- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai priešiški propagandininkai manipuliuoja klaipėdiečių pilietine iniciatyva, kai savaitgalį miestiečiai susitelkė į eitynes dėl smarvės. Šią akciją prokremliški portalai naudoja, kurdami naratyvus, nukreiptus prieš vietos valdžią, Lietuvos Seimą ir Prezidentą. Ne mažesnis dėmesys skiriamas ir išorinio giliavandenio uosto klausimui.
Akcija – kitomis spalvomis
Nepraėjus nė kelioms dienoms po klaipėdiečių pilietinės akcijos, virtusios tūkstantinėmis eitynėmis, rusiškose interneto svetainėse pasirodė informacija, kur teigiama, kad "Klaipėdoje įvyko gausus mitingas-eitynės prieš smarvę mieste".
Ir akcija esą nesulaukė "didesnio pagrindinių žiniasklaidos priemonių dėmesio".
"Apie šią prastai kvepiančią situaciją seniai žino Seimo deputatai, miesto tarybos nariai. Šiuo klausimu parašyta daugybė rezoliucijų, deklaracijų, bet smarvė neišnyko. Orą teršia kelios Klaipėdos įmonės, glaudžiai susijusios su uostamiesčio tėvais. Jie nuolat žada imtis veiksmų, ir jais neginčijamai tikima savivaldybėje. Kad sumenkintų žmonių valios mastus, kai kurie leidiniai pranešė tik apie kelis šimtus susirinkusiųjų, kas įsiutino akcijos organizatorius ir dalyvius, kurie suskaičiavo savo tarpe 5 tūkst. žmonių. Sutikite, kad tai nemažas skaičius miestui, kuriame gyvena 149 tūkst. žmonių. Kai Maskvoje, kur gyvena 12,5 mln. (beveik keturis kartus daugiau nei visoje Lietuvoje) išeina protestuoti apie 2 tūkst., lietuviška žiniasklaida tiesiog dūsta nuo pranešimų srauto apie drąsius opozicionierius ir publikuoja tas pačias, ne pirmo naujumo fotografijas", – postringavo portalas "Ekspress nedelia", remdamasis savo antriniu internetiniu puslapiu "Pensionier".
Įtakos instrumentų galia
Būtent "Ekspress nedelia", tarp kitų rusakalbės žiniasklaidos priemonių – "Litovski kurjer", "Obzor", ir "Pervyj Baltijskij kanal", Valstybės saugumo departamento (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje yra įvardyta "vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius".
VSD vertinime teigiama, jog šiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamas informacijos turinys "Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitinka Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas Lietuvos atžvilgiu".
"Tiesą sakant, nepamenu, kad į savo gyventojų protestus ir mitingus mūsų (Lietuvos – A.D.) valdžia būtų reagavusi operatyviai, pradedant parlamentarais ir baigiant prezidentu. Žinoma, apkalbėti kaimynus (Rusiją – A.D.) yra lengviau ir saugiau, nei aiškintis savo pačių vietines problemas. Toks moralinis valdančiojo elito dvylipumas yra nesuprantamas", – dėstė "Ekspress nedelia" autorius.
Organizatorė sureagavo keistai
Sekmadienį, rugsėjo 8-ąją, pilietinę akciją "Smarvei – ne", pasak Klaipėdos tarybos narės Ligitos Girskienės, organizavo Klaipėdos Marių bendruomenė.
Leidimą renginiui savo vardu gavo pati L.Girskienė. Eitynėse dalyvavo 3–4 tūkst. klaipėdiečių.
Ne vienas ten dalyvavęs tikino, jog nuo Atgimimo sąjūdžio laikų tokios gausios pilietiškumo apraiškos nėra matęs.
Eisenoje dalyvavę žmonės nė nenutuokė, kad jų pilietinė akcija propagandininkų bus panaudota valstybės diskreditavimo tikslais.
"Kaip galiu tai vertinti? Blogai vertinu, jei taip vyksta, nes mūsų tikslas buvo visai kitas, nesiekėme kažko kompromituoti. Eitynėse mačiau, kad daug kas filmavo renginį, aš nepažįstų tų žmonių. Pilnas internetas tos filmuotos medžiagos", – dienraščiui vakar kalbėjo L.Girskienė.
Kaip galiu tai vertinti? Blogai vertinu, jei taip vyksta, nes mūsų tikslas buvo visai kitas, nesiekėme kažko kompromituoti.
Vis dėlto po pokalbio su žurnaliste politikė sumanė mintimis pasidalyti viešai ir parašė savo įžvalgas "Facebook" paskyroje "Pietinė Klaipėda smirda":
"Ką tik sulaukiau skambučio iš dienraščio "Klaipėda" žurnalistės A.Dykovienės. Ji klausė, ar man žinoma, kad mūsų akcija prieš smarvę naudojasi priešiški Lietuvai Rusijos žiniasklaidos portalai. Iš kur man žinoti? Aš jų neskaitau. Dabar įtariu, apkaltins, kad esu kokia agentė, veikianti prieš Lietuvą."
