Krūties vėžys ne vienerius metus gali daryti savo juodą darbą, kol moteris išgirsta diagnozę. Būtent dėl šios priežasties Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūties chirurgijos sektoriaus vedėjas Donatas Petrauskas akcentavo prevencijos svarbą.

Išlieka tarp lyderių

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių.

Pasak krūtų chirurgo D.Petrausko, per metus Lietuvoje krūties vėžio diagnozę išgirsta apie 1 500 moterų. Reguliariai tikrinantis krūtis, vėžį galima nustatyti jau ankstyvoje stadijoje.

Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Kai liga aptinkama ankstyvosiose stadijose, tikimybė įveikti vėžį siekia 85–95 proc.

Chirurgas pastebi, kad prevencinės akcijos duoda savo rezultatą – vis daugiau moterų rūpinasi savo sveikata. Jeigu prieš kelis dešimtmečius sulaukti pacientės, norinčios pasitikrinti profilaktiškai, buvo gana retas atvejis, dabar tokie prašymai nuskamba gana dažnai.

Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55–65 metų moterys, kai nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams.

Akcentavo savityrą

Kovojant su krūties vėžiu D.Petrauskas akcentavo moterų savityrą. Kaip rodo statistiniai duomenys, apie 70 proc. visų krūties vėžio atvejų pirmiausia atranda pačios moterys.

„Išmokti rūpintis savo sveikata merginos turėtų mokytis jau nuo paauglystės“, – sakė gydytojas.

Krūtų apžiūrą bei apčiuopą rekomenduojama daryti kartą per mėnesį po menstruacijų. Būtent tuomet lengviau aptikti nepageidaujamus darinius krūtyse.

Moterims nuo 30 metų papildomai rekomenduojama atlikti echoskopijos, o nuo 40 metų – mamografinį tyrimą.

Kaip paaiškino D.Petrauskas, jaunesnėms nei 40 metų moterims daryti mamografinį tyrimą nėra tikslinga dėl fiziologinių amžiaus ypatumų.

Nesukelia skausmo

Lietuvoje taip pat įgyvendinama prevencinė krūtų patikros programa, kurioje siūloma dalyvauti moterims nuo 50 iki 70 metų. Nemokamas mamografinis tyrimas atliekamas kas dvejus metus.

Tačiau gydytojas atkreipė dėmesį, kad prevencinei programai nustatytas amžiaus cenzas neturėtų nuraminti jaunesnes nei 50 metų moteris – esą joms rūpintis savo krūtimis dar anksti.

Krūties vėžys dažniausiai nesukelia jokio skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Mokslininkų nustatyti rizikos veiksniai lemia tik nedidelę susirgimų dalį. Tad net gerai besijaučianti moteris turėtų nepamiršti profilaktiškai pasitikrinti krūtis.

Tuo labiau kad ši onkologinė liga, kaip ir daugelis susirgimų, vis jaunėja. Pasak D.Petrausko, jei anksčiau nustatyti krūties vėžį jaunesnei nei 40 metų moteriai buvo retas atvejis, dabar ši diagnozė gali nuskambėti ir nesulaukusiai 30-mečio.

Išsiaiškinti padeda biopsija

Atlikus mamografinį arba kitą vaizdinį diagnostinį tyrimą, jei kyla įtarimų, pacientė pirmiausia siunčiama chirurgo arba ginekologo konsultacijai.

Šie specialistai po apžiūros ar papildomų tyrimų sprendžia, ar moteriai reikalinga apsilankyti pas krūtų chirurgą.

Pasak D.Petrausko, ne visada pas jį apsilankiusi pacientė išgirsta liūdną diagnozę – krūties vėžys. Jai gali būti diagnozuoti ir gerybiniai augliai.

Pastarieji neplinta į kitas kūno vietas ir juos pašalinus galima nesibaiminti, kad po kurio laiko jie atsinaujins.

Norint patvirtinti arba paneigti krūties vėžio diagnozę atliekama biopsija.

