Pereiti į pagrindinį turinį

Narpliojo kvapų detektyvą

2019-08-09 10:51

Panašu, kad smarvės problema uostamiestyje greitai dar nebus išspręsta. Kvapų detektyvą išnarplioti bandantys klaipėdiečiai suabejojo oro taršos tyrimų eiga. Gyventojai taip pat ištraukė į stalčius nugulusius senus dokumentus, liudijančius apie dešimtis kartų normas viršijančią taršą Dumpiuose.

Mįslė: miesto valdžia ir bendruomenės atstovai aiškinosi paslaptingo seno dokumento kilmę.
Mįslė: miesto valdžia ir bendruomenės atstovai aiškinosi paslaptingo seno dokumento kilmę. / Vytauto Petriko nuotr.

Trūksta informacijos?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, mero patarėjas Leonas Makūnas miesto rotušėje susitiko su Ketvergių bendruomenės atstove Raimonda Zabore ir miesto tarybos nare Ligita Girskiene.

Bendruomenės atstovės miesto valdžiai pažėrė klausimų ne tik dėl oro kokybės tyrimų eigos, Kvapų ir aplinkos taršos stebėsenos grupės darbo, bet ir pateikė dokumentus, kurie, anot jų, sukėlė nerimo bangą ir daugybę klausimų gyventojams.

Klaipėdietės nusiteikusios ryžtingai ir žada kreiptis į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių G.Neniškį, kad būtų atsakyta, kokių veiksmų imtasi po paskutinių gyventojų skundų dėl smarvės pietinėje miesto dalyje, kaip darbo grupė atlieka savo funkcijas.

Po apsilankymo rotušėje, L.Girskienė tikino, kad susitikimas buvo produktyvus.

"Meras kalbėjo visai kitu tonu nei iki šiol", – teigė L.Girskienė.

Internete – mįslingas dokumentas

Susitikime buvo aiškinamasi ir mįslingų dokumentų istorija.

L.Girskienė teigė aptikusi popierius, kurie kvapų istoriją esą galėtų pakreipti nauja linkme.

"Ieškodami informacijos aptikome dokumentą, kurio data nebuvo nurodyta. Jis buvo pridėtas prie 2017-ųjų bendrovės"Sweco Lietuva" atliktų tyrimų rezultatų", – atskleidė L.Girskienė.

Minėtas paslaptingas dokumentas – tai Dumpių dumblo saugojimo poligono poveikio gyventojų sveikatai ir gerovei higieninė ekspertizė.

Joje rašoma, kad "Klaipėdos vanduo" Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui pateikė užsakymą įvertinti dumblo saugojimo poligono, esančio Dumpiuose, galimą neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Ekspertizės išvadose teigiama, kad, atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog amoniakas du su puse karto viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore Ketvergių gyvenvietėje, taip pat šios gyvenvietės aplinkoje nustatyta ir sieros vandenilio maksimali vienkartinė koncentracija, kuri 48,7 karto viršija leidžiamą.

Dokumente pateikta, kad 250 m atstumu nuo poligono nustatyta maksimali vienkartinė sieros vandenilio koncentracija normas viršija net 85 kartus.

Išvadose taip pat nurodyta, kad aplink poligoną esančiose gyvenamosiose ir darbo zonose šios medžiagos gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą ir reikia atlikti išsamesnius tyrimus bei pagal specialią programą pradėti tikrinti gyventojų sveikatos būklę.

Kriminalo nėra?

Aiškumo į situaciją įnešė susitikime dalyvavęs buvęs bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius, šiuo metu mero patarėjo pareigas einantis L.Makūnas.

Jis teigė, kad jokio kriminalo šioje istorijoje nėra.

"Tai labai senas dokumentas. Prieš daugelį metų Klaipėdos Dumpių dumblo saugojimo poligone buvo didžiulė smarvė. Visi ten gyvenę žmonės tai prisimena. Dar 2001-aisiais, ruošiantis poligono rekonstrukcijai, "Klaipėdos vanduo" užsakė šį tyrimą, kuris parodė, kad iš poligono sklinda kenksmingos medžiagos. "Klaipėdos vanduo" surado chemikalą, kuris sumažino dumblo degradavimą ir smarvę. 2003-iaisiais atlikta poligono rekonstrukcija, smarvė sumažinta apie 50 proc., o 2015-aisiais dumblo poligono eksploatacija buvo visai nutraukta, pastačius dumblo apdorojimo, pūdymo įrenginius", – situaciją komentavo L.Makūnas.

Pasak mero patarėjo, ši prieš 18 metų daryta ekspertizė prie "Sweco Lietuva" atliktų tyrimų buvo pridėta siekiant gauti ES lėšų teritorijos priežiūrai.

Teritorijoje sukaupta apie 230 tūkst. t dumblo, kuris yra pusiau skystos konsistencijos.

"Būtina nusiurbti lietaus vandenį, kad nekiltų grėsmė, jog poligono siena išgrius ir medžiagos pasklis į aplinką" –  sakė L.Makūnas.

Abejoja tyrimų efektyvumu?

Susitikimo metu meras taip pat išgirdo nuogąstavimų ir dėl tarptautinės bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" atliekamų oro kokybės tyrimų, mat jie gyventojams kelia abejonių.

Žmonės svarsto, ar tūkstančius eurų kainavę tyrimai atliekami taip, kaip numatyta sutartyje.

Anot L.Girskienės, kurį laiką bendrovės atstovams, kurie iškviesti į vietą turėtų paimti oro mėginius, prisiskambinti nepavyko, telefonu niekas neatsiliepė.

Dar šią savaitę su redakcija susisiekęs Vitės bendruomenės asociacijos valdybos pirmininkas Ruslanas Schneiderat taip pat tikino, kad su kvapų tyrėjais susisiekti nepavyksta.

Sulaukė motyvuotų pasiūlymų

V.Grubliauskas teigė sužinojęs gyventojų poziciją ir džiaugėsi, kad situaciją pavyko operatyviai išnarplioti.

Šiandien buvo gera proga išsiaiškinti, kad kilo audra vandens stiklinėje.

"Šiandien buvo gera proga išsiaiškinti, kad kilo audra vandens stiklinėje. Kažkas supainiojo laikmečius ir metus. 2001-aisiais daryta analizė kažkam pasirodė šių dienų dokumentas. Tai toli nuo tiesos. Išsiaiškinome, kad kriminalo čia  nėra. Klaipėdietėms galbūt pasirodė, kad kažkas buvo nepaviešinta, slepiama. Problema buvo išspręsta", – teigė meras.

Anot mero, iš gyventojų sulaukta įdomių ir racionalių pasiūlymų, pavyzdžiui, atlikti bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" atliekamų oro kokybės tyrimų monitoringą.

"Reikia išsiaiškinti, ar įmonė tikrai vykdo visas numatytas sąlygas. Išgirdome pastabų ir apie kitas įmones. Vicemeras Arūnas Barbšys inicijuos susitikimą vykstant į Dumpius. Išgirdome pastebėjimų, į kuriuos atkreipsime dėmesį. Didelis kriminalas virto į produktyvų darbinį pasitarimą, sulaukėme labai neblogų, dalykiškų siūlymų, padėsiančių pažaboti kvapų taršos šaltinius", – po susitikimo komentavo meras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų