Ypatingas užsakymas

Jaunas norvegų mokslininkas Fridtjofas Nansenas, slidėmis perėjęs ledu ir sniegu padengtą Grenlandiją užsimojo naujam žygiui – pasiekti Šiaurės ašigalį, pasinaudojant jūrų srovėmis. Sumanymui įgyvendinti reikėjo ypatingos konstrukcijos itin tvirto laivo, kuris, F.Nanseno žodžiais tariant, „išslystų kaip ungurys iš ledo gniaužtų“.

Laivų statyboje jau buvo įsitvirtinę geležis ir plienas, bet F.Nansenas nutarė statyti medinį laivą. Patikimus medinius laivus tuomet vis dar nuleidinėjo ant vandens Larviko fiordo rytinėje pakrantėje Rikkeviko kaimo statykla. Jos savininkui Colinui Archeriui, kuris užsakovams ne tik statė, bet ir projektavo laivus, F.Nansenas ir išsiuntė laišką su įsivaizduojamo laivo eskizu.

Keliautojas: 29 m. F.Nansenas užsakė specialų laivą kelionei į Šiaurės ašigalį. (Interneto nuotr.)

Škotų kilmės norvegų „laivų architektas“ C.Archeris ilgokai dvejojo, nes užsakovas kėlė daug specifinių reikalavimų. Ir pinigų jo statybai dar trūko – Norvegijos Karalystės stortingas tik po pusmečio nutarė ekspedicinio laivo statybą finansuoti iš valstybės biudžeto.

F.Nansenas nekantravo išplaukti kuo anksčiau, kol niekas nepasisavino jo idėjos. Jis reikalavo, kad C.Archeris nedelsdamas jam atsiųstų būsimo laivo modelį.

Per trumpą laiką „laivų architektas“ sukūrė net tris laivo modelius. Atrinkus geriausią variantą, prasidėjo Arktikai pritaikyto laivo statyba.

1892 m. spalio 26 d. naujas laivas nuslydo nuo stapelių į Larviko įlankos vandenis. Laivo krikštamotė Eva Nansen, būsimos ekspedicijos vadovo žmona, sudužus šampano buteliui, ištarė naujo laivo vardą – „Fram“ („Pirmyn“).

Viduje: laivo „Fram“ kajutkompanija R.Amundseno ekspedicijos metu. (Interneto nuotr.)

Tvirčiausias medinis laivas

„Fram“ buvo trijų stiebų 39 metrų ilgio škuna. Palyginti nedidelis, bet neįprastai platus ir labai mažos grimzlės laivas užtikrino geresnį manevravimą tarp ledo properšų.

Jo korpusas buvo pagamintas iš ypatingos ąžuolinės medienos – 30 m. laikytos pastogėje, tikintis kada nors juos panaudoti karinių laivų statybai. Pasibaigus medinių laivų epochai, karo departamentas sutiko už sumažintą kainą aukštos kokybės medieną parduoti F.Nansenui.

Trys ąžuolinių lentų sluoksniai, sudarantys laivo korpusą, pastorino jo bortus iki 70 centimetrų. Iš ąžuolinių sijų su geležiniais apkaustais buvo sutvirtintas forštevenis. Laivo kilį pagamino iš škotiškų guobų. Ilgametė laivų statybos praktika bylojo, kad atsparūs skilimui ir elastingi guobos rąstai – pati tinkamiausia mediena kiliui. Šoninė bortų apkala prie špantų, kaip ir visos kitos laivo medinės dalys, buvo pritvirtintos geležiniais varžtais su galvanine danga.

Likimas: ekspedicinis laivas „Fram“, kuris dalyvavo kelionėse į Šiaurės ir Pietų ašigalius, tapo eksponatu. („Fram“ muziejaus Osle nuotr.)

Dėl suapvalintų bortų ledai negalėtų laivo sutraiškyti, o tik išstumtų jį ant užšalusio paviršiaus. Per dešimt metų „Fram“ atlaikė tris ilgai trunkančias poliarines ekspedicijas. „Fram“ iki šiandien laikomas tvirčiausiu mediniu laivu iš visų kada nors pastatytų.

