- Asta Aleksėjūnatė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos rajono gyventojus pribloškė elektrikų abejingumas. Po praėjusią savaitę pajūrį nusiaubusios audros daugybė Klaipėdos rajono gyventojų turėjo gana ilgą laiką išgyventi be elektros.
Gyvenimas it viduramžiais
Kiškėnuose esančiuose soduose dvi savaites saviizoliacijoje nusprendęs praleisti Vytautas tikino, jog dienas turėjo leisti visiškoje tamsoje, klausydamas tik radijo imtuvo ir skaitydamas žinutes telefone.
"Esu tolimųjų reisų vairuotojas, grįžau iš reiso savaitgalį ir nusprendžiau į namus nekelti net kojos. Nuvažiavau į sodo namelį Klaipėdos rajone, o čia gyvenimas – lyg akmens amžiuje. Elektros nėra, tamsu, daryk, ką nori", – stebėjosi vyras.
Šiuo metu Klaipėdos regione likę per 100 gedimų 0,4 kV elektros oro linijose.
Kiškėnuose gyvenanti kita dviejų vaikų mama taip pat stebėjosi, jog nuo praėjusio ketvirtadienio, kai audra nusiaubė pajūrį, be elektros teko sėdėti iki vėlyvo sekmadienio vakaro.
"Maži vaikai, elektrinė kaitlentė ir orkaitė neveikia, kaip man mažamečius pamaitinti? Vežiojau juos pas tėvus du kartus per dieną, kur ir pamaitindavome vaikus", – pasakojo Kristina.
Toje pačioje Dovilų seniūnijoje esančiame Kulių kaime taip pat daugybė gyventojų vertėsi kaip išmanydami.
"Visoje gatvėje nėra vienos fazės. Name neveikia pusė rozečių. Gerai, kad tos veikia, į kurias pajungtas šildymo katilas ir vandens siurblys. Paskambinau ESO trumpuoju numeriu ir paprašiau, kad užregistruotų gedimą. Atsakymas pribloškė. Esą namo viduje esantys gedimai ne elektrikų reikalas. Aš ne specialistė, bet ir taip aišku, jog jei visoje gatvėje, visuose namuose, paprastai tariant, nėra vienos fazės, tai tikrai nėra gyventojų rūpestis. O man liepta privačiai kviestis elektriką", – stebėjosi Liveta.
Sėdėjo be darbo?
Be elektros nuo ketvirtadienio nakties iki pirmadienio gyveno ir Katkų kaimo Bonės gatvės gyventoja.
"Daugybę kartų skambinau trumpuoju ESO telefonu. Operatoriai kalba lyg robotai. Gatvėje, prie pat namų, yra elektros skydinė, kuri labai sena. Prašiau elektrikų, kad atsiųstų žmogų patikrinti šią skydinę, jos būklė labai bloga, galėjo ir vėjas būti kaltas", – pasakojo moteris.
Kaip ir visi kiti, gyventoja vertėsi be šilumos, vandens, per kelias dienas atitirpo šaldiklyje buvusios atsargos.
"Žemaičiai ramūs žmonės, bet jau pasidarė pikta. ESO atstovai paskambino pirmadienį ir klausia, ar turiu elektros tiekimą. Žinoma, jog ne. Atvažiavo, sutvarkė skydinę ir patikino, jog darbas nebuvo sudėtingas. Vyrai teigė, jog visą sekmadienį brigada sėdėjo be darbo ir negavo jokio pranešimo apie gedimą. Aš jiems ir pasakiau, jog tikrai skųsiuosi. Negalima cirko daryti iš žmonių", – pyko Rima.
Fiksavo masinius gedimus
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas aiškino, jog iš kovo 12 į 13 d. Lietuvą talžęs ir masinius gedimus lėmęs 28–31 m/s uraganinis vėjas lėmė tūkstančius gedimų tiek žemos 0,4 kV, tiek vidutinės 10 kV, tiek aukštos 35 kV įtampos tinkle.
Tomas Kavaliauskas / Asmeninio archyvo nuotr.
"Lietuvoje tokio masto gamtinio poveikio elektros tinklui nebuvo daugiau nei 15–20 m. Pastarąjį kartą tokio gūsingo vėjo sukelti masiniai gedimai fiksuoti 1999 metais po uragano "Anatolijus" ir 2005 metais po šalį siaubusio "Ervinas". Po šio elektros tinklo gedimai Žemaitijoje buvo baigti tvarkyti tik praėjus dviem savaitėms", – aiškino T.Kavaliauskas.
Įmonės atstovas tikino, jog audros "Laura", gedimai šalinti žymiai sparčiau – per pirmas dvi paras elektros tiekimas atkurtas 90 proc. ESO klientų, kai po "Ervino" – per 80 proc.
