Apėję garsiąją Gintaro įlanką, ant paties Kuršių marių žurnalistai pamatė suverstą didelę krūvą įvairių atliekų. Joje buvo supjaustytų trinkelių, plytų, betono luitų ir kitų statybinių liekanų. Toje vietoje įvairiomis statybinėmis, asfalto ir kitomis atliekomis nusėta ir visa marių pakrantė.

Šalia stovi seni mediniai statiniai, o prie jų palei Gintaro įlanką yra baigianti trūnyti, išlūžusi medinė buvusi žvejų prieplauka, kuria žmonėms vaikščioti dabar pavojinga, nes galima įlūžti į vandenį ir susižeisti ar net nuskęsti.

LNK.LT nuotr.

Ir visas šis apgailėtinas, apleistas vaizdas ne bet kur, o Gintaro įlankos istoriniame draustinyje.

Tiesa, einant pagrindiniu pasivaikščiojimo taku iš Juodkrantės kurorto centro į Gintaro įlanką visos šios netvarkos nesimato – ji slypi atokiau nuo pašaliečių akių. Užtat prie pagrindinio tako stovi didingas ženklas, nurodantis, kad ši vieta išties ypatinga. Ant ženklo didelėmis raidėmis parašyta „GINTARO ĮLANKOS istorinis draustinis“.

Tad atsakingų institucijų paklausėme, ar joms žinoma apie šią situaciją, kodėl tokia netvarka toleruojama, kas ir kodėl pila statybines ir kitas atliekas Gintaro įlankos Kuršių marių pakrantėje?

LNK.LT nuotr.

Su šiais klausimais portalas LNK.LT kreipėsi ir į aplinkos ministrą Povilą Poderskį. Tačiau žurnalistams atsakė ne ministras, o jo atstovė – Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė. 

„Jūsų klausimai pagal kompetenciją persiųsti Aplinkos apsaugos departamentui bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Todėl dėl šių atsakymų reikėtų kontaktuoti su nurodytomis institucijomis“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsiųstame atsakyme. 

Portalas LNK.LT praėjusį penktadienį kreipėsi ir į minėtas institucijas.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė pranešė, kad ši institucija persiųs klausimus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai ir, kai gaus atsakymus, informuos.

LNK.LT nuotr.

Nelaukdami valdininkų susirašinėjimų LNK.LT dar penktadienį kreipsis į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją. Iš šios institucijos direktorės Linos Dikšaitės elektroninio pašto portalas gavo automatinį atsakymą, kad direktorė iki birželio 13 dienos atostogauja. O ją pavaduojantys kolegos kol kas atsakymų į LNK.LT portalo klausimus nepateikė. 

Tuo tarpu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) padėkojo LNK.LT portalui už suteiktą informaciją.

„Iki šiol pareigūnams nebuvo žinoma apie jūsų minimas atliekas. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliks vietos apžiūrą ir pradės tyrimą. Tikslesnę informaciją galėsime pateikti tyrimui pasibaigus“, – teigiama AAD atsiųstame atsakyme.

Kadangi LNK.LT portalas klausė, ar galima statybines ir kitas atliekas pilti Kuršių marių pakrantėje, istoriniame draustinyje, UNESCO į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje Kuršių nerijos teritorijoje, AAD atsakė: „Atliekų išpylimas – tiek statybinių, tiek kitų – yra draudžiamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje, nepriklausomai nuo vietos statuso. Teisės aktai numato, kad visos atliekos privalo būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.“

LNK.LT nuotr.

Atsakymą dėl Gintaro įlankos istorinis draustinyje ant Kuršių marių kranto pilamų atliekų portalui LNK.LT atsiuntė ir Neringos savivaldybė, padėkojusi žurnalistams už informaciją. 

„Iki šiol apie šią situaciją mums nebuvo žinoma. Šiuo metu neturime duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva šioje vietoje galėjo atsirasti statybinės atliekos. Atsižvelgdami į Jūsų pateiktą informaciją ir užfiksuotą vaizdą, kreipsimės į Aplinkos apsaugos departamentą“, – teigė Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė Sandra Vaišvilaitė.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro svetainėje rašoma, kad „Gintaro įlanka vadinama nedidelė, idiliška marių įlankėlė šiaurinėje Juodkrantės dalyje“.

Jos vardas siejamas su praeityje čia vykusia gintaro gavyba. 1855 m. prie Juodkrantės laivybos reikmėms gilinant Kuršių marių dugną, darbininkai dumble aptiko gintarų. Šiuo atradimu netrukus susidomėjo tuometiniai verslininkai.

„Mūsų laikais šioje vietoje kiekvieną birželį vyksta nendrinių skulptūrų simpoziumas. Skulptūros visą vasarą džiugina akį, o per rudens lygiadienio šventę būna sudeginamos“, – idilišką šios vietos vaizdą piešia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro specialistai.