Kovoje dėl valdžios Neringoje pagrindiniu koziriu gali tapti ne įtikinama politinė programa, o galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą brangiame kurorte. Ar ne dėl kai kurių politikų norų po rinkimų įsitvirtinti Neringos savivaldybėje staiga išaugo gyventojų skaičius?

Net 108 nauji neringiškiai

Tarp neringiškių atvirai kalbama, kad naujųjų kurorto gyventojų skaičius visuomet išauga prieš pat rinkimus. Mat čia gyvenamąją vietą deklaravusieji įgyja ir teisę balsuoti.

Šį rudenį kurortas taip pat ėmė pūstis – per du mėnesius gyvenamąją vietą čia deklaravo 108 nauji gyventojai.

"Aš nežinau, kodėl taip vyksta. Pastarųjų statistinių duomenų neturiu. Tačiau visai gali būti, kad yra tokių politinių jėgų, kurios rinkimų kovose naudoja ir šią kortą", – savo nuomonę apie savivaldybėje staiga išaugusį gyventojų skaičių išsakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringiškiai prisimena, atvejį, kai vienai kandidačių į Neringos miesto savivaldybės tarybą teko raudonuoti besiaiškinant apie jos bute slapčia priregistruotus 14 naujų gyventojų.

Vyresnio amžiaus neringiškiai juokauja, kad vietos politikai, matyt, nelabai turi ką pasiūlyti savo rinkėjams, išskyrus vietos deklaraciją, kuri atveria kelius daugybei lengvatų.

Oficialiai gyvenamąją vietą Neringoje deklaravęs asmuo įgyja galimybę nemokamai keltis keltu, o automobiliu įvažiuodamas į neriją nemoka ekologinio mokesčio.

Už balsą – lengvatos

Neringos valdžia ne kartą skundėsi, kad iš tokių menamų neringiškių mažai naudos miestui.

Todėl kai kuriuos vietos gyventojus ne taip seniai nustebino vieno iš kandidatų į mero postą vieši raginimai nebijoti registruoti savo būstuose naujus gyventojus. Esą to net ir įstatymas nedraudžia.

Vietos politikai skaičiuoja, kad rinkimų baigčiai Neringoje ne tiek daug balsų ir reikia.

"Kurorto rinkimų istorijoje aš pamenu tik Antano Vinkaus triuškinančią pergalę. Mūsų politikai 700 rinkėjų balsų pas mus nelabai gali tikėtis. Kiek reikėtų politinei kovai? Jei partijos skyriaus nariai surastų bent po kelias dešimtis naujų rinkėjų ir pasistengtų užsitikrinti jų balsus, visai realu laimėti rinkimus. Juk už balsą žmogus gautų apčiuopiamą naudą", – savo svarstymais dalijosi vienas Neringos politikų, nenorėjęs viešai atskleisti savo pavardės.

Ar keisis simpatijos?

Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 4,4 tūkst. žmonių. Dalis jų – nepilnamečiai, nemažai vietos žmonių apskritai nedalyvauja rinkimuose.

Tad kurorto valdžios likimą sprendžia apie 1,8 tūkst. aktyvių rinkėjų. Kaip pasidalys jų simpatijos šioje savivaldybėje, kol kas sunku prognozuoti.

Tačiau jau aišku, kad artėjančiuose mero rinkimuose Neringoje itin įnirtinga kova užvirs dėl mero posto. Praėjusiuose rinkimuose daugumos rinkėjų simpatijas pelnė vietos socialdemokratai, jie taryboje turi 10 mandatų. Koalicija "Už mūsų Neringą" išsikovojo tris balsus. Taryboje vietą gavo tik vienas Liberalų sąjūdžio atstovas ir vienas konservatorius.

Jau kelia kandidatus

Partijų skyriai jau formuoja nuomonę dėl galimų kandidatų į merus. Socialdemokratai kelia dabartinio Neringos mero Dariaus Jasaičio kandidatūrą.

Be Liberalų sąjūdžio, kuris kandidatu iškėlė Andrių Bagdoną, kurorto vadovo kėdės sieks ir kitos politinės jėgos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdyje pasiūlyta kaip kandidatės į Neringos mero postą svarstyti Vytauto Landsbergio padėjėjos Liepos Rimkevičienės kandidatūrą.

Partija "Tvarka ir teisingumas" pritartų skandalingai dėl masažinės vonios išgarsėjusio ir Klaipėdos "Sodros" vadovo posto netekusio Viktoro Valcerio kandidatūrai.
Tai dienraščiui patvirtino partijos Klaipėdos apskrities koordinatorius Valerijonas Bernotas. Pats V.Valceris aiškino, kad jis net nesvarstė tokios galimybės.