Komandos gyvenimo sąlygos

„Fram“ buvo labai kruopščiai paruoštas, kad 12 žmonių įgula, laivui įšalus poliariniuose leduose, galėtų išgyventi. Laivas turėjo 220 AG garo variklį ir bunkerius, kur tilpo 250 tonų anglies ir 20 tonų žalios naftos garo katilui kūrenti. Gyvenamųjų patalpų apšvietimui ir apšildymui galėjo pasiimti 18 tonų žibalo. „Fram“ taip pat buvo aprūpintas vėjo

malūnu, kuris suko generatorių, teikiantį elektros energiją Edisono lemputėms.

Visi „Fram“ komandos nariai laive gyveno tomis pačiomis sąlygomis. Jų bendro gyvenimo centras buvo 20 kv. metrų trapecijos formos kajutkompanija. Joje buvo ilga sofa, kurios priekyje stovėjo bendras pietų stalas. Abiejose kajutkompanijos pusėse rikiavosi įgulos kajutės – keturios vienvietės ekspedicijos vadovybei ir dvi keturvietės eiliniams įgulos nariams.

Siekiant išsaugoti šilumą, kajutėse nebuvo iliuminatorių. Dienos šviesa į kajutkompaniją patekdavo per lubų angą, kurią puošė vitražas su Norvegijos herbu. Saloną ir kajutes puošė norvegų tapytojų darbai, padovanoti ekspedicijos dalyviams.

Pasirinkimas: „Fram“ laivo modelis, kurį F.Nanseno prašymu pagamino C.Archeris. (Interneto nuotr.)

Pertvaroje už kajutkompanijos buvo įrengta žibalinė krosnis – vienintelis šilumos šaltinis. Per ventiliacines angas šiluma patekdavo į kajutkompaniją ir kajutes. Visos patalpos buvo apšiltintos elnių kailiais, veltinių ir kamščių plokštėmis. Tai leido net tolimoje šiaurėje gyvenamose patalpose palaikyti 22 laipsnių šilumą.

Nuo garsių kelionių iki muziejaus

Iki šiol „Fram“ yra vienintelis medinis laivas, nuplaukęs toliausiai į šiaurę ir pietus. F.Nansenas, inicijavęs „Fram“ statybą, pirmasis jį ir išbandė. Jis 1893–1896 m. surengė Arkties ekspediciją. Jūros srovės nenunešė laivo iki Šiaurės ašigalio, kur jis 1 041 dieną dreifavo ledo gniaužtuose.

Po to ledų neįveiktas laivas dalyvavo dar dviejose norvegų mokslinėse ekspedicijose. Vadovaujant Ottui Sverdrupui, jis ketverius metus (1898–1902) plaukiojo Kanados Arktiniame salyne. Per tą laiką norvegų tyrėjai sudarė žemėlapius, apimančius 260 tūkst. kv. kilometrų teritoriją.

Paskutinį kartą laivu „Fram“ pasinaudojo norvegų keliautojas-tyrėjas Roaldas Amundsenas. 1910-1912 m. jis surengė ekspediciją į Antarktidą, kurios metu pirmasis pasiekė Pietų ašigalį.

Grįžęs iš kelionių, kurios išgarsino ne tik drąsius norvegų keliautojus, bet ir patvariausią medinį laivą, „Fram“ daugelį metų praleido dokuose, nes jam į pamainą atėjo plieniniai monstrai. Apleistas laivas pradėjo irti.

O.Sverdrupo ir kitų buvusių „Fram“ įgulos narių iniciatyva buvo nutarta sugrąžinti laivui tokią išvaizdą, kai jis „buvo geriausios formos“. Keletą metų užtruko laivo restauracija ir specialiai „Fram“ ekspozicijai skirto muziejaus statyba. Lėšas rinko jūreiviai iš viso pasaulio.

1936 m. gegužės 20 d. Osle įvyko „Fram“ muziejaus atidarymas. Jame dalyvavo Norvegijos karalius Haakonas VII ir visų „Fram“ ekspedicijų atstovai, kurių ne tiek jau daug bebuvo likę.

Nuo 2007 m. arktinius vandenis vagoja sustiprinto korpuso 500 keleivių vietų kruizinis laivas „Fram“, įregistruotas Norvegijoje.