Kilo daugybė klausimų

Prieš kelias savaites, artinantis Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osioms metinėms, vieno šalies didmiesčio gyventojų pašto dėžutėse neatsitiktinai radosi brošiūra, primenanti sovietmečio vadovėlių turinį apie „pergalingus šlovingosios Raudonosios armijos žygius Rytprūsiuose“.

Leidinys – propagandinio pobūdžio minkštosios galios įrankis, stimuliuojantis nostalgiją sovietų sistemai buvusiose sovietų respublikose, įskaitant ir Lietuvą, taip galbūt ruošiant dirvą ir naujoms intervencijoms.

Liudininkų teigimu, brošiūra išleista labai kokybiškai, atspausta ant gero popieriaus.

Kilo klausimas, kas spausdino šį leidinį? Jei jis išleistas Lietuvoje, kokia leidėjų atsakomybė šiuo atžvilgiu?

Jei jis spausdintas ne Lietuvoje, kaip pateko į šalį ir ar propagandinių spaudinių įvežimas nėra draudžiamas?

Muitinės departamento atstovai informavo, kad ES reglamentuose, kuriais nustatyti draudimai ir ribojimai Rusijai ir Baltarusijai, nėra nustatytų draudimų dėl propagandinių leidinių įvežimo į ES teritoriją.

Paradoksalu, bet Lietuvos teisės aktai taip pat nedraudžia minėtų leidinių įvežimo.

Muitinės departamento atstovai teigė, jog pasitaiko pavienių atvejų, kai į Lietuvą įvežami dezinformacinio, propagandinio turinio leidiniai arba gabenamos įvairios prekės, turinčios SSRS simbolių.

Pastaraisiais metais buvo du atvejai, kai Lietuvos muitininkai sulaikė propagandinę spausdintą medžiagą.

„2023 m. kovo 14 d. buvo sulaikyta 1 128 kg spausdintų knygų, už 25 tūkst. eurus. Tų pačių metų spalio 27 d. buvo sulaikyti 3 vnt. žemėlapių už 2,43 euro. Abiem atvejais prekės buvo grąžintos“, – patvirtino Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus atstovai.

Patirtis: spaustuvininkas ir leidėjas S. Jokužys prisiminė istoriją, kai prieš atplukdant SGD laivą-saugyklą į Klaipėdą, jo spaustuvėje vienas rusiškai kalbantis veikėjas panoro išleisti didelius plakatus, kuriuose būtų pavaizduotas šio laivo sprogimas. / Vytauto Petriko nuotr.

Būtinas tarptautinis kodas

Lietuvos leidėjų asociacijos, kuri vienija 55 narius, duomenimis, šalyje veikia apie 80 aktyvių knygas leidžiančių leidyklų.

Tris kadencijas Lietuvos leidėjų asociacijai vadovavusi Lolita Varanavičienė patikino, jog per visą tą laiką nė karto nėra susidūrusi ar girdėjusi, kad leidėjų kas nors būtų prašęs išleisti propagandinio ar manipuliacinio turinio leidinius.

Leidyklos „Eglė“ vadovas Antanas Stanevičius patvirtino tą patį: į jo leidyklą niekas nesikreipė dėl panašaus turinio lektūros išleidimo.

„Dabar, kai yra šiuolaikinės technologijos, bet kas gali pasidaryti maketą, o paskui atsispausdinti turinį geresniu spausdintuvu. Todėl pagauti tokius „leidėjus“ labai sunku. Taigi šita brošiūra galėjo būti išleista ir Lietuvoje, o ne kažkur Baltarusijoje, bet kurioje didesnėje kanceliarinių prekių parduotuvėje, kur teikiamos kopijavimo paslaugos“, – neabejoja A. Stanevičius.

Jis tvirtino, kad kiekvienos jo leidykloje leidžiamos knygos turinys yra atidžiai skaitomas.

