Penki sodų bendrijos „Rūta“ gyventojai sodų bendrijos pirmininkę Lolitą Žulpienę apkaltino užgrobus jų žemę. Tačiau klaipėdietė mano, kad ne ji, o kaimynai patys naudojasi ne savo žeme.

Reikalą aiškinasi policija

Uostamiestyje žinoma moteris įsivėlė į karą su kaimynais dėl neva atsirėžtų gretimų gyventojų sklypų dalies.

Pati L.Žulpienė tikino teisėtai išmatavusi savo sklypo ribas ir teisės aktų nepažeidusi.

Mažajame Kaimelyje įsikūrusi sodų bendrija – viena seniausių mieste. Šie sodai jau virtę gyvenamųjų namų kvartalais, žemė čia itin brangi, todėl gyventojai kolektyviai kreipėsi į policiją ir apskrities viršininko administraciją.

„Rūtos“ sodų bendrijai vadovaujančios L.Žulpienės sklype šią vasarą pasirodę statybininkai įvarė šoką kaimynams.

„Jos sklypas yra siauras ir ilgas, o viena kraštine siejasi su kelių savininkų sklypais. Mes visi nustėrome, kai vieną dieną mūsų tvoras išvertė, o naują tvorą pasistatė jau mūsų žemėse. Pradėjus aiškintis, sužinojome, kad kaimynė pasididino savo sklypą visų kaimynų žemės sąskaita, prigriebdama dar ir valstybinės žemės rėžį. Nustėrau pamatęs, kad dalis mano sandėliuko pasirodė esąs jau jos valdose. Puolėme ieškoti kaimynės, tačiau ji į kalbas nesileidžia. Moteris žinomas žmogus mieste, o mes – paprasti pensininkai, ką mes galime padaryti?“ – negalėjo atitokti pirmininkės kaimynas Kęstutis Zabukas.

Mūrai užstoja saulę

Sodų bendrijos pirmininkė žemės sklypo dokumentus pradėjo tvarkyti dar 2006 metais.

Gyventojai tvirtina, kad atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus kaimynai esą nebuvo kviečiami, nors matavimų tvarka numato privalomą jų dalyvavimą.

„Būdama sodų valdybos pirmininkė, ji turėtų ginti sodininkų interesus, o ne – priešingai, pasididino sklypą, taip sakant, gavo sau naudos“, – kaltino kitas kaimynas Kazimieras Venskūnas.

Tačiau L.Žulpienė tikino, jog kaimynų parašai matavimo dokumentuose surinkti teisėtai.

„Tai netiesa, kad jie suklastoti. Tegul atlieka ekspertizę. Parašai ten yra, jie pasirašė matavimų dokumente“, – tikino moteris.

L.Žulpienės kaimynė pensininkė Zita Kadžiulienė aiškino, jog iš tiesų prieš keletą metų sulaukusi kaimynų vizito ir girdėjo patikinimus, kad kaimynė ketina matuotis savo žemę, nes esą matavimai buvę netikslūs.

„Kalbėjo apie tai, jog perstatys senąjį namą ir kilstelės vos 80 centimetrų. Nieko blogo neįtardama pasirašiau. Tačiau pradėjus kilti namo sienoms nustėrau: jos siekė aštuonis metrus – faktiškai ant sklypo ribos. Toks mūras iš pietų pusės atsistojo, aš saulės jau nebematau“, – guodėsi pensininkė.

Sulaukė tikrintojų ir baudų

Greta esančio sklypo savininkas Nikolajus Antoniukas tvirtino bandęs kovoti su sodų pirmininke, raštu siųsdamas užklausas dėl kaimynės veiklos, tačiau pats netrukus sulaukęs virtinės tikrintojų.

„Man nurėžė daugiausiai žemės. Pabandžiau kovoti, tuoj pat prisistatė inspektoriai, puolė tikrinti, skyrė baudas“, – kalbėjo N.Antoniukas.

Greta šio gyventojo sklypo driekiasi kelių arų bendro naudojimo rėžis.

„Daug metų čia yra bendras kelias žmonėms eiti. Pavasarį, kai nebūna vandens, ši vieta – išsigelbėjimas. Žmonės su kibirais iš visų pusių sueina. Tačiau kaimynė sugebėjo atsimatuoti dalį bendro naudojimo žemės su sandėliuku. Žmonėms praeiti palikta pusė žingsnio bendros žemės, užverstos lentomis?“ – gūžčiojo kaimynas N.Antoniukas.

Kažkas daužė langus

L.Žulpienė savo ruožtu tvirtino, kad kaimynų kare dėl žemės ji yra nuolat apkalbama.

„Sulaukiau didelio pasipiktinimo, man ir langus daužo. Kaimynai vadovaujasi rankos mostu, o ne įstatymais. Kaip aš galėjau pasididinti sklypą, jei mano žemės privatizavimo dokumentuose numatyta 8,49 aro, o realiai aš turiu 8,41? Kaimynai savo sklypų nematavę, aš viena pirmųjų atlikau matavimus. Mano plotas netgi sumažėjo. Jie nori baltą susiūti juodais siūlais ir ieško pagalio mušti. Tačiau negavau jokio dokumento, kuriame kuo nors būčiau kaltinama. Tai ne aš, o kaimynas nelegaliai pasistatė namą, tvorą, sandėliuką, atsitvėrė valstybės žemę, jį Statybų inspekcija jau nubaudė tūkstantinėmis baudomis“, – kalbėjo L.Žulpienė.

