Medikai: daugėja atvejų, kai dėl tėvų aplaidumo nukenčia vaikai (papildyta)

Ištroškęs berniukas išgėrė automobilių alyvos. Mergaitė užsivertė virdulį su karštu vandeniu, nes ieškojo maisto. Medikai stveriasi už galvų – tiek mažamečių pacientų, kenčiančių dėl buityje patirtų traumų, dar niekad nebuvo.

Oda nusinėrė su rūbais

Šią savaitę į Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyrių paguldyta vos metukų sulaukusi mergaitė. Vėlų vakarą ji užsivertė virdulį su verdančiu vandeniu.

Mergaitė nudegė rankas, kojas, pečius, nugarą, dalį galvos – apie 17 proc. visos odos.

Dabar didžiąją dalį jos kūno dengia tvarsčiai.

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėjos Linos Survilaitės, ši pacientė nėra išimtis, tik kitiems vaikams gal labiau pasiseka – jie nudega mažesnį kūno plotą.

"Kas nutinka vaikui, kai šis nusipliko karštais skysčiais? Tokią traumą patyrusiajam nusineria oda su visais drabužiais. Be to, gresia bakterinė komplikacija, tokia, kaip sepsis. Dėl patirto skausminio šoko sutrinka visų organų kraujotaka ir funkcijos", – aiškino vedėja.

Šį rudenį sparčiai daugėja į ligoninę patenkančių vaikų, kurie nusipliko karštais skysčiais arba apsinuodija buityje naudojamais chemikalais.

Gydytojai sunerimę, kad dėl tėvų nepriežiūros ar aplaidumo nukenčiančių vaikų vis daugėja.

Dažniausiai traumas buityje patiria vaikai nuo vienerių iki trejų metų.

Palata neištuštėja

Į Reanimacijos skyrių paguldomi tie, kurie nudega apie 10 proc. ir daugiau kūno.

Pernai čia gulėjo beveik 50 stipriai apdegusių vaikų, šiemet – jau 28, nors šaltasis metų laikas tik prasidėjo.

Vaikų ligoninės gydytojai pastebi, kad atvėsus orams nusideginusių mažųjų pacientų padaugėja.

Prognozuojama, kad pernykštis aukų skaičius šiemet bus viršytas.

Šių metų pradžioje rekonstruotame Reanimacijos skyriuje buvo įkurta speciali atskira palata nudegusiems mažyliams.

Per šį laiką ji tik porą dienų buvo tuščia. Vos pacientas iš šios palatos perkeliamas į kitą skyrių, jo vietą užima nauja auka.

Per savaitę Reanimacijos skyriuje vaiko būklė stabilizuojama, o sprendimą dėl tolesnio gydymo priima ortopedai-traumatologai.

Jie sprendžia, ar vaikui būtina operacija nudegusiems audiniams pašalinti, kad neplistų infekcija, ar reikalingas odos persodinimas.

Pasak vaikų ortopedo-traumatologo Džeraldo Sivickio, nudegę pacientai kasdien perrišami. Ši procedūra atliekama esant bendrai nejautrai.

"Toks vaikas vien reanimacijos skyriuje gauna bent šešias narkozes. Perrišimas būna skausmingas, tad naudojama gili nejautra ir skiriama nemažai narkotinių medžiagų, Be to, vaikas nuolat gauna stiprių nuskausminamųjų. Kitaip jis išprotėtų nuo skausmo", – pasakojo vedėja.

Plėšia iš mirties nagų

Pasak Dž.Sivickio, nudegusių pacientų gydymas – ilgas ir brangus, o gerais rezultatais negali pasigirti nė viena pasaulio ligoninė. Pasekmės išlieka visam gyvenimui.

Gydytojas pastebi, kad nelaimės buityje kartais įvyksta ir dėl to, kad paryčiais atsibudęs vaikas pradeda ieškoti maisto. Tačiau vietoj jo, pavyzdžiui, išgeria automobiliui skirtos alyvos.

Reanimacijos skyriaus vedėja antrino, kad dėl neatsargiai namuose padėtų nuodų, buityje naudojamų chemikalų ar vaistų mažylį kartais tenka plėšti iš mirties nagų.

Vienas pavojingiausių vaikų apsinuodijimų – korozinėmis medžiagomis: balikliais, valikliais, tirpikliais, žiurkių ar skruzdžių nuodais.

Pasak L.Survilaitės, dažnas atvejis, kai pačios motinos vaikui į burną pripila pavojingų tirpalų.

Pavyzdžiui, kelių savaičių kūdikiui vietoj vitamino D supilama kalio permanganato.

Užrašo nepaskaitymas ant buteliuko kūdikiui kainuoja gleivinės nudegimus.

"Geriausiu atveju tokie "neapsižiūrėjimai" baigiasi išgąsčiu, tačiau kartais per prievartą tenka plauti skrandį – vaikas patiria psichologinę traumą. Blogesniu atveju pažeidžiamas virškinamasis traktas. Laikui bėgant, mažyliui gresia stemplės randėjimas ir siaurėjimas, tad jis susiduria su rijimo, mitybos problemomis", – aiškino gydytoja.

