Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, kurorto teritorijoje esančio nedidelio Šventosios uosto funkcionavimui pirmiausia reikalingi molai, kuriuos planuojama įrengti iki 2028 metų.

„Be molų negali pastatyti uosto. Mūsų tokie geranoriški planai: jeigu visi dirbsime ranka rankon, visos ministerijos ir Vyriausybė kartu... Kadangi uostas yra valstybinis, savivaldybė jį valdo tik patikėjimo teise, tai čia mums bus reikalinga didžiulė pagalba iš viešų institucijų. Tikėkimės, kad bus viskas gerai ir sklandžiai“, – BNS sakė Š. Vaitkus.

„Jeigu uostas atsiranda, pradeda ateiti verslas“

Jo teigimu, molo projektas, preliminariai, kainuoja apie 40 mln. eurų: 17 mln. eurų planuojama panaudoti iš Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros lėšų, dar 10 mln. eurų yra pažadėjusi Susisiekimo ministerija, todėl dar reikia 13 mln. eurų.

„Tai tikrai nėra valstybei neįveikiamas dalykas. Keliui išleidžiama 100 mln. eurų ar kažkam. Tai nėra ta investicija, kuri reikalautų šimtamilijoninių dalykų“, – teigė Š. Vaitkus.

Anot mero, šiuo metu vyksta Šventosios uosto molų projektavimo darbai, rugpjūtį tikimasi turėti statybos leidimus, dar šiemet numatoma skelbti tarptautinį viešą konkursą jų įrengimui.

Pasak Susisiekimo ministerijos, šiaurinis molas būtų inžinerinis įrenginys iš riedulių, o pietinis galėtų būti naudojamas ne tik kaip saugumo priemonė bei jachtų prieplauka, bet ir pasivaikščiojimo promenada.

Pernai kurorto uoste buvo įrengta infrastruktūra žvejams, sutvarkytos jo prieigos, pastatytas slipas, angaras žvejams, įrengta prieplauka.

Š. Vaitkus teigia, kad dar šiemet Šventosios uoste planuojama pradėti vaikų buriavimo mokyklos statybas, taip pat šiuo metu yra projektuojamos Šventosios uosto jachtų sustojimo vietos, pagrindinė krantinė.

Tai tikrai nėra valstybei neįveikiamas dalykas.

Palangos mero teigimu, sutvarkius uosto prieigas verslas Šventojoje išsiėmė keturis leidimus viešbučių ir SPA centrų statyboms: „Natūralu, kad jeigu toks uostas atsiranda, aplink pradeda ateiti verslas“.

Pasak Susisiekimo ministerijos, išplėtus Šventosios uostą, jame galėtų švartuotis laivai, skirti būsimiems vėjo parkams Baltijos jūroje prižiūrėti, taip pat apie 300 jachtų, galėtų budėti kariuomenės gelbėjimo laivai, kurie dalyvautų likviduojant incidentus Būtingės naftos terminale.

Mažiau biurokratijos

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad dabar valdyti mažus uostus Kuršių nerijoje dėl saugomos teritorijos statuso gali tik valstybė arba savivaldybė, todėl, jo teigimu, reikėtų keisti teisės aktus, leidžiant uostus kurti ir privatiems investuotojams.

„Tai reiškia, kad tenka rūpintis mums, nes valstybė, suprantama, turi kitų iššūkių“, – BNS sakė D. Jasaitis.

„Turime puikų pavyzdį Drevernoje anoje marių pusėje, kur privatūs investuotojai investuoja, labai gražiai dirba ir visa visuomenė naudojasi. Nes turbūt atplaukęs žmogus į uostą nežino tai nuosavas uostas ar valstybės, ar kažkieno – svarbu, kad patogus ir geras. O verslas vis tiek visą laiką padaro geriau, turime pripažinti, nei mes, įsprausti į valstybės rėmus“, – teigė Neringos meras.

Pasak jo, po Velykų vyks pasitarimas dėl Juodkrantės keleivinių laivų uosto statybų finansavimo iš ES regioninės plėtros lėšų. Planuojama, kad čia iš kitų Kuršių marių uostų plauktų keleiviniai laivai.

„Kaip sakau, reikia nemaišyti ir mažinti biurokratiją ir ko gero tuos biurokratus, kurie nusiteikę ne valstybės labui, o nusiteikę skaityti tarp eilučių ir ieškoti blusų ten, kur jų nėra“, – sakė D. Jasaitis.

Šią savaitę Palangoje lankęsis susisiekimo ministras E. Sabutis teigė, jog tokių mažųjų uostų, kaip Šventosios, plėtra itin svarbi ne tik skatinant vidaus laivybą, bet taip pat ir turizmą, regionų ekonomiką bei saugumą.

„Mažieji jūrų uostai gali virsti regionų traukos centrais. Čia plauks laivai, prie molo susitiks vietos gyventojai bei turistai, bus kuriamos specialios laivavedžių mokyklos. Siekiame, kad Kuršių nerijos ir pajūrio mažųjų uostų infrastruktūra būtų vystoma – tai įtvirtinta ir šios Vyriausybės programoje“, – Susisiekimo ministerijos pranešime teigė E. Sabutis.