Juolab visais atvejais turi būti gaunamas ISBN – tarptautinis standartinis knygos numeris, kuris yra unikalus knygos identifikatorius, naudojamas pasaulyje nuo 1970 m.

Šis kodas, naudojamas leidėjų, bibliotekų ir knygų prekybos organizacijų, jis rodo, kad knyga nėra „sam izdatas“ (liet. savilaida).

„Jei, jūsų minimu atveju, ISBN kodo nėra, vadinasi, leidinys išleistas buitiniu būdu, kaip „mokymo“ priemonė ar tiesiog piešimo sąsiuvinis. Man niekada tokio turinio leidinio leisti nesiūlė, o jei ir siūlytų, nesugundys jie manęs savo kruvinais pinigais. Bet yra visokių žmonių, ypač iš mišrių šeimų. Jei mes mylime Lietuvą, kodėl jie neturėtų minėti Rusijos? Lyg ir natūralus jausmas. Jie tokie gimė. Antra vertus, gal ir gerai, kad jie yra, mums užmigti neleidžia“, – šmaikštavo A. Stanevičius.

Nesugundys jie manęs savo kruvinais pinigais.

Plakate – laivo sprogimas

Leidyklos-spaustuvės vadovas Saulius Jokužys neslėpė, kad ilgus jo darbo metus buvo sulaukęs visokių pasiūlymų, įskaitant spausdinti etiketes pogrindinio šprotų fabrikėlio produkcijai.

„Pamenu atvejį, kai buvo baigiamas statyti suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ ir jį turėjo greitu metu atplukdyti į Lietuvą, tai vienas rusiškai kalbantis veikėjas norėjo pas mus užsakyti plakatą, vaizduojantį tokio laivo sprogimą. Panašių bepročių ir provokatorių visada atsiranda. Bet mūsų įmonėje yra vidinės taisyklės ir sveikas protas, taigi tokie dalykai niekaip nepraslystų. Ką mes tam veikėjui atsakėme? Įteikėme psichiatrijos ligoninės adresą“, – teigė S. Jokužys.

Spaustuvininkas įsitikinęs, kad plakato užsakovas tada apsireiškė ne savo iniciatyva.

S. Jokužys pritarė kolegai A. Stanevičiui, kad neseniai paskleistas manipuliacinio turinio leidinys galėjo būti išleistas ir Lietuvoje.

„Vis dėlto šiais laikais rimta spaustuvė, turintį prestižą ir sauganti bendrovės reputaciją, tokiais niekais neužsiims. Be to, tokiam „veikalui“ net nebūtinas didelis tiražas, tereikia, kad ir 20 egzempliorių padėti tinkamoje vietoje tinkamu metu, kad sukeltų emocinį virpulį visuomenėje“, – pastebėjo S. Jokužys.

Antanas Stanevičius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sudarytojas kalbėti nepanoro

Vienas prieš gegužės 9-ąją platintos brošiūros „Pobeda! Pergalingi 1945-ieji“ sudarytojų – klaipėdietis Andrejus Fominas.

Pamėginus aiškintis, kokioje leidykloje ir spaustuvėje buvo išleistas jo sudarytas leidinys, autorius nebuvo kalbus.

„Aš dabar – ne Klaipėdoje, esu išvykęs. Ne, ne, ne, ačiū“, – tiek tepasakė A. Fominas, išgirdęs, kad skambina žurnalistai.

A. Fomino pavardė pastarąjį kartą iškilo viešumon 2019 m., kai tradiciniam leidinių konkursui „Klaipėdos knyga 2018“ buvo pateikta jo parašyta „Lietuvos stačiatikių bažnyčios istorija“, turėjusi propagandinio ir manipuliacinio atspalvio.

Nors pats autorius manė, kad jo knygoje – tik istoriniai faktai.

Vis dėlto leidinyje, prisidengiant stačiatikių bažnyčios istorija, buvo skleidžiama aiški žinia, kad Lietuva niekada nebuvo vakarietiška, o prorusiška valstybė.