"Tai kad aš nenoriu. O ir partija pirma turi pasiūlyti, iškelti, apsvarstyti, o manęs niekas ir neklausė. Šitas klausimas yra atviras, labai atviras", – neslėpė V.Valceris.

Priregistravo 10 gyventojų

Į Neringos merus kandidatuosiąs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovas Arūnas Burkšas tikino, kad jo ausis taip pat pasiekė žinia, kad kai kurie politikai leidžia savo nuosavybėje svetimiems deklaruoti gyvenamąją vietą tikėdamiesi politinio balso.

"Pas mane patį mažiausiai dešimt registruota", – tiesiai šviesiai rėžė A.Burkšas.

Tačiau politikas išskyrė du šios problemos aspektus.

"Aš tai taip pat girdėjau, kad kažkas naudojasi tuo politiniams tikslams. Mano namuose be mano vaikų ir anūkų daugiau niekas neregistruotas. Tačiau, kaip pavyzdį, galiu pasakyti, kad buvo situacija, kai Kuršių nerijos nacionaliniam parkui vadovavo Klaipėdoje gyvenantis direktorius. Žmogus neturėjo jokios lengvatos, o privalėjo kas rytą savo automobiliu važinėti į darbą. Pasitaikė gera kolegė, kuri sutiko priregistruoti jį su visa šeima. O tai juk keturi žmonės. Štai ir atsakymas apie dešimtis priregistruotų žmonių", – pastebėjo A.Burkšas.

Iš Nidos – į Vilniaus valdžią

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko manymu, tai labai rimti signalai, nes Neringos savivaldybės politinį gyvenimą lemia ne itin didelis rinkėjų skaičius.

VRK duomenimis, šioje savivaldybėje 2011 metų savivaldos rinkimuose rinkėjo balsą turėjo 3,5 tūkst. žmonių.

"Tai didelė problema, nes anksčiau tokie fiktyviai gyvenamąją vietą ten deklaravę rinkėjai dar ir balsuodavo. Tačiau mes per prezidento rinkimus pastebėjome, kad šie "deklarantai" nebebalsuoja. Kaip bus elgiamasi kitų metų kovą, nežinome", – apie situaciją kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose aiškino Z.Vaigauskas.

Analizuodamas skaičius, Z.Vaigauskas pastebėjo, kad Neringoje likęs labai mažas vaikų skaičius.

"Bėda ta, kad įstatymas to nedraudžia, net rinkimų dieną gyvenamąją vietą deklaravęs žmogus gali ateiti ir balsuoti. Tačiau bėdų dėl tokių procesų yra buvę. Mes turėjome vieną bylą dėl kauniečių veiksmų Birštone. Buvo masiškų deklaravimų, kauniečių sąskaita norėta padidinti Birštono gyventojų skaičių. Esą dėl to, kad siekta pakeisti valdžią, nes senoji stabdė statybas ir nenorėjo duoti žalios šviesos verslui", – prisiminė Z.Vaigauskas.

Jis priminė ir kitą atvejį, kai į Vilniaus savivaldybę veržėsi verslininkas, kuris gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Neringoje. Nors vyras įtikinėjo, kad deklaracija jam reikalinga tik dėl lengvatų keliantis keltu, VRK neleido šiam kandidatui dalyvauti sostinės savivaldos rinkimuose.

Aiškinsis rinkėjų papirkimą

"Aš nežinau, ar atsiras Neringoje politikas, panašus į Artūrą Zuoką, kuris paskelbė visiems norintiems leisiantis Gedimino prospekto viename name deklaruoti gyvenamąją vietą. Nors tuomet buvo aiškinta, kad toks pasiūlymas buvo dėl gyventojų pajamų mokesčio, tačiau tokie fiktyvūs "deklarantai" įgyja balsavimo teisę", – pabrėžė Z.Vaigauskas.

Paklaustas, ar įmanoma įrodyti mėginimą papirkti rinkėją, pasiūlant išskirtines lengvatas už fiktyvią deklaraciją, Z.Vaigauskas suabejojo.

"Sutinku, kad Neringoje gali būti dėl to problemų. Anksčiau neringiškių aktyvumas rinkimuose siekdavo 80 proc. O dabar jis yra smukęs. Jei toks fiktyvus rinkėjų gretų gausėjimas bus masiškas reiškinys, teks aiškintis", – pridūrė Z.Vaigauskas.