"Šiuo metu Klaipėdos regione likę per 100 gedimų 0,4 kV elektros oro linijose. Kodėl? Šių gedimų tvarkymui prireikia daugiau laiko nes dažniausiai tai būna lūžusios elektros oro linijų atramos, kuriomis elektra tiekiama keliems ar keliolikai ESO klientų. Laikas gaištamas ir dėl to, kad brigados turi atsivežti naujas atramas, atrasti pačią gedimo vietą. Iki jos atvykti kartais būna labai būna sudėtinga, nes, jei tai miškinga vietovė, privažiavimas būna komplikuotas, ypač dėl medžių ir šakų išvartų. ESO specialistams reikia prasiskinti kelią prie gedimo vietos. Kitur dėl įmirkusios dirvos ar pelkėtų vietovių pasiekti gedimo vietą technika labai sunku, ne kartą ESO darbuotojams teko traukti užklimpusius automobilius, o visą įrangą neštis rankomis", – situaciją komentavo T.Kavaliauskas.
Atsiprašo dėl nesusipratimo
Tačiau Klaipėdos rajono gyventojams kelia nuostabą tai, jog Kiškėnų kaimas, kuris kelias dienas gyveno be elektros, yra prie pat elektros jungties pastotės, tačiau elektros vis tiek neturėjo.
"Situacija dėl transformatorių pastotės, esančios Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijos Kiškėnų kaime. Jei turima galvoje ta pati pastotė, tai ji yra ne skirstymo (ESO), o perdavimo tinklų (Litgrid). Iš jos tikrai neatiteka elektra iki gyventojų namų. Dispečeriai patikino, kad jūsų minimai vietovei elektra tiekiama visiškai iš kitos pastotės, o minimosios paskirtis yra visiškai kita", – paaiškino T.Kavaliauskas.
Aiškindamasis situaciją, dėl kokių priežasčių Klaipėdos rajono Katkų kaimo Bonės gatvės gyventojams iki pat pirmadienio teko gyventi be elektros, T.Kavaliauskas nusprendė patikrinti, ar apie gedimą buvo pranešta.
Paaiškėjo, jog iš tiesų žmonės pagalbos kreipėsi dar penktadienį.
"Gedimas registruotas kovo 13 d. 17:30 val. ir jis buvo šalinamas, kodėl darbuotojai taip galėję pasakyti, atsakyti negalime. Tačiau laikytume, kad įvyko nesusipratimas. Atsiprašome gyventojų dėl patiriamų nepatogumų", – teigė T.Kavaliauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje naujus lauko treniruoklius įrengs ne visur
Žolynų gatvėje netoli dviračių tako esantis treniruoklis, skirtas visiems norintiems sportuoti, – sulūžęs ir nebenaudojamas. Nors gyventojai reikalauja jį sutvarkyti, tačiau valdininkai naujo įrengti neketina ir planuoja senąjį tiesiog demon...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
Klaipėdoje atsiras naujų parkomatų1
Šią vasarą Klaipėdos senamiestyje atsiras 40 naujų parkomatų. Taip pat žadama, kad kiti, esantys ne tik miesto centre, bet ir prie jūros, bus atnaujinti per trejus metus. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje sveikstantiems ruoniukams bus suteikti žemaitiški vardai4
Jau šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, minint Tarptautinę muziejų dieną, Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre 12 val. rengiamos Žemaitiškos ruoniukų vardynos. Jų metu bus apdovanoti Žemai...
-
Klaipėdos savivaldybė daugiabučių kiemuose įrengs daugiau vietų automobiliams17
Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, šia savaitę pradėjo statybos darbus Debreceno gatvėje. ...
-
Uostamiestyje paraiškų vaikų vasaros stovykloms – rekordiškai mažai3
Šiemet vaikų vasaros stovykloms skiriama 100 tūkst. eurų daugiau negu praėjusiais metais, tačiau paraiškų skaičius kol kas – itin mažas. Ši savaitė – paskutinė, kai galima teikti paraiškas, tad tikimasi, kad ik...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?1
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...
-
Pasaulio jaunimo banglenčių sporto čempionate – ir Lietuvos atstovai
Du lietuviai, tarp kurių – viena klaipėdietė, dalyvavo Pasaulio jaunimo banglenčių sporto čempionate Salvadore. Nors merginai nepavyko patekti į kitą etapą, vaikinas surinko pakankamai balų, kad jo pasiekimus būtų galima laikyti didžiausiu l...
-
Klaipėdiečio kortelė – geidžiama9
Klaipėdiečio kortelės teikiamomis nuolaidomis jau naudojasi tūkstančiai klaipėdiečių. Bet ne visi jas užsisakiusieji žino, kad pranešimas apie pagamintą kortelę jų gali ir nepasiekti. ...
-
Paaiškėjo pajūrio rinkėjų favoritai25
Pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, paaiškėjo, už ką daugiausiai balsavo Vakarų Lietuvos gyventojai. Pirmoje vietoje Klaipėdos mieste ir rajone, taip pat Kretingoje, Palangoje bei Neringoje populiariausias išliko kadenciją baigia...