Saldainiais aukas gatvėse vilioję pedofilai persikėlė į virtualią erdvę. Iškrypėliai naujų metodų griebėsi pastebėję, kad įvairiose interneto svetainėse registruojasi vis daugiau patiklių vaikų.

Leitenantas apsimetė mergaite

"Didžiausi pavojai vaikų tyko internete", – neslėpė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

"Daugiausiai problemų internete yra dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ir jų pornografijos", – žodžių į vatą nevyniojo ir Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys.

Jis yra ir Lietuvoje įgyvendinamo projekto "Saugesnis internetas" koordinatorius.

Generalinė prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaikų pornografijos ir prievartavimo.

Įtariama, kad tuo "vertėsi" Karo akademijos pulkininkas leitenantas Saulius Vitkus. Jam pareikšti įtarimai dėl 30 nesunkių, 16 apysunkių ir 11 labai sunkių nusikaltimų.

Teigiama, kad karininko aukomis tapo mažiausiai 25 mergaitės iki 14 metų iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Jonavos, Marijampolės.

Tyrimo duomenimis, karininkas filmuodavo ir fotografuodavo nuogas mergaites, o nuotraukas ir filmus pardavinėjo iškrypėliams užsienyje.

Taip pat nustatyta, jog vyras kelias mergaites išprievartavo savo automobilyje, stovėjusiame prie prekybos centro, ar net mažamečių namuose.

S.Vitkus aukas susirasdavo internete – pažinčių svetainėse ir socialiniuose tinklalapiuose. Jis apsimesdavo mergaite ir kurį laiką susirašinėdavo su mažametėmis, taip įgaudamas jų pasitikėjimą.

Pajutęs, kad mergaitės pasitiki naująja savo "drauge", karininkas joms pasiūlydavo užsidirbti ir pateikdavo pasiūlymą – 10 tūkst. litų už fotosesiją.

Aukai – keleri metukai

Tyrimo duomenimis, kartą vyras su viena mergaite susitarė, kad ateis į jos namus, kai nebus tėvų.

Mažametė apie galimą uždarbį papasakojo ir savo draugei, kuri taip pat panoro pinigų.

Karininkas neprieštaravo, kad fotosesijoje dalyvautų abi mergaitės ir atvykęs į aukos namus jas abi apsinuoginusias mielai fotografavo, liepė laižyti vienai kitą.

Maža to, vienai mergaitei jis pasiūlė tapti fotografe ir jį įamžinti su jos drauge.

Mergaitė pliaukšėjo fotoaparatu net tuomet, kai karininkas mažametę prievartavo.

S.Vitkų viliojo kuo mažesnės mergaitės, todėl iš vienos mažametės, su kuria susirašinėjo, sužinojo, kad ši turi vos kelerių metukų sesutę.

Karininkas mergaitei pasiūlė įvairiomis pozomis nufotografuoti savo nuogą sesutę ir atsiųsti nuotraukas elektroniniu paštu. Už tai "fotografei" jis pažadėjo 20 tūkst. litų.

Nuotraukas S.Vitkus ne tik pardavinėjo iškrypėliams užsienyje, bet jos tapdavo ir įrankiu šantažuoti mergaites.

Prigrasinęs, kad nuotraukas ir filmuotą medžiagą jis paskleis internete, karininkas sugebėdavo mergaites priversti su juo santykiauti.

Mažametes jis prievartavo automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų.

Klaipėdiečių vaikų – daugybė

Karininkui susikurti mergaitės anketą nebuvo sudėtinga, nes registruojantis pažinčių svetainėse, jų administratoriai netikrina ir nekontroliuoja.

Tai įrodė ir dienraščio "Klaipėda" žurnalistų atliktas nedidelis eksperimentas.

Keliose pažinčių svetainėse žurnalistė be vargo užsiregistravo kaip 11 metų mergaitė.

Į pašto dėžutę iš pažinčių svetainių administratorių neatskriejo nė vienas laiškas, kuriame būtų įspėjimų apie internete gresiančius pavojus.

Tiesa, vienuolikmetės anketa didelio dėmesio nesulaukė. Matyt, todėl, kad prie anketos nebuvo nuotraukos, o nurodytas tikslas – susirašinėjimas.

Tačiau pačiai "mergaitei" megzti pokalbius su kitomis mažametėmis nebuvo sudėtinga.

