Jau auga užtvanka

Klaipėdietis Genadijus, aptikęs bebrų užtvanką, tikino, kad upelis jau apsėmė pievas ir sudarė keliolikos metrų skersmens ežerėlį.

"Tikrai daugiau nei 15 metrų skersmens patvanka. Tolyn nueiti ir apžiūrėti neįmanoma, nes auga tankūs krūmai, žemė įmirkusi. Bet aiškiai matyti, kad tai bebrų darbas. Ši vieta dar yra miesto teritorijoje, tačiau taip ir neaišku, kas turėtų rūpintis Smeltalės upeliu", – teigė klaipėdietis.

Vyras pasibeldė pas aplinkosaugininkus, tačiau ten išgirdo, kad mieste esančiomis upėmis turi rūpintis Klaipėdos miesto savivaldybė.

Buveinė: Klaipėdos mieste užtvankas renčiantys bebrai jaučiasi puikiai – jie šeimininkauja Smeltalės upelyje ir daro, ką nori. / Skaitytojo nuotr.

"Nurodė elektroninį paštą, kur turėčiau rašyti prašymą. Man tų bebrų nereikia. Bet kažkas juk turėtų prižiūrėti upes ar upelius, kad bebrai nestatytų užtvankų. Spėju, kad čia aplinkosaugininkų reikalas, bet jie sako, kad ne jų", – pečiais gūžčiojo vyras.

Nori tunelio

Buvęs Laistų sodų bendrijos pirmininkas Raimondas Praleika tikino, kad kiekvieną rudenį sodininkai kenčia dėl užliejamo kelio.

"Kol kas dar kelias neapsemtas, bet tikiu, kad lapkričio 1-ąją jau teks automobilius palikinėti žvyrkelyje ir pėsčiomis kulniuoti į namus. Aš nesu tikras, jog čia bebrų reikalas. Bet visko gali būti, kad ir bebrai patvenkia Smeltalę", – svarstė sodų gyventojas.

R. Praleika yra linkęs manyti, kad sodininkų bėdas išspręstų tunelis po geležinkelio bėgiais.

Paskutiniu metu tie žvėrys taip trukdo žmonėms, kad baisu.

"Smeltalė kemšasi einant tolyn link Vakarų laivų gamyklos. To upelio niekas per gyvenimą nėra valęs. Reikėtų išgilinti ir išvalyti, ir galbūt susitvarkytų bėdos. Bet aš manyčiau, kad šį klausimą reikia spręsti kitais būdais. Sodininkai neturi antro kelio, jei nutiktų bėda. Tai vis dėlto gyvenvietė. Mėginome diskutuoti su geležinkelininkais, bet jie nelinkę investuoti. Geležinkelininkai mums skaičiavo, jog pervažai reikia kone 700 tūkst. eurų. Nežinau, iš kur jie tokius skaičius ima. Reikia vienos nelaimės, gaisro su aukomis, va, gal tuomet visi atsibus, kad ne juokai čia", – kalbėjo sodų gyventojas.

Laistų soduose gyvena trisdešimt šeimų, kurias sudaro nuo dviejų iki keturių žmonių.

Ragina burtis į talką

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas aiškino, kad ardyti bebrų ręstas užtvankas galima, bet šaudyti miesto teritorijoje nevalia.

"Tegul sodininkai padaro talką ir išardo užtvanką. Tiesa, gali būti, kad ją bebrai suręs iš naujo ir net per naktį", – tikino V. Marozas.

Beje, tokias gyvūnų užtvankas leistina ardyti tik rankomis ar nesudėtingais įrankiais.

"Jei sodininkams bebrai neduoda ramybės, jie gali rašyti raštą inspekcijai. Paskutiniu metu tie žvėrys taip trukdo žmonėms, kad baisu", – juokavo specialistas.

V. Marozas priminė istoriją, kaip buvo tvarkomasi su šernų populiacija Giruliuose.

"Svarbu išsiaiškinti, ar ten yra medžioklės plotai, jei ne, būtinas specialus leidimas. Dėl žvėrių populiacijos reguliavimo reikėtų kreiptis į savivaldybę, ji turi tokius sprendimus priiminėti. Jei tai miesto teritorija ir joje yra patvenktas upelis, savivaldybė turi aiškintis situaciją. Suradus du ar tris medžiotojus, kurie sutiktų pareguliuoti populiaciją, mes išduotumėme specialią išvadą. Tačiau būtina prašyme nurodyti konkrečius medžiotojus, kurie užsiimtų bebrų sumedžiojimu, nes privalu pažymėti jų turimus leidimus", – tvarkas paaiškino V. Marozas.

V. Marozas / Redakcijos archyvo nuotr.

Jei bebrai įsikuria arti gyvenamųjų namų, juos galima mėginti medžioti specialiais spąstais.

"Vieni medžiotojai labai noriai bebrus medžioja ir net specializuojasi tokiose medžioklėse. Kiti gi nenori to daryti. Tvarkos egzistuoja, ir teisėtai klausimą galima spręsti. Su prašymu gali kreiptis tiek pati savivaldybė, tiek bendruomenė", – patikino V. Marozas.