Kyla nesusipratimų

Diskusija dėl Mumlaukio (Aulaukio) ežero pavadinimo pakeitimo į Svijanės pradėta, kai miesto taryba pritarė, jog Trinyčių tvenkiniui ir parkui reikia sugrąžinti istorinį Malūno vardą.

Šilojų gatvės seniūnaitis Aurimas Mockus, siekdamas permainų, kreipėsi į Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Klaipėdos mieste suteikimo komisiją.

A.Mockus priminė, kad Svijanės pavadinimas mena dar XIII a. – 1290 m. Mumlaukio (Aulaukio) vardas ežerui buvo suteiktas tik tarybiniais laikais.

Komisija pritarė klaipėdiečio siūlymui. Jos pirmininkas Vytautas Čepas pripažino, kad tai lėmė pastebima painiava.

„Ten yra du vandens telkiniai: vienas – arčiau gatvės, kitas – Dragūnų bataliono teritorijoje. Būtent pastarasis ir yra Aulaukio. Dabar vienu vardu vadinami abu“, – teigė pirmininkas.

Pasak V.Čepo, Mumlaukio (Aulaukio) pavadinimas nėra užregistruotas, tad abu minėti vandens telkiniai neturi vardų.

„Niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl šis ežeras yra Mumlaukio. Dabar jam bus sugrąžintas istorinis Svijanės pavadinimas. Vandens telkiniui, esančiam Dragūnų bataliono teritorijoje, jokio vardo nesuteikėme, nes nebuvo kreipimosi. Seniūnaitis žadėjo žengti žingsnį ir dėl jo. Tada tą telkinį pakrikštysime Aulaukiu“, – kalbėjo pirmininkas.

Teigiama, kad Svijanė – baltiškos kilmės vandenvardis. Tiksli reikšmė nėra aiški, tačiau manoma, kad tai gali reikšti šviesą, smėlio blizgėjimą. Taip buvo pavadintas iš ežero kadaise tekėdavęs upelis.

Kreipsis ir dėl Danės

V.Čepas atskleidė, kad komisija apsisprendė ir dėl to, kad Danės upei reikėtų sugrąžinti Dangės vardą.

„Dėl šios upės apskritai yra nemažai painiavos. Kretingos rajone ji vadinama Akmena, o Klaipėdos mieste ir rajone – Dange arba Dane. Kreipsimės į Vidaus vandenų registrą, kad upei būtų suteiktas Akmenos-Dangės vardas“, – sakė pirmininkas.

V.Čepas pabrėžė, kad, įvertinus istorinius šaltinius, upė seniau ir dažniau buvo vadinama Dangės vardu. Pasak jo, šis pavadinimas yra normalus, baltiškas.

„Istorinė tiesa yra, ir mes ją turime gerbti, nors pavadinimas gal ir nepatinka“, – teigė pašnekovas.

Anot V.Čepo, Klaipėdoje yra daug netvarkos dėl gatvių, vandens telkinių, gyvenamųjų vietovių pavadinimų. Situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę.

„Painiavos – daug. Nėra Lietuvoje nė vieno miesto, kur pavadinimai būtų taip iškraipyti, neatitiktų istorijos. Nieko nuostabaus, nes šis kraštas ėjo iš rankų į rankas. Tai vokiečiai, tai lietuviai, tai rusai, tai vėl vokiečiai, o paskui – lietuviai. Keičiami buvo ir gatvių, hidronimų pavadinimai, o tai – ne į naudą“, – tikino pirmininkas.

Prilipo „Rybporto“ pavadinimas

V.Čepo teigimu, painiavą įrodo ir vienos pagrindinių miesto gatvių – Herkaus Manto pavadinimas. Ši arterija buvo Herkaus Montės, H.Manto ir Herkaus Manto.

„Dabar turime du pavadinimus – H.Manto ir Herkaus Manto. Kyla visokių neaiškumų. Reikėtų suvienodinti, bet su tuo nesutinka įmonės, įstaigos, organizacijos, nes joms reikėtų keisti blankus, interneto tinklalapius, o tai kainuoja daug pinigų“, – pabrėžė pirmininkas.

V.Čepas teigė, kad uostamiestyje yra ir daugiau objektų pavadinimų, kurie neįregistruoti. Tarp tokių – Biržos ir Pilies tiltų. Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad yra daug gražių vardų, kurie pamiršti. Ypač gyvenamųjų rajonų. O kai kurie sovietiniai – ypač gajūs.

„Vienas tokių – „Rybportas“. Jis šiais laikais plačiai naudojamas, nors yra sovietinis. Praėjo 27 metai, kai nebėra jokio „Rybporto“, o rajonas vis tiek šiuo vardu vadinamas. Visuomenėje šis pavadinimas taip užsifiksavęs, nors jis visiškai netinkamas. Prilipo ir tiek“, – komentavo pašnekovas.

Pasak V.Čepo, vieta, kur yra rotušė, viešbučiai, anksčiau buvo vadinama Krūmamiesčiu. Toliau buvo Vitė. Pirmininko nuomone, mieste reikėtų labiau populiarinti rajonų pavadinimus. Gal net įrengti specialias lenteles.

„Gal tada žmonės plačiau naudotų. Sakytų, kad važiuoja į Vingio ar Statybininkų rajoną“, – svarstė pirmininkas.