Per kelias dienas tarp savo draugų eksperimentą atliekančią žurnalistę įtraukė keliolika naujų draugių.

Internete vaikų knibždėte knibžda. Vienoje populiariausių pažinčių svetainių yra užsiregistravę daugiau nei tūkstantis mergaičių nuo 9 iki 14 metų iš Klaipėdos.

Berniukų – šiek tiek mažiau, tačiau jų skaičius taip pat viršija pusę tūkstančio.

Jokie teisės aktai nereglamentuoja amžiaus, nuo kada galima registruotis pažinčių svetainėse.

Dvylikametei – erotikos dozė

"Yra dar viena iškrypėlių grupė. Tokie "piliečiai" patiria pasitenkinimą, kai vaikams išsiunčia nepadorias nuotraukas, filmukus. Jie nepadoriais vaizdais glumina vaikus ir tuo mėgaujasi", – naują iškrypėlių bruožą atskleidė R.Rainys.

Jo teigimu, iškrypėliai pajuto, kad mažamečiai internete yra labai neapsaugoti, tėvai nekontroliuoja, su kuo atžalos bendrauja, todėl aukų vis dažniau ir dairomasi virtualioje erdvėje.

"Vaikams anksčiau buvo aiškinama, kad kalbėtis gatvėje su nepažįstamais yra pavojinga. Dabar su atžalomis reikia pradėti kalbėtis, kaip saugiai elgtis internete", – tikino projekto "Saugesnis internetas" koordinatorius.

Vaikai, kurie turi pakankamai žinių apie tai, kaip reikia saugiai elgtis internete, moka ir apsiginti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo dvylikametės elektroninį laišką. Jame mergaitė nurodė, kad viename tinklalapyje paskelbė skelbimą, jog ieško draugų ir bendraminčių.

Po tokio skelbimo per "Skype" programą su ja susisiekė nepažįstamas asmuo, kuris mergaitei pasiūlė tapti fotomodeliu. Mažametė teigė, kad jai buvo pateikti nuotraukų pavyzdžiai. Jos buvo erotinės.

Mergaitei siūlyta fotografuotis Vilniuje esančioje studijoje.

Vaiko teisių gynėjai kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti asmens, kuris mergaitei siūlė fotografuotis.

Bijo, kad atims kompiuterį

Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros dėstytojai neseniai atliko apklausą apie vaikų elgesį ir patyčias internete.

Paaiškėjo, kad net 74 proc. apklaustų 11–15 metų vaikų kasdien internete praleidžia kelias valandas.

"Vaikai yra įsitikinę, kad jie geriau nei tėvai išmano informacines technologijas, todėl gali nevaržomai naršyti įvairiuose puslapiuose, dalyvauti pokalbiuose. Tėvai vaikų beveik ir nekontroliuoja. Dar viena problema ta, kad kompiuteris dažnai yra vaiko kambaryje, o ne šeimos viešoje erdvėje, todėl tėvai nežino, ką atžala veikia prie kompiuterio. Vaikai, kurie internete patiria patyčių ar kitų nemalonumų, apie juos tėvams nepasakoja, nes bijo, kad šie atims kompiuterį", – teigė Psichologijos katedros docentė Roma Šimulionienė.

Žada įdiegti kontrolę

Didžiąją dalį rinkos valdanti viena pažinčių svetainė pasižadėjo, jog įdiegs sistemą, kuri kontroliuos, kad svetainėje registruotųsi tik vartotojai nuo 16 metų.

"Tokia kontrolė efektyvi 90 proc. Dar viena pažinčių svetainė pažadėjo, jog internautų amžiaus neribos, tačiau įdiegs tokią sistemą, kad vaikai galėtų bendrauti tik tam tikro amžiaus grupėje, prie kurios vyresnieji negalės prisijungti", – apie naujoves pasakojo R.Rainys.

Iškrypėliai išsigando?

Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierės R.Šalaševičiūtės teigimu, apie tai, kad vaikų internete tyko daugybė pavojų, pradėta kalbėti dar 2005 metais.

Tačiau ji pripažino, jog iki šiol nepasiekta, kad virtualioje erdvėje mažamečiai būtų pakankamai apsaugoti.

