Prekeiviai taip veržiasi prekiauti Jūros šventės mugėje, kad pasiryžo eilės nusipirkti neva geresnę vietą laukti net per naktį. Prekybininkai piktinosi, jog civilizuotoje šalyje jie yra priversti kęsti pažeminimą.

Gali kaltinti save

Prekybos Jūros šventės mugėje vietos pardavinėjamos pagal iš anksto sudarytus sąrašus. Pirmajame jų įrašyti amatininkai, kurie turi sertifikatus, kad prekiauja tautiniu paveldu pripažintais produktais.

Jiems prekybos vietos Jūros šventėje imtos pardavinėti nuo antradienio.

Nuo penktadienio prekybos vietas Jūros šventės mugėje galės įsigyti ir antrajame sąraše esantys prekybininkai. Jiems keliami mažesni reikalavimai nei tiems, kurie nori patekti į pirmąjį sąrašą.

„Jame yra apie 300 žmonių, o antrajame sąraše – dar apie 500 prekeivių. Mugėje yra apie 800 prekybos vietų, todėl jų visiems turėtų užtekti. Tad tik patys prekybininkai ir gali kaltinti save, kad naktimis laukia, kol atsidarys platinimo vietos ir jie galės įsigyti leidimus prekiauti Jūros šventėje“, – pabrėžė šią vasaros fiestą organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ rinkodaros vadovas Raimondas Beliauskas.

Uždirba kaip per pusmetį

Leidimą prekiauti Jūros šventėje galima įsigyti tik keliose „Tiketos“ kasose, esančiose didžiuosiuose šalies miestuose.

Prie visų leidimų prekiauti platinimo taškų jau pačią pirmąją dieną nusidriekė eilės.

„Mes parduodame bilietus į renginį. Jis yra Jūros šventės mugė, o bilietas – leidimas prekiauti joje. Tai tas pats, kaip pirkti bilietus į garsaus atlikėjo koncertą. Jei nori gauti geresnį, turi būti pirmesnis. Tačiau Jūros šventės mugėje visos prekybos vietos yra geros, todėl išties nesuprantama, kodėl prekybininkai kelia tiek triukšmo“, – stebėjosi R.Beliauskas.

Jo teigimu, rinkliavos prekiauti Jūros šventėje yra didžiausios Lietuvoje – tokių nėra nė viename festivalyje ar kokioje kitoje mugėje. Tačiau prekybininkai tikino, kad per Jūros šventę jie uždirba tiek, kiek įprastai suprekiauja per pusę metų.

Todėl norinčiųjų prekiauti Jūros šventės mugėje yra daugiau nei prekybos vietų.

„Prekybininkų registraciją jau sustabdėme. Žiūrėsime, kas bus toliau. Jei nebus nupirktos visos prekybos vietos, tada į sąrašus registruosime naujus prekeivius, kad jie įgytų teisę nusipirkti leidimą prekiauti Jūros šventėje“, – aiškino R.Beliauskas.

Naujovė nesudomino

Prekeiviai piktinosi ir dėl to, kad leidimus prekiauti galima nusipirkti tik gyvai, o ne internetu.

„Esame bandę prekybos vietas pardavinėti ir internetu. Kai toks prekeivių bumas, užlūždavo visos sistemos, niekas neveikdavo ir visi likdavo nepatenkinti, atsirasdavo įvairių interpretacijų. Todėl dabar ir yra toks variantas, koks yra. Jei prekeiviai veržiasi į Jūros šventės mugę, vadinasi, ji yra labai gera tiek jiems, tiek pirkėjams. Tai – kokybės ženklas“, – pabrėžė pašnekovas.

Šiemet Jūros šventės mugėje prekybos vietų bus šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais.

Dalies jų teko atsisakyti Danės gatvėje ir Šiaurės rage, nes vyksta Pilies tilto ir jo prieigų remontas, todėl teritorija atitverta. Tačiau nemažai Jūros šventės prekybos vietų pirmą kartą bus įrengtos Pilies gatvėje.

„Nors atrodo, kad ta vieta tikrai patogi, joje bus dideli žmonių srautai, tačiau prekeiviai kažkodėl ne itin graibsto tas vietas, nes tai – naujovė“, – teigė R.Beliauskas.

Išleidžia 20 litų

Didžiausio paklausumo zonoje 9 kv. m ploto prekybos vieta Jūros šventėje visoms trims fiestos dienoms kainuoja 1 098 litus, o mažiausio paklausumo 4 kv. m ploto vieta – 244 litus.

Skaičiuojama, kad už prekybos vietas bus surinkta apie 500 tūkst. litų.

„Surinkti pinigai ir yra skiriami Jūros šventei organizuoti. Kuo daugiau surenkame, tuo šventė kokybiškesnė, daugiau žmonių pritraukiame, o tada ir prekeiviai daugiau parduoda“, – sąsajas tarp prekeivių ir šventės kokybės įvardijo R.Beliauskas.

Manoma, kad Jūros šventės mugėje vienas žmogus vidutiniškai išleidžia 20 litų.