Vaikai taip pat prisiragauja kvepiančių eterinių aliejų, kurie pavojingi tuo, kad pažeidžia plaučių audinį ir gresia cheminėmis pneumonijomis.

Liūdnai baigiasi ir vaikų apsinuodijimai kenkėjams skirtais nuodais. Pažeidimai būna labai sunkūs, dėl jų kartais ištinka koma ar negalia.

Jei apsinuodijimas ir nudegimas cheminėmis medžiagomis būna stiprus – traumos pasekmės lieka visam gyvenimui.

Tokios būna skaudžios pamokos tėvams, kai šie pamiršta apie vaikams būdingą smalsumą ir norą pažinti aplinką.

"Mokykloje išmokstama tokių dalykų, kurių gyvenime niekada nereikės. Bet pamirštama apie elementarius dalykus: saugumą, vaikų priežiūrą, tėvų vaidmenį. Gal tai ir elementaru, bet žmogus niekada negyveno tokioje didelėje cheminių medžiagų apsuptyje", – pabrėžė gydytoja.

Siūlo auklėti baudomis

Tėvų aplaidumas ar nelaimingas atsitikimas? Gydytojai vienareikšmio atsakymo į šį klausimą dėl buityje nukenčiančių vaikų neturi.

Pasak Dž.Sivickio, visame pasaulyje šios traumos vertinamos kaip tėvų aplaidumas.

Didžioji dalis vaikų nusipliko kava, arbata, sriuba ar karštu vandeniu, o traumos įvyksta virtuvėje ir vonioje.

Gydytojas įsitikinęs, kad daugumos buityje patiriamų traumų galima išvengti.

"Jei dauguma automobiliuose jau užsisega saugos diržus ar važiuodami dviračiu užsideda šalmą, tai gal ir dėl vaikų patiriamų traumų buityje laikas imtis prevencijos priemonių?" – klausė ortopedas-traumatologas.

Kitose šalyse tam sukurtos net specialios programos, kurios esą pasiteisino. Vienas paprastų patarimų – atskirti vaiko žaidimo erdves.

Pasak Reanimacijos skyriaus vedėjos, kuo visuomenė labiau "kompiuterizuojasi", tuo labiau ji bunka – nebemoka saugiai elgtis kasdienėje aplinkoje.

"Visuomenė pilna žioplių. Kuo toliau, tuo labiau jų daugėja. Protingi emigruoja, o žiopliai ir idiotai lieka čia, – žodžių į vatą nevyniojo L.Survilaitė. – Lietuvių kalboje nėra žodžių, kad apibūdinčiau motiną, kuri vaikui supila kalio permanganato!"

Gydytojų manymu, tėvų atsakomybę sustiprintų baudos, kurios būtų skiriamos dėl buityje patiriamų vaiko traumų.

Arba tokiais atvejais tėvai patys turėtų padengti dalį gydymo išlaidų.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė minėjo, kad anksčiau vaikų teisių gynėjus informuodavo tik apie sunkiau buityje nukentėjusius mažuosius pacientus.

Dabar perduodami visi šie duomenys, nes tokių atvejų skaičius stipriai išaugo.

Rizikingų šeimų – daugiau

Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė pastebi, kad šį rudenį išties smarkiai padaugėjo buityje nukenčiančių vaikų, ir tai tampa rimta problema.

Gavusi tokį pranešimą tarnyba pradeda tyrimą.

Darbuotojai aiškinasi, ar vaikas nukentėjo dėl tėvų neatsargumo, ar tai tiesiog nelaimingas atvejis.

Jei įžvelgiama tėvų kaltė, šeima įrašoma į rizikingųjų sąrašą. Jas toliau prižiūri Šeimos ir vaiko gerovės centro socialiniai darbuotojai.

G.Aurylienės nuomone, tokie mažyliai dažniau nukenčia dėl suaugusiųjų nepriežiūros.

"Bet mes nesame baudžiamoji institucija. Tėvus galime tik įspėti dėl vaikų nepriežiūros", – pridūrė vedėja.

Pagerėjus situacijai, šeima išbraukiama iš sąrašų. Priešingu atveju imamasi griežtesnių priemonių – kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

G.Aurylienė pritarė gydytojų nuomonei, kad tėvus drausminti reikėtų baudomis – suaugusieji privalo užtikrinti mažylio saugumą.

Būsimiems tėvams taip pat turėtų būti organizuojamos privalomos paskaitos apie vaikų priežiūrą ir saugumą. Tokia praktika taikoma užsienio šalyse.

Vaikų teisių apsaugos kontrolieriai pastebi, kad per sunkmetį padaugėjo rizikingų šeimų. Šiuo metu į šį sąrašą įtrauktos 310 šeimų, kuriose auga per 400 vaikų.

Papildyta

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės Anesteziologijos skyriaus vedėjo Michailo Chlopino, vienareikšmio  atsakymo dėl kasdienės narkozės poveikio mažam vaikui  nėra. Pastaraisiais metais šiuo klausimu atliekama nemažai  tyrimų.