Pirko brangiai, pardavė pigiai

Skerdyklos gatvės, kuri realiai neegzistuoja, istoriją dienraštis "Klaipėda" aprašė praėjusį gruodį ("Valstybės turtas – į privačias rankas", 2018 12 10).

Žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjo, jog už valstybės milijonus prieš 20 metų iš uostamiesčio gyventojų visuomenės reikmėms išpirkta nuosavybė patyliukais perėjo į privačias rankas.

Istoriją, kaip kelios klaipėdiečių šeimos buvo iškeldinamos iš privačios nuosavybės, kuri trukdė statyti Liepų ir Mokyklos gatvės viaduką, dar puikiai pamena daugybė klaipėdiečių.

Vieniems gyventojams Klaipėdos savivaldybė skyrė būstus Liepojos gatvėje mainais už turėtus namus šioje teritorijoje, kitos šeimos, kuri nesutiko su pirminėmis sąlygomis, iškeldinimas biudžetui kainavo 767 tūkst. litų.

Paaiškėjo, jog 2003 m. itin brangiai įgytas valstybinis turtas patyliukais buvo parduotas privačiam asmeniui.

Privatizavimo komisija nusprendė parduoti Skerdyklos g. 3-iuoju numeriu registruotą apleistą pastatą viešo aukciono būdu.

Kiek vėliau leista įsigyti ir valstybinę žemę, priskirtą šiam sklypui.

2003 m. spalio 17-ąją valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi sklypo savininku tapo Rolandas Bilotas, dabartinės Seimo narės Agnės Bilotaitės dėdė.

Parlamentarė su šiuo sandoriu neturi nieko bendra.

Projektuoja pastatą

Sklypas, esantis vadinamojoje pusės dobilo formos sankryžoje, šiuo metu priklauso įmonei "Danės projektai". Verslininkai jį šią vasarą įsigijo iš varžytinių.

Pirmuoju Skerdyklos gatvės numeriu pažymėtas sklypas vis dar priklauso Klaipėdos savivaldybei.

Rugsėjį projektuotojai visuomenei jau pristatė savo planus šios sankryžos centre statyti komercinį pastatą, primenantį autoservisą ar panašų objektą.

Įmonės "Danės projektai" atstovas, projekto vadovas Valentinas Lucenko yra tikinęs žurnalistus, jog tokia praktika, kai komerciniai pastatai atsiranda tokio pobūdžio teritorijose, nėra naujiena.

Esą Vilniuje dobilo formos sankryžos erdvėje yra įsikūrusi prabangių automobilių atstovybė, o Klaipėdos rajone, prie kelio Klaipėda–Palanga, stovi kitas komercinis statinys.

"Šis sklypas yra komercinės paskirties, o greta esantis savivaldybės sklypas – inžinerinės infrastruktūros. Bendrasis miesto planas šioje vietoje numato komercinės paskirties objektų statybą", – tikino V.Lucenko.

Namo nėra, bet registracija liko

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patikino, jog elektros kabeliui tiesti statybos leidimo nereikia.

"Matyt, savininkai nori turėti elektros inžinerinius tinklus. Savivaldybės sklypas, kuris yra greta, lieka neliestas, jie kabelius tiesia per valstybinę žemę. Ten vietos – sočiai", – aiškino G.Pocius.

Vytauto Petriko nuotr.

Plačiai aprašytas projektas, kuris, pasak statytojų, tik papuoštų Liepų gatvės viaduką, kol kas yra įstrigęs.

"Jie nori rekonstruoti apleistą gyvenamąjį namą, o iš tiesų rekonstruoti nėra ko. Buvęs šio objekto savininkas buvo parengęs pastato nugriovimo projektą, tačiau tai ir viskas. Pastatas buvo nugriautas, bet jis išregistruotas nebuvo", – pažymėjo G.Pocius.

Naujieji sklypo savininkai įsitikinę, jog tai ne jų kaltė, jog dokumentuose pastatas tebeegzistuoja.

"Taip nutiko, jog nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir nebuvo kreiptasi dėl statinio išregistravimo. Nugriovus pastatą, reikia atnaujinti sklypo planą ir kreiptis į Registrų centrą. Tokios procedūros nebuvo padarytos. Kodėl kažkas to nedarė, nežinau. Gyvenamasis namas egzistavo tik popieriuje. Bendrajame miesto plane čia nėra numatyta gyvenamoji statyba, ten numatyta komercinė paskirtis. Kai pirkome sklypą, antstolio žyma buvo, jog pastatas nugriautas. Bet tai nieko nekeičia. Mes sklypo paskirtį jau pakeitėme", – aiškino įmonės "Danės projektai" atstovas.

Leidimo nedavė

Tačiau Klaipėdos savivaldybės esą neįtikina statytojų užmojai perstatinėti orą, o ne buvusį statinį.

Jei parašyta, jog bus vykdoma pastato rekonstrukcija, klausimas, kur tas pastatas yra?

"Mums kilo klausimų dėl statybų rūšies. Jei parašyta, jog bus vykdoma pastato rekonstrukcija, klausimas, kur tas pastatas yra? Turi būti daiktas, kurį galima būtų rekonstruoti. Rekonstrukcijos sąvoka lakoniškai reiškia tai, jog tokio proceso metu galima daiktą padidinti arba sumažinti. Šiuo atveju pastatai yra nugriauti. Kyla mintis, jog tai vis dėlto yra nauja statyba. O ar ji čia yra leistina, reikia žiūrėti į teritorijų planavimo dokumentus", – sakė G.Pocius.

Panašu, jog teisėti sklypo pirkėjai pateko į nepavydėtiną padėtį.

Tačiau kol kas nėra aišku, kokia bus šio objekto techninio projekto vertintojų ir tikrintojų pozicija, kurie turės skelbti savo verdiktą.

Įpareigojo nugriauti

Beje, tarp Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimų galima rasti dar 2011-aisiais priimtą nutarimą nugriauti 1-uoju numeriu pažymėto 135,5 kv. m ploto gyvenamąjį namą su kiemo statiniais.

Tuo metu sprendime net buvo užfiksuota, jog šis gyvenamasis namas patenka į Priestočio gatvės sanitarinę apsaugos zoną.

Klaipėdos miesto valdyba 1996 m. patvirtino teritorijos Priestočio gatvės tęsinyje iki viaduko Liepų gatvėje ir Trilapio gatvės Klaipėdoje detalųjį planą.

Jame nurodyta, kad į tiesiamo Priestočio gatvės tęsinio iki viaduko Liepų gatvėje trasą patenkantys statiniai turi būti nugriauti.

Ar gali būti, jog vadovaujantis tuo pačiu detaliuoju teritorijos planu vieniems atsiranda prievolė nugriauti čia stovėjusius statinius, o kitiems – ne?

"Nesu įsigilinęs į šią istoriją, bet klausimų čia yra. Mano supratimu, viskas čia turėjo būti išvalyta ir nieko čia neturėjo likti. Jei detalusis šios teritorijos planas sako, jog visi statiniai turėjo būti nugriauti, vienintelė čia galima darbų rūšis – griovimas. Tai buvęs savininkas ir padarė", – nuomonę išsakė G.Pocius.

Sklypo valdytojų rengtas techninis projektas kartą jau buvo atmestas. Su ketinimais pastatą statyti ant sklypo ribos nesutiko ne tik savivaldybė, bet ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Taip pat buvo pažymėta, jog numatyta netinkama statybos rūšis. Pakartotinių prašymų statytojai nepateikė.