Dažniausiai taikomi du pagrindiniai metodai: aspiracinė biopsija, kai įtartino darinio mėginys paimamas plonyte adata, ir chirurginė biopsija, kai darinys paimamas per operaciją. Pastarasis metodas dažniau taikomas vėlyvosiose ligos stadijose.

Paimtas krūties audinio mėginys siunčiamas į patologijos laboratoriją, kur po išsamių tyrimų nustatoma tiksli diagnozė.

Kaip rodo statistiniai duomenys, 8 iš 10 auglių, kurie buvo aptikti ankstesnių tyrimų metu, po biopsijos buvo įvertinti kaip nepiktybiniai.

Dirba komanda

Pasak D.Petrausko, paaiškėjus, kad auglys vis dėlto yra piktybinis, dėl tolimesnio gydymo taktikos tariamasi su kvalifikuota bei profesionalia specialistų komanda: chemoterapeutais, radiologais.

Krūtų chirurgas patikslino, kad vėžio gydymas ne visada prasideda nuo operacijos. Jis dažnai susideda iš kelių etapų, tad dirbanti patyrusių gydytojų komanda pacientei parenka geriausią bei efektyviausią gydymo būdą.

Kaip daugiaprofilinės ligoninės privalumą gydytojas paminėjo tai, kad visi specialistai dirba po vienu stogu ir pacientei nereikia blaškytis po skirtingas gydymo įstaigas ar net miestus.

Reikalingi tyrimai taip pat atliekami vienoje vietoje.

Kaip pastebi D.Petrauskas, Lietuvoje nėra daug krūties chirurgų. Tad Klaipėdos universitetinė ligoninė pacienčių sulaukia ne tik iš pajūrio, Žemaitijos regiono, bet ir visos Lietuvos.

Siūloma krūties plastika

Krūties chirurgas paaiškino, kad pastaruoju metu, jei pacientei prireikia operacijos, stengiamasi pašalinti tik auglį ir išsaugoti krūtį.

Tad jei vėžys nėra išplitęs, ligoninėje taikoma diagnostika leidžia išsaugoti ir pažasties limfmazgius, kurie įprastai per tokio pobūdžio operacijas dažniausiai pašalinami. Tokiais atvejais pašalinamas tik pirmas limfmazgis, kad būtų užkirstas kelias vėžinėms ląstelėms plisti toliau. Tai mažiau pacientę traumuojanti operacija, tad ir ligoninėje praleidžiamas laikas sutrumpėja.

„Bet tam, kad operacija būtų kuo mažiau traumuojanti, vėžį reikėtų nustatyti kuo anksčiau“, – priminė gydytojas.

D.Petrauskas pasidžiaugė, jog vis daugiau moterų pagalbos kreipiasi tuomet, kai liga nėra labai išplitusi.

Jei vis dėlto nepavyksta išsaugoti krūties, moteriai siūloma atlikti rekonstrukcinę krūtų plastikos operaciją. Jos atliekamos dviem būdais – nauja krūtis suformuojama iš pilvo sienos arba iš nugaros raumens.

Pasak chirurgo, jeigu įmanoma, krūties plastikos operacija atliekama iškart per krūties pašalinimo operaciją. Tačiau krūtų plastiką galima atlikti ir vėliau, praėjus kuriam laikui po krūties pašalinimo.

Operacijų skaičius auga

Pernai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta beveik 300 įvairių krūtų operacijų. Planuojama, kad šiemet šis skaičius turėtų būti didesnis. Mat jau dabar atliktų operacijų skaičius perkopė per 250.

D.Petrauskas paaiškino, kad operacijų skaičius kasmet didėja dėl augančio pacienčių srauto. Jos atvyksta iš aplinkinių regionų, taip pat iš Šiaurės Lietuvos, Vilniaus, Kauno.

Būtent dėl didėjančio pacienčių srauto beveik prieš dvejus metus buvo įkurtas Krūties chirurgijos sektorius.