Išskirtinė laivybos operacija

235 m ilgio ir 53 m pločio, 11 tūkst. tonų sveriančio doko atgabenimas iš tolimosios Juodkalnijos buvo didžiulis iššūkis. Pirmiausia tuo, kad jį į Klaipėdos uostą jį net 3825 jūrų mylias gabeno didžiausias pasaulyje 110 tūkst. tonų keliamosios galios specialiosios paskirties laivas „Dockwise Vanguard“. Jis pats yra tarsi dokas. Pumpuodamas ar išpumpuodamas iš tankų vandenį laivas panyra ir į jį įplukdomas ar išplukdomas krovinys – koks nors įrenginys.

„Dockwise Vanguard“ iš Juodkalnijos atplukdytą doką galėjo nuleisti tik atviroje jūroje. Mat Klaipėdos uoste nėra tokio gylio, kur jis būtų galėjęs tai atlikti.

Rugpjūčio 19 d. prie Klaipėdos uosto išorinio reido atplaukusiam „Dockwise Vanguard“ nuleisti doką trukdė ir banguojanti jūra. Tinkamos sąlygos susidarė tik rugpjūčio 22-osios anksti rytą. Doko nuleidimo operacija truko daugiau kaip 6 val.

„Su Laivų eismo tarnybos viršininku ir vyriausiuoju locmanu Rimvydu Eitučiu buvome nuplaukę į „Dockwise Vanguard“ laivą, stovėjusi išoriniame reide, detaliai aptarėme doko nuleidimo, išvilkimo iš jo procedūras. Iš laivo doką ištempėme 13 valandą, pro vartus jį įtempėme 15.30 valandą, o uoste prie 64-65 krantinių prišvartavome 16.45 valandą. Doką pradžioje tempė trys, o prie uosto vartų prisijungė ir ketvirtasis vilkikas“, – teigė uosto kapitonas Adomas Alekna.

Jis akcentavo, kad tokia įrenginio tempimo operacija Klaipėdos uoste buvo atlikta pirmą kartą. Tai buvo didelis iššūkis uosto tarnyboms. Jos susitvarkė gerai. A.Alekna ypač akcentavo doko tempimo operacijai vadovavusio vyriausiuoju locmanu R.Eitučio profesionalumą.

Atvers naujas galimybes

Doką dar pernai iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigijo Vakarų laivų gamyklos dukterinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“.

„Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. Jis pakels Klaipėdos uosto laivų remonto lygį. Galėsime dokuoti, remontuoti ir teikti modernizavimo paslaugas „Panamax“ ir „Post Panamax“ dydžio laivams, specialios paskirties laivams. Tokių laivų sparčiai daugėja. Jų remonto vertė ir darbų apimtys yra didesnės. Manau, kad tai laivų remonto veikloje mums leis sukurti kelis šimtus papildomų darbo vietų“, – akcentavo Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

„Tokio technologinio įrenginio kaip dokas reikšmę reikėtų vertinti ne vien Klaipėdos uosto masteliais, bet ir Klaipėdos miesto, valstybės požiūriu. Laivų statybos ir remonto sektorius yra labai imlus darbo jėgai, jis sukuria daug darbo vietų. Ir atlyginimai ten yra gerokai didesni nei vidurkis Lietuvoje. Sektorius kuria pakankamai didelę pridėtinę vertę. Galime tik pasidžiaugti, kad didžiulės konkurencijos sąlygomis Klaipėdoje išlieka ir naujas darbo vietas kuria tokia ūkio šaka kaip laivų statyba ir remontas“, – pastebėjo  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, šiuo metu generalinį direktorių pavaduojantis Vidmantas Paukštė.

Rengs vietą dokui

Į Klaipėdos uostą atitemptas dokas dar kurį laiką stovės prie Vakarų Baltijos laivų statyklos naudojamų 64 ir 65 krantinių.

Naudotas dokas bus remontuojamas, perdažomas. Kaip greitai jis pradės priiminėti laivus priklausys nuo to kada bus įrengta tokiam didžiuliam dokui reikalinga infrastruktūra. Doko įsigijimas yra Malkų įlankos infrastruktūros plėtros įgyvendinimo programos dalis, kuri startavo dar 2015 metais.

Pagal unikalią technologiją pradėjusi valyti užterštą gruntą iš plaukiojančių dokų duobių Latvijos kompanija BMGS šių darbų nebaigė. Naujas konkursas užsitęsė dėl teisminių ginčų. Dabar jau viskas baigta ir netrukus bus pradėtos valyti dokų duobės.

„Tam, kad pastatyti naująjį doką turime rekonstruoti 137 ir 138 krantines nugriaunant seną pirsą ir iškasti naują 18 metrų gylio dokų duobę. Vyko keli rangovų paieškos konkursai, bet nesėkmingai. Netrukus skelbsime naują konkursą. Realu, kad kitų metų pradžioje turėsime rangovą“, – aiškino uosto direkcijos infrastruktūros direktorius V.Paukštė.

Jo teigimu, valant dokų duobes paraleliai galėtų vykti ir 137-138 krantinių rekonstrukcija.