Rinkimų kampanija parodė, jog šalies politinė kultūra pasiekė moralines žemumas. Oponentai vieni kitus talžė ne tik viešais įžeidinėjimais, bet ir skundais, kurie dažnu atveju būdavo nepagrįsti. Viešųjų ryšių ekspertų įsitikinimu, tuo mes mažai atsiliekame nuo Centrinės Europos, kur politinė kultūra irgi dar tik formuojasi.

Teistumas – ne problema?

Išankstinių rinkimų dieną netoli Klaipėdos savivaldybės, tačiau nenusižengiant įstatymo numatytai 50 m ribai nuo balsavimo vietos, stovėjo pagarsėjęs "visuomenės veikėjas", anksčiau teistas už balsų klastojimą. Jis buvo išsidėstęs savadarbius plakatus, kuriuose kadenciją baigiantis miesto vadovas palygintas su šių laikų diktatoriais.

Tai – tik vienas iš daugybės epizodų, kuriuose per rinkimų kampaniją buvo žeminami politiniai oponentai. Viešųjų ryšių eksperto Lino Kontrimo teigimu, Lietuvoje politinė kultūra tik formuojasi. Todėl esą natūralu, kad tokiu laikotarpiu reiškiasi labai daug gaivalo.

"Ir tas gaivalas dažniausiai būna nemandagus, netašytas ir chamiškas. Antra grupė politinės kampanijos dalyvių turi nusikaltėliškų požymių. Nors negaliu sakyti, kad viskas taip juoda, yra daug pavyzdžių, kai politinėje komunikacijoje žmonės pasiekia aukštą natą", – teigė L.Kontrimas.

Pasak viešųjų ryšių eksperto, Lietuvoje vykstančios rinkimų kampanijos nėra įdomios ir išradingos. Esą tiek žinovai, tiek politikai vis dairosi į konkurentus, laukdami, kada pasireikš juodosios ar kitų spalvų technologijos.

"Mano nuomone, technologijos neturi spalvų. Yra arba nemandagi komunikacija, arba tokia, kuri verta prokurorų dėmesio. Taip atsitiko todėl, kad žmonės nėra mokomi komunikuoti nuo mokyklos suolo. Ir kai jie pasirenka politiko kelią, paaiškėja, kad jų gebėjimai bendrauti – skurdūs ir apsiriboja keliais keiksmažodžiais", – tikino L.Kontrimas.

Esą, kai politikai ima "žaisti ant ribos", jie gali sulaukti norimo dėmesio, bet tuo yra morališkai nuskurdinami ir rinkėjai, ir šalies ateitis.

"Panašių nesąmonių, kurias daro mūsų politikai ar rinkimų organizatoriai, esu pastebėjęs ir Centrinėje Europoje – Lenkijoje, Čekijoje, Serbijoje. Bet esu tikras, kad mūsų valstybėje turi būti skiriama pinigų politiniam raštingumui vystyti, žmonės turi suvokti užkulisinius politikų žaidimus ir tada balsuos ne pagal politinę spalvą", – pabrėžė L.Kontrimas.

Kovos ginklas – skundai

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė neslėpė, kad per šiuos rinkimus VRK sulaukė ypač daug skundų. Esą nieko keista, nes ir rinkimų dalyvių buvo neįprastai daug – savivaldybių tarybos narių mandatų siekė daugiau nei 15 tūkst. kandidatų ir dar 400 kandidatų – į 60 merų vietas.

Bemaž 10 į vieną vietą vien tarybų rinkimuose. Būtent todėl rinkimų kova buvo arši ir dažnu atveju peržengianti moralumo ribas. Tad skundai tapo ginklu šioje kovoje į vietos valdžios struktūras.

"Jei skundus būtų rašę piliečiai, tada – puiku, bet kai politikai skundė vieni kitus, tai – jau nieko gero. Šitą triuką kai kurie taikė, nepaisant to, ar nusižengimas išties buvo. Pats žinau atvejį, kai politikai susitarė, kad skambins VRK ir skųs oponentus, kad šie perka balsus, nors tokio fakto išties nebuvo", – pasakojo L.Kontrimas.

Pasak eksperto, skundų srautas šiuo atveju vargiai rodo pilietinį sąmoningumo kilimą, veikiau jau – rinkimų kampanijų nususimą, kai nebemąstoma, kaip išradingiau pasiekti rinkėją, o einama primityviai kertant į konkurento tapatybės šerdį.

"Tikslios skundų statistikos dar neturime. Esame gavę skundų iš kandidatų, iš politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų. Buvo ir piliečių skundų, bet jų buvo gerokai mažiau. Turiu pripažinti, kad dalis jų tikrai buvo nepagrįsti", – teigė L.Matjošaitytė.

"Neprovokuokite mūsų"

Šlykštūs, šmeižikiški skundai buvo rašomi ir Klaipėdoje. Vienus darbo kompiuteriais kurpė mieste pagarsėję partijų nariai, visą kadenciją mėgavęsi aukštomis pareigomis ir postais, kitus rašinėjo anksčiau teisti parazitinį gyvenimo būdą pamėgę asmenys, gyvenantys iš pašalpų ir iš neturėjimo ką veikti imituojantys tautos atstovus.

Tie patys asmenys, dar taip neseniai sykiu su veikėjais, palaikančiais tiesioginius ryšius su Maskva, viešai mieste protestavo prieš strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą.

Esą šis projektas ne tik kels pavojų klaipėdiečiams, bet ir iš Klaipėdos uosto eliminuos kruizinę laivybą. Dar anksčiau tie patys "kremlinai" rinko parašus prieš žemės pardavimą užsieniečiams ir tuomet skundus rašinėjo iš Rusijoje registruotų elektroninio pašto adresų.

Per pastaruosius rinkimus siuntinėta ir į šantažą panašių laiškų, kurie niekaip nedera su politikui būtinomis bent jau minimaliomis moralinėmis nuostatomis. Ką reiškia vien jau į delinkventinę panaši frazė "Neprovokuokite mūsų".

Agresija – kultūros dalis?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, kad reali rinkimų kampanija truko ilgiau nei pusmetį. O aršiausias momentas prasidėjo likus dviem savaitėms iki balsavimo.

"Tai buvo iššūkis visiems dalyviams. Šie rinkimai – istoriniai, nes pirmąkart tiesiogiai buvo renkami merai. Vertinti, kaip elgėsi rinkimų kampanijos dalyviai, pirmiausia turėtų rinkėjai. Tačiau Klaipėdoje kampanija nebuvo nei aktyvi, nei pernelyg agresyvi, palyginti su kitais Lietuvos miestais", – tvirtino V.Grubliauskas.

Esą labai dramatiškų išpuolių ir kaltinimų nebuvo, bet aistrų netrūko. Pasak V.Grubliausko, debatuose jis pasigedęs konstruktyvios diskusijos.

"Užuot kalbėję apie tai, kas duotų geriausią naudą miestui, teko atsimušinėti, neigti absurdiškus teiginius, ir konstruktyviai diskusijai laiko liko labai mažai. Vis dėlto, palyginti su kitų miestų kampanijomis, klaipėdietiška išsiskyrė solidumu ir nebuvo nusileista iki visiškos politinės kultūros požemio", – pabrėžė Klaipėdos vadovas.

Meras mano, kad Klaipėda išlaikė politinės kultūros minimumo egzaminą, tačiau tobulėti dar tikrai reikia.

Tačiau Klaipėdos tarybos narė Lilija Petraitienė teigė priešingai. Pasak jos, pastarieji rinkimai pasižymėjo ypač dideliu agresyvumu.

"Kiekvienoje rinkimų kampanijoje agresijos būna. Tokia dabartinė politinė mada, galima sakyti, jog tai – šiuolaikinės kultūros dalis", – mano L.Petraitienė.

Internete liejosi bjaurastis

Teigiama, kad būtent socialiniai tinklai buvo vienas aktyviausių rinkimų kampanijos kovos laukų. Ten liejosi kaltinimai, siekiant oponentą nudažyti visokiomis politinėmis spalvomis.

"Žinoma, šitie dalykai nebuvo skleidžiami iš kandidatų štabų ar politikų asmeninių paskyrų, viskas vyko "per aplinkui": per gerbėjus, draugus ar pažįstamus. Ir buvo akivaizdu, kad tai – koordinuojami dalykai. Bet tai vėlgi politinės kultūros lygmens klausimas. Pats labai stengiausi nesivelti į peštynes, nors buvau veliamas", – pabrėžė V.Grubliauskas.

Meras neslėpė, kad savo atžvilgiu iš politinių oponentų sulaukė nemažai epitetų, apibūdinimų, palyginimų, neretai įžeidžių. Pasak V.Grubliausko, mokytis politinės kultūros reikia dar daug ir visiems.

"Labai norėčiau, kad ir pas mus įsigaliotų vakarietiškos tradicijos, jog tai – tik politika ir nieko asmeniško. Tačiau anaiptol nesakau, kad nereikia kalbėti apie tai, kiek uždirba mero žmona. Tai normalus klausimas, siekiant skaidrumo. Ir joks asmeninis įžeidimas", – pabrėžė pirmąkart į Klaipėdos miesto tarybą patekusi Nina Puteikienė.

Politikė irgi pripažino, kad įžeidinėjimai ypač liejosi viešojoje erdvėje, kuri esą leidžia pasireikšti pačiai juodžiausiai žmogaus pusei. N.Puteikienės teigimu, kai kuriuos oponentus labai "džiugino", kad jos mergautinė pavardė – rusiška.

"Interneto komentaruose ir feisbuke tokio dergimo buvo labai daug. Šlykščiausiais žodžiais buvo svarstoma, kokia kalba mano vyras Naglis kalbasi su mano tėčiu. Jie nė nepasivargino pasidomėti, ar mano tėtis gyvas", – piktinosi N.Puteikienė.

Elgesys lėmė koaliciją

V.Grubliauskas neslėpė, jog politinių konkurentų elgesys per rinkimus lėmė ir koalicijos dėlionės galimybes.

"Bendraudamas su oponentais ir oponentėmis, visada pabrėždavau vieną tiesą – rinkimai praeina, o gyventi ir dirbti teks toliau. Todėl prašiau visų elgtis taip, kad po rinkimų kampanijos, pamačius kolegą, nereikėtų bėgti į kitą gatvės pusę, nes nebus kur iš gėdos dėti akių. Politikai turi atsakyti ne tik už savo darbus, bet ir už savo žodžius taip pat", – tvirtino V.Grubliauskas.

Pasak mero, jis neketina dairytis į praeitį ir gyventi nuoskaudomis, vis dėlto kai kurių dalykų pamiršti nevalia.

"Kalbantis su vienais kolegomis dėl būsimo bendradarbiavimo vienoje tarybos koalicijoje, labai sunku užmiršti "aštuonkojų" istoriją, viešus kaltinimus nebūtais dalykais, taip pat nepagrįstą lindimą į asmeniškumus. Tai neturi trukdyti bendram darbui taryboje ir manau, jog kolegos suvoks, kad ateityje daugiau to nedarytų", – įsitikinęs V.Grubliauskas.