Šiomis dienomis pavasarį praūžusio gaisro padarinius įvertinę mokslininkai nusprendė – verta atsodinti išdegusius plotus. Vis dėlto atsodinta bus ne visa išdegusi teritorija, o atskiri jos lopinėliai, mat pasirodė, jog kai kur žemė ir kita ten esanti augmenija naujiems sodinukams nebūtų palanki. Planuojama, kad tikslesni planai paaiškės lapkritį.

Atsodins gaisravietę

Šią savaitę Kuršių nerijoje viešėjo ir praūžusio gaisro padarinius įvertino keturi mokslininkai. Nuspręsta, kad išdegusius plotus bus imtasi atkurti.

„Šią savaitę vyko įžanginis projekto „Išsaugokime Neringą“ susitikimas. Vyko darbinė sesija, po kurios daroma preliminari išvada – dalinai atsodinti išdegusią erdvę“, – informavo viešosios įstaigos „Mes darom“ direktorė Roberta Žukaitė.

Šiuo metu dar tiksliai nežinoma, kokioje išdegusios teritorijos dalyje bus pasodinti nauji medeliai bei kada bus pradėti darbai.

Medeliai augs ne visur

Pašnekovė informavo, jog mokslininkams pavesta iki lapkričio susirinkti į dar vieną mokslinę sesiją, kurios metu ir bus numatyta kokiomis priemonėmis, kuriuose plotuose, kokiais medeliais reikėtų pradėti gaivinti išdegusius plotus.

„Nevisas vietas ir galima, ne visas vietas ir pavyks atsodinti. Yra įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai kur auga grybai, kurie yra kaip atitikmuo marui. Jeigu tokie dalykai kai kuriose vietose auga, tai ten augti niekas apskritai negali“, – tikino R.Žukaitė.

Po mokslinės sesijos bus aišku, kiek išdegusio teritorijos bus atsodinta.

„Augmenija bus įvairiai atsodinta skirtinguose plotuose. Tikrai nebus taip, kad vienos rūšies medeliu bus apsodinti visi plotai. Ir vykstant į vietas bus tiriama“, – bėrė pašnekovė.

Keli finansavimo šaltiniai

Lapkričio pabaigoje bus surengtas forumas, kurio metu bus pristatyti galutiniai mokslinės sesijos rezultatai bei svarstomi kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis.

Prie įstaigos iniciatyvos išsaugoti Neringą prisidėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei Neringos savivaldybė.

Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma ir kas galėtų finansuoti jau planuojamus darbus, dalį lėšų, R.Žukaitės teigimu, turi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kitos dalies bus prašoma privataus sektoriaus. Pašnekovė pridūrė, jog jau vien planuojamai mokslinei sesijai prireiks nemažos sumos pinigų.

„Žaliosios politikos institutas, kuris yra sutraukęs mokslininkus, kartu su mūsų organizacija ir Neringos miesto savivaldybe bus atsakingi už ekspertinę dalį, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas bus atsakingas už patį įvykdymą“, – dėstė viešosios įstaigos direktorė.

To dar nėra buvę

Pašnekovė pabrėžė, kad tai pirmasis toks projektas Lietuvoje, kurio metu pečius surėmę dirbs privataus, valstybinio bei mokslo sektoriaus atstovai.

Šiomis dienomis pirminę ekspertizę atliko keturi mokslininkai, tačiau planuojama pritraukti ir daugiau aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir kitų specialistų.
Didelis gaisras Kuršių nerijoje, tarp Alksnynės ir Juodkrantės, buvo kilęs balandžio 25 dieną. Gaisro metu išdegė daugiau nei 100 hektarų miško.

Tai jau ne pirma tokia nelaimė išskirtiniame pajūrio kurorte.  Dar vienas didelis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško.