Gandas išgąsdino tėvus

Pradėjus registruoti būsimuosius pirmokus į mokyklas (jų jau yra 1 690), pasklido kalbos, kad vaikų nepriims į pirmą klasę, jei jų tėvai nepateiks savo atžalų privalomų skiepų pažymos.

Vaikai turėtų būti vakcinuoti nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio parotito.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vadovė Rožė Perminienė šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

„Šiandien tokios informacijos kol kas neturime, jokia žinia apie kokį nors panašų teisės aktą mūsų nepasiekė. Žinau, kad išlieka privalomieji skiepai pagal vadinamąjį skiepų kalendorių. Yra atvejų, kai vaikai visai neskiepijami, bet iki šiol tai nebuvo susieta su priėmimu į ugdymo įstaigas“, – teigė R. Perminienė.

Panaši isterija socialiniuose tinkluose buvo kilusi prieš maždaug aštuonerius metus, kai buvo paskleista informacija, kad esą nuo 2016 m. sausio 1 d. „įsigaliojo draudimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms priimti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės neskiepytus vaikus“.

Kalbėta, kad toks draudimas esą galiojo tik naujai į darželius ateisiantiems vaikams, o jau darželį lankantys neskiepyti vaikai išprašomi nebus.

Prieš įsakymą – peticija

Šiems nuogąstavimams tuomet buvo pagrindo, nes dabartinis ES komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis, 2014 m. būdamas Lietuvos  sveikatos apsaugos ministru, tų pačių metų birželį išleido įsakymą į darželius nepriimti vaikų, neskiepytų nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

Buvo numatyta, kad tėvams už vaikų neskiepijimą turėtų grėsti įspėjimas arba bauda iki 115 eurų.

Galiojo vienintelė išimtis, kai vaikai negalėjo būti skiepijami dėl tam tikrų medicininių būklių.

„Tuo metu buvo didelis tymų ir raudonukės protrūkis ir reikėjo skubėti, nes būtume nesuvaldę situacijos daugelyje darželių. Tuo metu labai išaugo hospitalizuotų vaikų skaičius. Tada sprendimą dėl skiepų priėmėme mano įsakymu, tai yra jei tėvai nenori skiepyti vaikų, tai turi patys prisiimti atsakomybę, neleisti vaikų į darželius, kad užkratas neplistų“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Pozicija: ES komisaras V. P. Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, mano, kad Lietuva galėtų įteisinti įstatyminę bazę dėl privalomų kalendorinių skiepų, nes EŽTT patvirtino, jog tai neprieštarauja žmogaus teisėms ir laisvėms. L. Balandžio / BNS nuotr.

Vis dėlto įstatymas neprigijo ir dar 2016 m. buvo atšauktas „kaip prieštaraujantis teisės aktų hierarchijos principui“, mat tokiu įsakymu esą būtų ribojamos asmens teisės į privatų gyvenimą.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad teismas sprendimą panaikino ne dėl to, kad jis buvo negeras, bet dėl to, kad jis negalėjo būti patvirtintas ministro įsakymu ar vyriausybės nutarimu, tai turėjo būti įstatyminis reguliavimas. Šito padaryti jau nespėjau, buvau pasiūlytas ES komisaru, o atėję kiti ministrai kažkaip pabūgo ir nedarė tolesnių žingsnių“, – teigė V. P. Andriukaitis.

Iškart po V. P. Andriukaičio įsakymo neskiepytų vaikų nepriimti į darželius žaibiškai sureagavo skiepų priešininkai ir paskelbė peticiją, kurią pasirašė per 5 tūkst. asmenų.

Joje tarp nurodytų motyvų pateikti argumentai nuo „kai kurių vakcinų dalių toksiškumo“ (todėl esą „visi skiepai yra neišvengiamai nesaugūs“) iki to, kad „valstybė nėra parengusi apmokėjimo programos nukentėjusiesiems nuo vakcinų“.

Peticijos rengėjai piktinosi, kad nėra numatytų alternatyvų, leidžiančių ugdyti neskiepytus vaikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Atsirado kita bėda – prisiklausę skiepų priešininkų, žmonės pradėjo abejoti dėl vaikų vakcinavimo.