Sodų pirmininkė tvirtina, kad dėl nelegaliai bendros žemės sodų bendrijai du kartus teko bylinėtis.

„Jis nepaiso nei teismo sprendimo, nei antstolio nurodymų. Tai kuris čia iš mūsų užgrobė svetimą žemę? Aš tik atsistačiau buvusias sklypo ribas“, – paaiškino L.Žulpienė.

Kaltina vienvaldyste

Tačiau kaimynystėje įsikūrę N.Antoniukas, Z.Kadžiulienė, K.Venskūnas ir K.Zabukas vienu balsu prieštarauja sodų pirmininkei.

„Nuo tarybinių laikų žemė buvo skirta tik naudojimui, bet ne nuosavybės teise valdymui. Prasidėjus privatizavimui, visi privatizavo pagal faktą – įsiteisinome žemes, kurias realiai valdėme. Ji įsiteisino didesnį plotą. Jei nebūtų išgriovę tvorų, nebūtume net žinoję“, – tvirtino kaimynai.

Gyventojai tikino jau neapsikenčiantys, kad L.Žulpienė dokumentus esą pasirašo be sodų bendrijos valdybos narių žinios.

„Ji tiek savivaldybėje, tiek apskrityje prisistato sodų pirmininke, o juk bendrijai vadovauja valdyba. Jokie sprendimai su valdyba nederinami. Bendros žemės klausimas turi būti sprendžiamas susirinkimuose, o ji bendrijos žemę prisijungė prie savo sklypo su niekuo nederindama“, – pyko gyventojai.

Moteris šiuos matavimus grindžia turimais dokumentais.

"Mes turime dokumentus, kiek tos žemės yra ir kur sklypo ribos driekiasi. Gale sklypo esantis žemės gabalas, tėvų sutikimu, buvo bendrai naudojamas. Tai niekada nebuvo bendrijos žemė. Čia stovėjo bendro naudojimo tualetas", – tvirtino L.Žulpienė.

Matininkas jau teisiamas

Kaimynai įtaria, kad šioje istorijoje galima būtų įžvelgti ir nusikalstamos veiklos, tačiau kol kas tyrimą atliekantis policijos komisariatas daryti išvadų neskuba.

„Pirmininkė savo sklypo matavimus atliko samdydama baudžiamosiomis bylomis pagarsėjusį matininką Albiną Valacką. Neturėdamas matininko licencijos šis vyras jai atrėžė nuo kiekvieno kaimyno po gabalą žemės, dar ir valstybinės prigriebdamas. Suformuotas sklypas jau įregistruotas Registrų centre, o jis pas mus lyg šventa karvė – neliečiamas. Kreipėmės į policiją, tyrėja dar nuo vasaros sodų pirmininkės nesugebėjo apklausti“, – tikino sodų gyventojas K.Venskūnas.

„Aš šio matininko specialiai neieškojau, jį rekomendavo namą projektavusi architektė. Kaimynai buvo raginti daryti savo tiksliuosius matavimus, nes senieji yra netikslūs ir nebegaliojo. Tačiau žmonės to nenori, nes žino, kad realiai valdo daugiau žemės, nei turėtų“, – tikino L.Žulpienė.

„Klaipėda“ jau rašė, kad dėl matininko A.Valackos veiklos vyksta teismų procesai Klaipėdos administraciniame ir Klaipėdos rajono teisme.

Gružeikių sodų bendrijoje žemę išmatavęs A.Valacka vienam gyventojui padidino sklypą kaimyno sąskaita.

Gins viešąjį interesą

„Rūtos“ sodų bendrijos atstovai raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją.

Apskrities administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas Svajūnas Mačiulskis gyventojams dar pavasarį atsakė, jog administracijai yra žinoma, kad matavimus atliko licencijos neturintis matininkas.

Taip pat rašte tvirtinama, kad nustatyta, jog tvora statoma svetimuose sklypuose. Tačiau jei pažeistos gyventojų teisės, sodų bendrijos nariams siūloma aiškintis tarpusavyje arba kreiptis į teismą.

Apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, gavęs gyventojų skundą, pavedė situaciją aiškintis Žemės tvarkymo departamentui.

„Jei sodų bendrijos pirmininkė viršijo įgaliojimus, teks aiškintis ir bus siūlymas kreiptis į prokuratūrą. Mano galva, šioje situacijoje yra dalis absurdo. Vienas, kuris drąsesnis, sugeba pasididinti sklypą“, – nenorėjo skubėti daryti išvadų A.Burkšas.

Žemės tvarkymo departamento vadovė Levita Petrauskienė patikino, kad kol kas aiškinasi kaimynų konfliktą šioje sodų bendrijoje.

„Mums pavesta surinkti medžiagą ir išnagrinėti galimybę kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, – teigė L.Petrauskienė.

Žemgrobyste kaltinama L.Žulpienė tvirtino, kad privatizuojant sklypus daugybės sodininkų žemės ribos įsiterpė į kaimynų valdas.

"Norėdama išlyginti vingiuotą sklypų ribą, aš kaimynui atidaviau pusmetrį savos žemės. Sodų bendrijose panašių problemų labai daug. Kiekvienas, kas gudresnis, privatizavimo metu tvirtino kokias tik nori ribas. Jei būtų pinigų, būtų galima rengti detalųjį visos bendrijos planą. Tuomet visi galutinai sutartų dėl bendrų ribų", – aiškino L.Žulpienė.