iš naujo įvertinti mieste esančius taršos šaltinius ir sudaryti oro teršalų sklaidos žemėlapius. Tokius dokumentus savivaldybė šiuo metu turi, tačiau jie parengti prieš maždaug dešimtmetį ir esą yra pasenę bei neatitinka realios situacijos.

Klaipėdos politikai planuoja kreiptis į Aplinkos ministeriją bei prašyti, kad prieš parengiant naująjį 2018–2028 m. miesto bendrąjį planą būtų sudaryti nauji oro teršalų sklaidos žemėlapiai.

Pastaruosius miestas jau turi, tačiau jie nubraižyti prieš dešimtmetį ir, anot Klaipėdos miesto tarybos nario Valdemaro Anužio, yra pasenę bei neatitinka realios dabartinės situacijos.

"Norėdami planuoti miestą, teritorijas, turime žinoti, kokia ir kur yra tarša", – pastebėjo politikas.

Pašnekovo teigimu, turint minėtus dokumentus, būtų galima efektyviau planuoti, kuriose miesto vietose įmanoma vystyti centralizuotas šildymo sistemas ir kur leisti kitokius šildymo būdus. Nauji žemėlapiai esą leistų išsiaiškinti, kaip per dešimtmetį pakito pramonės objektų bei taršos šaltinių išsidėstymas mieste.

"Dabar taršos objektais tapo netgi mažaaukščiai pastatai, kurie šildomi kūrenant anglimis, naudotais automobilių tepalais, senais batais", – dėstė V.Anužis.

Politikas neabejojo, kad per 10 metų situacija Klaipėdoje pakito – Laisvojoje ekonominėje zonoje atsirado naujų įmonių, mieste – chemijos pramonės bendrovių, naujų kvartalų.

Kiek tiksliai tokių žemėlapių atsiradimas galėtų kainuoti miestui, nežinoma. Vis dėlto pašnekovas patikino manantis, kad tokių dokumentų rengimą turėtų finansuoti ne savivaldybė.

Todėl savivaldybei planuojama siūlyti kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši organizuotų tokių žemėlapių sudarymą.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė patikino, jog tokie dokumentai, rengiant 2018–2028 m. miesto bendrąjį planą, būtų reikalingi, tačiau kol kas dar nėra aišku, ar ministerija imtųsi juos finansuoti.

"Viskas kainuoja ir mes nežinome, ar ministerija turi pinigų tokiems dalykams", – pastebėjo D.Berankienė.

Net ir tuo atveju, jeigu finansavimo nebūtų sulaukta, uostamiesčio savivaldybė esą būtų pajėgi tokius žemėlapius parengti ir savo lėšomis.