Savo pozicijos nekeičia

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad taip sutapo, jog jam tapus ES komisaru kai kurios bendrijos šalys išgyveno tai, ko jis baiminosi Lietuvoje prieš palikdamas sveikatos apsaugos ministro postą.

„Tuomet tymų protrūkis apėmė ES, ir ypač komplikuotoje situacijoje atsidūrė Rumunija, Čekija ir Italija, kur buvo didžiausi protrūkiai. Kaip ES komisaras pasiūliau nacionalinėms vyriausybėms priimti sprendimus dėl privalomo kalendorinių vakcinų išplėtimo. Ir šios minėtos valstybės tokius siūlymus priėmė, bet tėvai apskundė tuos sprendimus Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT)“, – pasakojo V. P. Andriukaitis.

Vis dėlto, anot komisaro, EŽTT įvertino, kad tai neprieštarauja žmogaus teisėms ir laisvėms.

Esą tokie vyriausybių sprendimai yra pagrįsti ir kai yra grėsmė visuomenės sveikatai, privalomas skiepijimas neprieštarauja konvencijų normoms.

„Tai buvo europinis laimėjimas, prie kurio teko prisidėti, nes rašiau argumentus padėdamas toms šalims, ir teismas į tai atsižvelgė. Tad privalomam skiepijimui dabar jau yra ir teisinė bazė. EŽTT yra net keli panašūs sprendimai, kurie leidžia šalims narėms imtis privalomo skiepijimo, jeigu pasirodo požymių, kad yra užkrato grėsmė visuomenės sveikatai“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.

Sveikuolis mano kitaip

Vakcinų klausimas paūmėjo kilus COVID-19 pandemijai ir netyla iki šiol.

Pradedant interneto komentarais, kuriuose beveik kiekviena nesmurtinė mirtis siejama su vakcina nuo koronaviruso, ir baigiant kai kurių skiepų priešininkų viešais pasisakymais kone iš Seimo tribūnos.

Vienas iš garsiausiai apie tai jau ne vienerius metus kalbančių yra parlamentaras Dainius Kepenis.

Dienraščiui jis teigė, jog tėvai vis dėlto turėtų kreiptis į specialistus, kad išsiaiškintų, kas yra geriausia jų vaikams.

„Per pastaruosius trejus metus požiūris į skiepus labai kito. Todėl reikia kreiptis į specialistus, kurie dabar tapo kur kas sąžiningesni ir atsakingesni. O kadangi aš turiu 30 metų patirtį bendraujant su tėvais, kurie skundėsi dėl žalos po skiepų, aš tą informaciją daug metų kaupiau. Daugybė tėvų liudijo apie bėdas, kurių sulaukė jų vaikai po skiepo. Ir tada paprašiau specialistų, kad atsakytų, koks čia reikalas. O paskui prasidėjo ta trejų metų (kartosiu, ką pasakė specialistai) pasaulinė afera“, – kalbėjo parlamentaras, pridūręs, jog žmonės suprato, kad skiepai nėra švęstas vandenėlis.

Požiūris: skeptiškai skiepus vertinantis Seimo narys D. Kepenis įsitikinęs, jog stiprų imunitetą turinčiam žmogui skiepų nereikia. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Toliau D. Kepenis dėstė, kad, jo įsitikinimu, po skiepų nuo COVID-19 buvo sunaikintas natūralus žmonių imunitetas ir esą dabar sergančiųjų padaugėjo.

„Aš jokiu būdu nepritarsiu, kad skiepai būtų privalomi. Konstitucija šito neleidžia kategoriškai. Ir tik todėl, kad mes, keli žmonės, priešinomės, Lietuvoje nebuvo prievartos skiepytis nei nuo tymų, nei nuo COVID-19. Aš girdžiu labai blogą tendenciją, dabar visas pasaulis pandemijų valdymą žada atiduoti Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO). Mes esame kategoriškai prieš, mes matėme, kas vyksta, kai jie perima valdymą. Jie paskelbia pandemiją ir perima bet kurios šalies valdymą, jų nurodymai tampa privalomi. A. Dulkys (sveikatos apsaugos ministras – A. D.) jau sėdi Šveicarijoje ir rengiasi su tuo sutikti“, – pareiškė D. Kepenis.

Realybė verčia nerimauti

Matyt, įvairiais kanalais plintančios sąmokslo teorijos, prasimanymai ir visiškos nesąmonės (pvz., kad po vakcinacijos prie kūno ima lipti metalas) turėjo įtakos, ir nuo 2009 m. Lietuvoje pastebimas paskiepytų vaikų mažėjimas.

Iki to laiko šalyje vaikų skiepijimo apimtys atitiko PSO rekomendacijas – 94–99 proc. įvairiose vaikų amžiaus grupėse.

Specialistų įsitikinimu, mažėjant vaikų skiepijimo apimtims, padidėja skiepais valdomų infekcinių ligų sergamumo rizika.

Tai parodė 2019 m. kilęs tymų protrūkis Lietuvoje.

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas teigė, kad uostamiestyje kas penktas vaikas pernai nebuvo paskiepytas nuo tymų.

Lyginant su 2021 m., nesiskiepijančiųjų skaičius išaugo 7 proc.

„2019 m. nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito paskiepytų vaikų Klaipėdoje buvo 90 proc. Dabar yra 80,7 proc., taigi sumažėjimas žymus, panašu, kad COVID-19 įnešė kažkokio nepagrįsto nepasitikėjimo skiepais, nors vakcinų nauda mokslo jau seniai yra įrodyta ir net diskutuoti apie tai nereikėtų“, – kalbėjo R. Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Neskiepijimo priežastys būna įvairios: dalis vakcinuotis neatvyksta, dalis gyvena užsienyje, kiti tuo metu kuo nors suserga, nemaža dalis tėvų ar globėjų atsisako skiepyti vaiką, nes bijo komplikacijų, yra imigrantų, kurie neturi skiepų pažymų ir net nežino, dėl ko ir kada yra skiepyti ir ar iš viso skiepyti.

„Dėl antivakcinio požiūrio yra keletas akcentų. Pirmiausia, kai kurie žmonės iš esmės nėra nusiteikę prieš skiepus, bet jie turi abejonių, nes sukaupė daug klaidingos informacijos. Tačiau yra tokių asmenų, kurie dėl religinių ar kitokių įsitikinimų apskritai neigia vakcinas. Todėl medikų bendruomenė turėtų dėti pastangas ir abejojančiuosius šviesti. Be to, Lietuva gali priimti privalomą kalendorinį vakcinavimą įstatyminiu pagrindu, nes tai neprieštarauja žmogaus teisėms ir teisiniams principams“, – teigė V. P. Andriukaitis.

Šiuo metu oru plintančių virusinių ligų yra sumažėję, nes dar ne taip seniai buvo laikomasi griežtų reikalavimų dėl COVID-19. Tuo įsitikinę specialistai.

„Žinoma, tai turėjo įtakos, juk buvo karantinas, privalomas kaukių dėvėjimas, patalpų vėdinimas, atstumų laikymasis. Kontaktai buvo sumažėję, tai padėjo išvengti ir kitų užkratų. Bet atsirado kita bėda – prisiklausę skiepų priešininkų, žmonės pradėjo abejoti dėl vaikų vakcinavimo“, – teigė R. Grigaliūnas.

2022 m. duomenimis, Klaipėdos apskrityje nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito buvo paskiepyta 82 proc. vaikų, 7 proc. mažiau nei 2021 m.

„Žinau, kad daugėja neskiepijamų vaikų, tą žino ir Sveikatos apsaugos ministerija. Padėtį stebi epidemiologai. Yra nustatyta, jeigu sumažėja paskiepijimų skaičiai iki 94–95 proc., ligų protrūkiai bus neišvengiami su visomis komplikacijomis ir gal net mirtimis. Tai neabejotinai pavojinga tendencija. Juk mažėjant vakcinuotų asmenų skaičiams, krenta visuomenės imuninio atsparumo barjero lygis. Jei užplūs nauja virusinių susirgimų banga, neabejotinai jų skaičiai išaugs. Tai šimtmečių patikrinti dalykai“, – tvirtino V. P. Andriukaitis.

ES komisaras pabrėžė, kad turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tėvų ir pedagogų švietimui vakcinų klausimu.