Padaugėjo iškvietimų

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai praėjusį savaitgalį sulaukė gerokai daugiau skambučių ir iškvietimų, nei įprasta.

Įsibaiminę kai kurie klaipėdiečiai kvietė medikus net neturėdami jokių sveikatos skundų, tik grįžę iš kelionės, ir nebūtinai iš tų šalių, kur išplitęs koronavirusas.

"Panikuojama masiškai, nors kai kurie žmonės net nebuvo išvykę", – patvirtino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Praėjusį penktadienį dėl galimo koronaviruso į ligoninę buvo nuvežti 8 asmenys: 3 vaikai ir 5 suaugusieji. Tarp jų buvo jauna šeima su dvimečiu vaiku, kurie neseniai grįžo iš Milano.

Taip, tėvai reikalavo vežti vaikus tyrimui į ligoninę, kai kurie – net agresyviai.

Greitosios medikų prireikė ir karščiuojančiai jaunai moteriai su penkiamečiu vaiku, taip pat grįžusiai iš Milano. Į ligoninę buvo nuvežtas stipriai karščiuojantis 48 metų vyras, grįžęs iš Hamburgo, taip pat du karščiuojantys pacientai – moteris ir vaikas – pervežti iš kitų gydymo įstaigų.

Bendravo su užsikrėtusiąja

Šeštadienį dėl įtariamo koronaviruso greitosios medikai vežė tris vaikus ir vieną suaugusįjį. Nuvežti į ligoninę 9 ir 11 metų berniukus ir jų mamą paprašė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, nes šeima grįžtančiame iš Italijos lėktuve artimai kontaktavo su šiauliete, kuriai pirmajai Lietuvoje patvirtinta koronaviruso diagnozė.

Karščiuojanti paauglė, grįžusi iš Italijos, taip pat pristatyta medikų globon. Sekmadienį greitosios medikai į ligoninę vežė du pakilusią temperatūrą turėjusius vaikus, taip pat grįžusius iš Italijos.

Panikuoja dėl vaikų

N.Dambrauskienė patvirtino, kad tėvai dažniausiai panikavo dėl vaikų sveikatos, nors kai kurie jų niekuo nesiskundė, tik buvo grįžę po atostogų Italijoje.

"Taip, tėvai reikalavo vežti vaikus tyrimui į ligoninę, kai kurie – net agresyviai", – pridūrė pavaduotoja.

Savaitgalį daugiau nei paprastai greitosios medikai konsultavo ir telefonu. Pavaduotojos manymu, viešoje erdvėje pernelyg daug informacijos apie koronavirusą, tad žmonės kartais pasimeta didžiuliame informacijos sraute ir nebežino, kaip elgtis.

Priežastis: savaitgalį greitosios medikų pagalbos ne kartą prireikė iš Italijos grįžusiems klaipėdiečiams. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą, grįžusieji iš koronaviruso apimtos šalies turėtų užpildyti anketą internetu ir inkubacinį laikotarpį saugiai praleisti namuose, net būdami sveiki jie gali gauti nedarbingumo pažymėjimą.

Įsibėgėja sezoninis gripas

Medikų darbo krūvį didina ir tai, kad uostamiestyje jaučiamas sezoninio gripo protrūkis – serga ir vaikai, ir suaugusieji.

Panašią situaciją stebi ir šeimos gydytojai. Jie sulaukia pacientų, grįžusių iš svetur, skambučių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Pas gydytojus veržiasi ir vos pajutusieji pirmuosius peršalimo požymius ar pastebėję pakilusią temperatūrą. Nors kai kurie jų net nebuvo niekur išvykę.

Šeimos gydytojai pastebi, kad žmonės panikuoja, tačiau ne visada laikosi rekomendacijų, kaip apsisaugoti nuo virusų atakų.

Siūlo sekti informaciją

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento specialistai kasdien sulaukia gyventojų, asmens sveikatos priežiūros specialistų bei kitų institucijų darbuotojų skambučių dėl bendros informacijos apie COVID-19, kaip elgtis grįžus iš paveiktų teritorijų bei pagrindines prevencines priemones.

"Gyventojams siūlome nepanikuoti, sekti informaciją apie viruso plitimą bei laikytis tinkamų higienos reikalavimų", – sakė Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Brigita Kairienė.

Penktadienio vakaro duomenimis, iš Klaipėdos apskrities ligoninių buvo gauti 6 pranešimai apie įtariamus koronaviruso atvejus. Asmenys nurodė, kad arba grįžo iš paveiktų teritorijų, arba keliavo po kitas Azijos šalis.

Klaipėdos apskrityje visi asmenys, kuriems įtariamas koronavirusas, turėtų būti nukreipiami į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Specialistai primena, kad asmenys, 14 dienų laikotarpyje grįžę iš paveiktų teritorijų (Kinijos, šiaurės Italijos, Honkongo, Irano, Japonijos, pietų Korėjos, Singapūro) arba turėję artimą sąlytį su patvirtintu arba tikėtinu COVID-19 atveju bei pajutę ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus (kosulys, karščiavimas, pasunkėjęs kvėpavimas), turėtų skambinti 112.

Istorija nepasikartos

"Mieste nepastebėjau, kad žmonės bėgtų kur slėptis", – paklaustas apie kilusią paniką dėl koronaviruso juokavo žinomas Klaipėdos psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas paaiškino, kad žmonės skirtingai reaguoja į tam tikrą informaciją: vieni ją neigia, o kiti reaguoja perdėtai.

"Nenoriu sumažinti naujos infekcijos reikšmingumo, tačiau siūlau atsigręžti į istoriją ir prisiminti 1918–1919 metais kilusią gripo pandemiją Ispanijoje, dabar vadinamą "ispaniškuoju gripu", kai pasaulyje susirgo 450 mln. žmonių ir 45 mln. mirė. Nuo to laiko medicina gerokai sustiprėjo, dabar situacija kontroliuojama, valstybė ėmėsi visų reikiamų apsaugos priemonių. Esu įsitikinęs, kad 100 metų senumo istorija nepasikartos, nors visiškai apsisaugoti nuo viruso neįmanoma. Virusui sienų nepastatysi, reikia tik laikytis tam tikrų higienos taisyklių", – aiškino psichiatras.

Didina pelnus

Praėjusią savaitę daugelyje parduotuvių pirkėjus pasitikdavo ištuštėjusios kai kurių produktų lentynos. A.Slatvickis sakė tuščias lentynas paskutinį kartą matęs tik sovietmečiu. Jo manymu, žmonių panika praverčia prekybininkams – jiems esą dabar aukso dienos, kai pirkėjai dideliais kiekiais nuo lentynų šluoja įprastai ne itin paklausius maisto produktus.

"Dar vienas pavyzdys iš istorijos. Ar dabar kas nors prisimena prieš 10 metų kilusią gripo pandemiją, sukėlusią nemažą paniką? Žmonės, turėkite proto, pagalvokite, kur tuos produktus dėsite. 90 proc. esu įsitikinęs, kad jų neprireiks. Situaciją reikia vertinti racionaliai. Čia ne investicija, o pinigų išmetimas", – mano A.Slatvickis.

Beje, kai kurie šeimos gydytojai taip pat prisiminė tuomet kilusią paniką dėl minėtosios gripo pandemijos. Tuomet esą labiausiai užsidirbo farmacininkai, gerokai padidinę paklausių vaistų kainas.