"Problemai neskiriama pakankamai dėmesio. 2006 metais pradėjome kelti klausimą dėl nepilnamečių prostitucijos. Visi šaukė, kad jos nėra, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad tai labai opi problema. Iki šiol niekas nenorėjo patikėti, kad Lietuvoje yra daug pedofilų, bet jie egzistuoja", – neslėpė R.Šalaševičiūtė.

Ji teigė, kad Lenkijoje jau prieš kelerius metus organizuota socialinės reklamos kampanija, nukreipta prieš internete aukų tykančius pedofilus.

"Prisimenu tą reklamą. Storas dėdė sėdi prie kompiuterio, kurio ekrane – mažos mergaitės anketa ir nuotrauka. Dėdė jai rašo ir kviečia draugauti. Po tokios reklamos daugelis tėvų atkreipė dėmesį į tai, jog vaikus reikia mokyti, kaip saugiai elgtis internete", – teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Paklausta, ar tikėtina, jog pedofilai aukas internete gali pradėti masiškai verbuoti, R.Šalaševičiūtė vylėsi, kad taip neatsitiks.

"Į pedofilus pastaruoju metu žiūrima labai nepakančiai, visuomenė ir žiniasklaida yra sukilusi, nuolat skelbiama apie išaiškintus pedofilijos atvejus, nuteistus tokius asmenis, jiems griežtinama atsakomybė. Pedofilai seka visą šitą sujudimą, todėl reikia tikėtis, jog supranta, kad jiems gali liūdnai baigtis ir nesiims savo juodų darbų", – svarstė R.Šalaševičiūtė.

Papildyta:

Vaikų internete tyko ne tik iškrypėliai. Paaugliai gali tapti ir savo bendraamžių aukomis.

„Tarp vaikų plinta naujas reiškinys - elektroninės patyčios. Jos tampa labai rimta problema, nes vis daugiau vaikų kiekvieną dieną praleidžia prie kompiuterio, naudojasi internetu“, - aiškino Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros docentė daktarė Roma Šimulionienė.

Ji su kolegomis dalyvauja Europos Sąjungos inicijuotame projekte, kurio tikslas - aiškintis elektroninių patyčių kilmę, jų poveikį vaikams, ieškoti būtų, kaip spręsti šią problemą.

Neseniai uostamiesčio mokyklų informacinių technologijų mokytojams, psichologams ir socialiniams pedagogams buvo organizuotas seminaras apie elektronines patyčias.

„Elektroninės patyčios nuo tradicinių skiriasi tuo, jog vaikui labai sunku apsiginti. Kai vaikas skriaudžiamas realybėje, jis gali pakeisti mokyklą. Tačiau, kai iš jo tyčiojamasi elektroninėje erdvėje, tas patyčias labai sunku kontroliuoti“, - teigė R.Šimulionienė.

Elektroninių patyčių būdai yra įvairūs. Pavyzdžiui, paauglys aukai gali siuntinėti įžeidžiančius laiškus ar žinutes, nufilmuoti bendraamžį kompromituojančioje situacijoje ir filmuką įkelti į internetą, pokalbių svetainėse skleisti įvairiausius gandus.

„Dažnai būna taip, kad vaikas paskutinysis sužino, kad iš jo tyčiojamasi. Ateina į mokyklą, visi iš jo juokiasi, o jis nesupranta kodėl. Tik vėliau paaiškėja, kad visa mokykla matė internete paskleistą vaizdelį apie jį“, - dėstė R.Šimulionienė.

Elektroninės patyčios, anot jos, skausmingesnės už tradicines ir todėl, kad internete paskleisti gandai ar nuotraukos pasklinda labai greitai ir pasiekia kur kas didesnį skaičių adresatų.

„Elektroninės patyčios pamažu tampa masiniu reiškiniu. Jos plinta kur kas labiau nei tradicinės patyčios, nes internete skleisti gandus apie kitus gali ir tie vaikai, kurie realybėje yra patyčių aukos. Internete tyčiotis iš kitų leidžia anonimiškumas“, - tvirtino psichologė.

Elektronines patyčių pasekmės vaikams gali būti labai skaudžios. Nustatyta, kad jas patyrę vaikai pradeda blogiau mokytis, sumažėja jų pasitikėjimas savimi, išgyvena stresą, nerimą, gali atsirasti depresija.

„Blogiausiu atveju elektroninės patyčios vaiką gali privesti iki savižudybės“, - neslėpė R.Šimulionienė.