Laivas su buteliais

„Šampaninis laivas“ – taip iki šiol neoficialiai vadinamos nežinomo laivo nuolaužos, kurias 2003 m. Suomijos kariniai laivai aptiko Alandų jūroje netoli Fėglės (Föglö) salos. Kariškiai pažymėjo skenduolio vietą jūrlapyje ir tuo misiją baigė, bet jo nepamiršo povandeninių lobių medžiotojai.

2010 m. vasarą grupė suomių ir švedų nardytojų nutarė rimčiau patyrinėti nežinomo laivo nuolaužas. Galingais sonarais jie 55 m gylyje atrado dviejų stiebų škuną, stovinčią dugne ant kilio.

Laivo korpusas, kaip vėliau įsitikino panirę lobių ieškotojai, išliko beveik visiškai sveikas, praradęs tik trancą (vertikali plokštuma laivagalyje). Tai buvo 21,5 m ilgio ir 6,5 m pločio krovininis laivas, pastatytas maždaug prieš 200 metų. Laivagalyje nardytojai aptiko kambuzą su virykle iš plytų ir ant jos dar tebestovinčius puodus, stalo įrankius. Kitose laivo vietose jie surado daugybę sveikų ir sudaužytų butelių, porcelianinių lėkščių ir navigacinių instrumentų.

Reisas: švedų garlaivis „Kyros“, gabenęs konjaką ir benediktiną į Rusiją. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Laivo tapatybė ir jo maršrutas tiksliai nenustatytas iki šiol. Manoma, kad škuna nuskendo plaukdama į Sankt Peterburgą, o šampano butelių krovinys galėjo būti skirtas to miesto prekybos namams, o gal ir Rusijos imperatoriškųjų rūmų vyno rūsiams.

Seniausias šampanas jūroje

Iš nuskendusio laivo nardytojai iškėlė nespėjusius sudužti 168 gėrimų butelius. 145-iuose buvo aukščiausios klasės šampanas, išpilstytas garsiausiuose Prancūzijos šampanų namuose (Maison de Champagne). Remiantis etiketėmis, šampano buteliai 1842–1843 metų. Be šampano butelių, iš nuolaužų buvo ištraukti ir penki sveiki buteliai belgiško alaus, maždaug tų pačių metų gamybos.

Vieną iš jūros gelmių iškeltą šampano butelį buvo nutarta atidaryti ir pateikti jį tarptautinės kvalifikacijos someljė įvertinimui. Paaiškėjo, kad dėl nuolatinės 4–6 laipsnių temperatūros, tamsios aplinkos, buteliuose esančio slėgio, kuris neleido sūriam jūros vandeniui pro kamščius patekti į vidų, šampanas išliko nepaprastai geros būklės.

Buteliai: konjakas ir likeris iš švedų garlaivio „Kyros“. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Someljė Ella Griussner vėliau spaudoje parašė lyrišką maždaug 170 m senumo šampano įvertinimą: „Nors jis ir yra neįtikėtinai senas, tačiau putojantis vynas vis dar gaivus ir turi subrendusių vaisių, geltonų razinų aromatą.“

Pasklidus žiniai, kad jūroje rastas „seniausias pasaulyje šampanas“, Alandų provincijos vyriausybė pirmiausia nustatė nardymo apribojimus „šampaninio laivo“ vietoje. Kai kuriuos butelius ji nutarė atiduoti vietos muziejui, o likusius parduoti aukcione ir gautas lėšas panaudoti Baltijos jūros aplinkos, jūrų archeologijos ir jūrų istorijos tyrimams.

Pirmieji du buteliai buvo parduoti 2011 m. birželį Mariehamne vykusiame aukcione. Vienos daryklos šampano butelis buvo įkainotas 30 tūkst. eurų, o kitos – 24 tūkst. eurų. Po metų vykusiame antrajame aukcione už 11 parduotų šampano butelių buvo gauta 109 tūkst. eurų, nors tikėtasi 200 tūkst.

Radinys vertas milijonų

Daugiau nei prieš šimtą metų, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, iš Prancūzijos išplaukė švedų krovininis garlaivis „Kyros“. Jis turėjo nugabenti į Sankt Peterburgą karinės paskirties plieno gaminių ir tūkstantį butelių konjako bei 300 butelių likerio. Pastarasis krovinys tikriausiai buvo skirtas rusų aristokratams, o gal ir pačiam carui Nikolajui II.

Karui apėmus Europos žemyną, „Kyros“ laivo kapitonas bandė plaukti per neutralius vandenis, laikydamasis arčiau Švedijos krantų. 1917 m. gegužės 19 d., kai jau artėjo kelionės tikslas, kažkur tarp Švedijos ir Suomijos laivą sustabdė vokiečių povandeninis laivas UC58, vadovaujamas vyresniojo leitenanto Karlo Vesperio.

Radinys: 170 metų senumo šampano butelis naro rankose. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Vokiečiai apžiūrėjo laivą ir nustatė, kad, be 2 tonų alkoholio, jame buvo ir karinio pobūdžio krovinių. „Kyros“ įgula buvo išlaipinta į gelbėjimo valtis, o patį laivą vokiečiai torpedavo. Istorikų duomenimis, susprogdinto laivo jūreiviai vėliau saugiai sugrįžo į Švediją.

Pirmą kartą vokiečių nuskandinto laivo nuolaužos buvo aptiktos 1999 m. Laikui bėgant jas užklojo žvejybos tinklai ir tralų lentos. Prireikė 20 metų, kol tyrėjams pavyko pašalinti visas kliūtis, neleidusias narams ir nuotoliniu būdu valdomiems povandeniniams robotams pasiekti laivo nuolaužų.

2019 m. spalio 22 d. Švedijos ir Islandijos nardytojams – tyrėjams pavyko iš „Kyros“ nuolaužų pakelti į paviršių 50 dėžių „De Haartman&Co“ konjako ir 15 dėžių „Bénédictine“ likerio, iš viso 900 butelių.

Ekspedicijos vadovas Peteris Lindbergas ir jo komanda yra nusiteikusi optimistiškai. „Dar nežinome, ar buteliuose esantis konjakas bus geriamas, bet mes nenorime atidaryti nė vieno butelio, jei jo vertė yra dešimtys tūkstančių dolerių. Nežinau, ar galiu ir aš sau leisti pasilikti bent buteliuką“, – duodamas interviu CNN kalbėjo P.Lindbergas.

Dabartiniai specialistai numato, kad radinys gali būti vertas milijonų dolerių. XX a. pradžios Rusijos aristokratai neteko galimybės pasigardžiuoti „Kyros“ kroviniu, tačiau šiuolaikinis elitas tai gali padaryti be problemų.