Akiratyje – ir uostas
Peną pašaipoms propagandiniuose rusiškuose portaluose davė ne tik pilietiškos akcijos, bet ir nesibaigianti giliavandenio išorinio uosto epopėja bei nusikalstamai ilgai užsitęsęs neapsisprendimas, kur šis objektas galiausiai turėtų atsirasti.
Pastaruoju metu vis randasi tekstų, kuriuose nedviprasmiškai pabrėžiama, jog Lietuvos ambicijos esą per didelės, nes šalis tokių lėšų šiam objektui neturi.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Rasti valdiškų lėšų Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrai Lietuvos valdžia nesugebės. Išlaidų šalyje ir be to pakanka – tai streikuojantys mokytojai reikalauja didinti atlyginimus, tai žvejams uždraudžiama gaudyti menkes Baltijos jūroje, tai suremontuoti keliai "staiga" atsiduria nepatenkinamoje būklėje. Ir tokiame fone dar reikia karines išlaidas didinti!" – rašoma publikacijoje, pasirašytoje Aleksejaus Iljaševičiaus pavarde rubaltic.ru portale.
Šio prokremliško tinklalapio rašytojai pastaruoju metu itin susirūpinę giliavandenio išorinio uosto perspektyvomis Klaipėdoje, todėl, pabrėždami "blogą" finansinę situaciją Lietuvoje, nevengia vardyti metų senumo problemų.
A.Iljaševičiaus pavarde tekstą pasirašęs asmuo toliau tikina, kad Lietuvai išoriniam uostui reikėtų "pasakiškų pinigų".
"Pavyzdžiui, kompanija Smart Continent LT įvertino du projekto variantus: uostas Būtingėje kainuotų 1,163 mlrd. eurų, o Melnragėje – 619 mln. Šiandien žiniasklaida kalba apie 800 mln. Šaliai, kurios BVP pernai sudarė vos daugiau kaip 45 mlrd., suma labai rimta", – toliau dėstė A.Iljaševičiaus vardu pasivadinęs veikėjas.
"Prezidento kinų charakiris"
Pinigų stygiaus klausimą esą padėtų išspręsti investuotojai, realiausiai kinai.
Tačiau jau kitas rusų portalas "Sputnik Lietuva" pastebi, jog "Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai žvelgia į idėją pasitelkti kinų investuotojus".
"Kinija netrokšta investuoti lėšų į Pabaltijo šalių infrastruktūrinius projektus, ir Lietuva tampa pajuokos objektu, sielodamasi dėl jai nesiūlomų investicijų. Kuo mažiau Pekinas domisi bendradarbiavimu su Lietuva, tuo labiau joje girdisi balsai tų, kurie ragina priešintis "kinų grėsmei". Sprendžiant iš VSD ir Lietuvos karinės žvalgybos vasario ataskaitos, "raudonasis drakonas" jau kvėpuoja į nugarą "rusų lokiui", – toliau šaipėsi Vladimiro Matvejevo pavarde "Lietuvos prezidento kinų charakiris" tekstą pasirašęs asmuo.
Kinija netrokšta investuoti lėšų į Pabaltijo šalių infrastruktūrinius projektus, ir Lietuva tampa pajuokos objektu, sielodamasi dėl jai nesiūlomų investicijų.
Kinija esą meta į Pabaltijį vis daugiau savo agentų ir stengiasi pasiekti slaptą informaciją.
"Kurgi daugiau NATO ir ES gali laikyti savo svarbiausias paslaptis, jei ne Dievo užmirštoje Europos periferijos teritorijoje?" – ironizavo propagandinio teksto autorius.
Čia pat cituojamas G.Nausėda, esą teigęs, jog išorės uostas Klaipėdoje neturi patikimų investuotojų, kurie atitiktų "visus nacionalinio saugumo kriterijus" ir priduria, kad "G.Nausėdos susirūpinimas "nacionaliniu saugumu" sukelia tik graudulį".
Objektas įdomus daugeliui
Klaipėdos giliavandenio išorinio uosto idėja išties gvildenama jau beveik 15 metų.
Ne paslaptis, jog būsimu objektu domisi ne tik kinai, bet neoficialiai – ir rusai.
Tad giliavandenio išorinio uosto atsiradimas propagandininkų akiratyje nuostabos nekelia.
"Mūsų žiniomis, Klaipėdos valstybino jūrų uosto bendrasis planas dar nėra patvirtintas, bet yra galutinės stadijos ir laukia Vyriausybės pritarimo. Šiuo klausimu miestas yra išreiškęs savo poziciją mero raštu dėl nepritarimo šiam planui, nes nėra suderintos visos pozicijos", – teigė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.
Toks susitarimas būtinas, nes uosto planai turės didelę įtaką miesto gyvenimui – tiek susisiekimo sistemai, tiek oro kokybei.
Užvakar Klaipėdoje buvo pristatyta Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija, kuri labai susijusi su uosto plėtra, tačiau ir joje palikti abu išorinio giliavandenio uosto vietos variantai – tiek Melnragėje, tiek Būtingėje.
Komentaras
Eugenijus Gentvilas
Seimo narys, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas
Akivaizdu, kad rusams yra seniai duota užduotis iš Baltijos šalių uostų "ištraukti" rusiškus krovinius. Klaipėdoje jų jau senokai nėra, bet yra noras atimti ir baltarusiškus. Žinant, kad Rusija pajėgi paveikti Baltarusiją ir diriguoti kai kuriuos jos ekonomikos procesus, manyčiau, kad Lietuvai priešiškos žiniasklaidos puldinėjimas turi ir tam tikrą strateginę liniją.
Jų siekis, kad mes liktume tik su savo kroviniais, be tranzitinių krovinių. Rusiški kroviniai iš Klaipėdos jau kadaise nukeliavo į Ust Lugą, laimė, kad čia jų daug ir nebuvo. Klaipėda šiemet yra aiški lyderė rytinėje Baltijos pakrantėje, aptarnaujanti Baltarusijos ekonomiką, kraudama jos krovinius.
Dabar kai kas nori dar ir juos atimti ir nusigabenti juos į Ust Lugą, nors ekonomine prasme čia niekaip galai nesusiveda, bet žinome, kad ekonomika ne visada yra svarbiausias dalykas, kai viršų ima politika. Todėl neatsitiktinai tyčiojamasi iš naujo giliavandenio uosto Klaipėdoje planų, ypač tikintis, kad pas mus pradės mažėti krovinių. Tai rodo ir Rusijos agresyvi pozicija, kuria bando įteigti, kad Klaipėdoje perspektyvos nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje daugėja kintamųjų kelio ženklų: žadama įrengti ir dar vienoje gatvėje2
Kai kuriose uostamiesčio gatvėse ir apskritai keliuose galima pastebėti įspėjamuosius kelio ženklus su juose kintančia informacija. Tokie ženklai mieste įrengti jau ne vienoje vietoje, o kitais metais elektrinius ženklus su besikeičiančia informaci...
-
Įšilus orams Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys3
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims pavojingai mažą ribą. Pirmadienį telkiniuose pastebėta ir kritusių ...
-
Uostamiestyje lauko kavinių bus daugiau1
Iš viso leidimų lauko kavinėms visoje Klaipėdoje šiemet yra išduota daugiau negu pernai, tačiau pačiame senamiestyje, važiuojamojoje dalyje, šią vasarą jų ketinama atidaryti mažiau nei praėjusį turizmo sezoną. ...
-
Rinkimai Klaipėdoje – su nuotykiais2
Daugiau nei trys ketvirčiai klaipėdiečių antrajame prezidento rinkimų ture palaikė antros kadencijos siekusį Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą. Rinkimai uostamiestyje vyko gana sklandžiai, tačiau pasitaikė ir kuriozų. Be to, Klaipėdoje buvo gana d...
-
Burgerių valgymo čempionate Klaipėdoje – olimpinis medalininkas ir broliai nugalėtojai3
Paskutinį pavasario savaitgalį Klaipėdoje įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs burgerių valgymo čempionatas, kuriame rungėsi ir dailiosios lyties atstovės bei olimpinis medalininkas. ...
-
Klaipėdos rajonas pradeda daugiafunkcio centro su mokykla ir darželiu statybas
Klaipėdos rajono savivaldybės investicijos į švietimo įstaigų plėtrą ir toliau auga. Šiandien įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms būsimo daugiafunkcio centro pamatuose Sendvaryje, Trušeliuose. Čia per artimiausius porą m...
-
Uostamiestyje – renginių puokštė: kvies didžiųjų burlaivių lenktynės ir festivaliai13
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda taps lenktynių starto uostu birželio 27–30 d. vyksiančioje regatoje „The Tall Ships Races“. Tomis pačiomis dienomis uostamiestis svečius trauks ir į festivalius – čia vyks nematerialaus kultūro...
-
„Klaipėdos vanduo“ ragina gyventojus laistymo sistemas naudoti nakties metu1
Atšilus orams ir įsibėgėjant sodininkystės sezonui, pastebima, jog vandens sunaudojama ženkliai daugiau. Uostamiestyje jau pasitaiko gyvenviečių, kur pastebimas šiek tiek sumažėjęs vandens slėgis, todėl „Klaipėdos vanduo“...
-
Ant SGD laivo „Independence“ – vėtrungė su svarbiausiomis šalies laisvei datomis16
Po maždaug mėnesį trukusios apžiūros ir remonto Danijoje į Klaipėdą grįžusio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivos-saugyklos „Independence“ korpusą paženklino vėtrungė su šalies laisvei svarbiausiomis pastarojo...
-
„Klaipėdos energija“ remia Ukrainą, perduodama energetinę įrangą
Rusija nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios kryptingai atakuoja ir naikina šios valstybės energetikos infrastruktūrą. AB „Klaipėdos energija“, suprasdama nuo karo kenčiančios šalies kritinės infrastruktūros išlaikymo...