Šią knygą išleido leidykla „Druka“, beje, tuomet konkursinę knygą visuomenei pristatė ne leidėjai, o jos finansinis rėmėjas Aleksandras Popovas.

Konkurso organizatorių teigimu, net sovietmečiu bažnyčios istorija būdavo pateikiama nuosaikiau nei toje knygoje.

Kitaip tariant, tuomet knyga buvo pašalinta iš konkurso.

Buvęs mokytojas A. Fominas yra filosofijos mokslų daktaras, kadaise dėstęs Baltijos rusų institute Klaipėdos skyriuje, taip pat dirbo bendrovėje „Rutenija“, kuri buvo mokymo centras, atstovavęs Maskvos industrijos valstybiniam universitetui.

Šios įstaigos veikla valstybės sprendimu buvo nutraukta.

A. Fominas taip pat buvo išrinktas ir į Klaipėdos miesto tarybą. Tai buvo du kartus nuo 2000-ųjų iki 2007 metų, pradžioje – su Lietuvos rusų sąjunga, vėliau – su politine partija Rusų aljansas.

Girdėtas ir bendraautoris

Antrasis brošiūros „Pobeda! Pergalingi 1945-ieji“ sudarytojas – Vaigutis Stančikas, kaip pats nurodo savo biografijoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (nes irgi dalyvavo rinkimuose), yra istorijos mokytojas.

Šis mokytojas prieš penkerius metus iš rusų kalbos į lietuvių išvertė Rusijos propagandininko Aleksandro Diukovo Rygoje išleistą knygą „Dokumentai atveria paslapčių duris“.

Į akademinį leidinį pretenduojančio spaudinio paantraštėje užrašyta – „Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktoriaus A. Povilaičio tardymo byla“.

Rusiškoje knygos santraukoje autorius neslepia, kad „tai ilgų metų tiriamojo darbo rezultatas, leidžiantis iš naujo pažvelgti į Kremliaus veiksmų motyvaciją Baltijos šalių atžvilgiu 1940 m. birželį“.

A. Diukovas tokiais naujais „žvilgsniais“ į Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos tarpukario istoriją garsėjo jau ir anksčiau, o tai jam galiausiai užvėrė galimybes apskritai atvykti į Lietuvą.

2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos migracijos departamento sprendimu jis yra įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kurių buvimas Lietuvoje nepageidaujamas.

2014 m. rugpjūtį A. Diukovas buvo atvykęs į Vilnių dalyvauti savo knygos apie holokaustą pristatyme, bet pasieniečiai jį grąžino į Maskvą.

Tuomet ne kartą viešai nuskambėjo, kad į Lietuvą neįleistas „Rusijos pilietis A. Diukovas yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus“.

Propaganda: neatsitiktinai prieš Antrojo pasaulinio karo 80-mečio metines vieno didmiesčio gyventojai savo pašto dėžutėse aptiko akivaizdžiai manipuliacinę potekstę turinčią brošiūrą. / Dienraščio skaitytojo nuotr.

Ir apie holokaustą jo knygą iš rusų kalbos išvertė tas pats V. Stančikas, kuris tikino, esą rusas neįleistas į Lietuvą, nes nesutinka su oficialia Lietuvos pozicija vertinant istoriją.

Pastarąją akivaizdžiai manipuliacinio pobūdžio brošiūrą „Pobeda! Pergalingi 1945-ieji“ V. Stančikas išleido drauge su A. Fominu rusų ir lietuvių kalbomis.

Šįkart nei leidėjas, nei spaustuvė, netgi tiražas nenurodytas.

Kaip teigė A. Stanevičius, tai labai primena savotišką „sam izdatą“ arba savilaidą – pogrindiniais būdais spausdintą ir platinamą lektūrą. Šįkart leidėjai neabejotinai turėjo savo tikslų.