Šiandien jau ne tik neabejojama Klaipėdos regioninės viešojo transporto sistemos būtinybe, bet ir jos efektyvumu: pervežamų keleivių skaičius nuosekliai auga, pagrečiui – ir naujų maršrutų poreikis. Kaip pripažįsta šio integruoto modelio kūrėjai, rezultatai džiugina, tvariau plėtojant ir tobulinant regioninį susisiekimo tinklą, dar laukia nemažai iššūkių.

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras:

– Klaipėda su regionu yra susijusi daugybe dalykinių ir žmogiškųjų saitų. Tai ne tik bendros susisiekimo sistemos rūpesčiai, bet ir bendra švietimo, sveikatos apsaugos, gamtosaugos problematika. Visos šios problemos yra išsprendžiamos, jei miesto ir regiono politikai prioritetu laiko žmonių poreikius, o ne savo vietines ambicijas. Galiu tik pasidžiaugti, kad su Klaipėdos rajono vadovais toks supratimas yra pasiektas. Abipusė pagarba, įsiklausymas į vienas kito interesus leidžia kurti visiems regiono žmonėms patogią gyventi ir dirbti aplinką. Ir čia ypač pabrėžčiau bendros regioninės viešojo transporto sistemos sukūrimo poveikį be tiesioginės naudos žmonėms, ji leido sukurti tą taip reikalingą atskirų savivaldybių politikų tarpusavio pasitikėjimą, taigi ji tampa modeliu ir sprendžiant kitas bendras mūsų problemas.

Vytautas Grubliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Gintaras Neniškis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius:

– Pažangiose šalyse tokios integruotos sistemos veikia jau seniai. Kai prieš gerą dešimtmetį susipažinome su Europos modeliais, kuriuose administracinės ribos keleiviui netampa barjeru, kai tiesiog su ta pačia elektroninio bilieto kortele jis gali visame regio-ne važiuoti bet kokiu transportu, užsidegėme sukurti tokią sistemą ir pas save. Tuo metu kolegos Lietuvoje kraipė galvas ir vadino mus romantikais. O šiandien mūsų integruoto regioninio viešojo transporto sistema yra vienintelė taip išplėtota Lietuvoje.

Diskutuojant bei dėliojant galimus sprendimus, kartu susiformavo bendradarbiavimo ir kompromisų kultūra. Abi pusės – miestas ir rajonas – turėjo ir kažkuo prisidėti, ir kažko atsisakyti bendram labui. Dabar jau galime pasakyti, jog turime tvarų modelį, kuris turi galimybes plėstis teritoriškai, ir ne vien Klaipėdos rajono ribose. Pasaulinė praktika rodo, kad regioninė transporto plėtra yra racionali, jei kelionė trunka ne ilgiau kaip valandą – tiek laiko kelionei į darbą gali sugaišti gyventojas. Jeigu daugiau – jis jau ieško galimybės gyventi pačiame mieste. Taigi tinklo plėtra yra racionali iki Šilutės, Palangos bei Kretingos. Kol kas esame tik pačioje to kelio pradžioje, tačiau tikime, kad ir šios savivaldybės įvertins gerąjį Klaipėdos rajono patyrimą ir įsitrauks į bendrą sistemą.

Gintaras Neniškis / Redakcijos archyvo nuotr.

Andrius Samuilovas, laikinasis „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas:

– Iš šiandienos 20-ies priemiestinių maršrutų absoliuti dauguma driekiasi į Klaipėdos rajoną. Praėjusiais metais šiuose maršrutuose skaičiavome daugiau nei 1,5 mln. kelionių – tai yra 3–5 tūkst. per dieną, priklausomai nuo metų laiko, savaitės dienos. Jų skaičiaus augimas per tuos maždaug aštuonerius metus, kai tinklas kuriamas, akivaizdus. Atitinkamus pokyčius matome ir bilietų sistemoje: apie 10 proc. kelionių šiandien padengiama naudojantis zoniniu terminuotuoju bilietu, populiarėja ir vadinamasis check in/check out atsiskaitymo būdas.

Didžioji dalis maršrutų bei tvarkaraščių šiandien orientuoti į reguliarius keliautojus, kurie kasdien važiuoja į darbą ar mokymo įstaigą. Be abejo, susisiekimo galimybių poreikis yra didesnis, tačiau pirmiausia susiduriame su didelėmis infrastruktūros problemomis: nėra ne tik galimybių stotelėms įrengti – vietomis nėra net asfalto. Kita itin opi problema – rytinis pikas, kurio metu užsikemša visi įvažiavimo keliai į Klaipėdos miestą, kai kuriuose ruožuose dviejų stotelių atstumą autobusams tenka važiuoti net 40 min.

Andrius Samuilovas / Redakcijos archyvo nuotr.

Platesnis maršrutų tinklas bei intensyvesnis jų dažnumas galėtų paskatinti daugiau keleivių rinktis visuomeninį transportą, tačiau tai reikalauja ir papildomų finansinių išteklių. Tad vėlgi rajono bei miesto savivaldybės turės ieškoti bendrų sutarimų bei rezervų, kaip šiuos nuostolius kompensuoti.

Artūras Bogdanovas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:

– Regioninės viešojo transporto sistemos tikslas – pasiūlyti kiek įmanoma patogesnį susisiekimą, nes kai patogu, žmonės ir renkasi alternatyvą. Kitas dalykas – turime užauginti savo keleivius, o tai taip pat reikalauja laiko. Tad nors kai kurie maršrutai vis dar yra neatsiperkantys, privalome užtikrinti pasiekiamumą viešuoju transportu ir tai įgyvendiname prisidėdami ne tik finansiniu indėliu.

Regioninio bendradarbiavimo principu galėtume stiprinti jungtis ne vien tarp Klaipėdos miesto bei rajono teritorijų ir atvirkščiai – prasminga koordinuoti ir daug platesnę viešojo transporto apimtį, vienas rajono gyvenvietes susiejant su kitomis ar su rajono centru. Šiuo atveju ateitį pirmiausia matau privažiuojamųjų maršrutų plėtroje, planuojant juos iš dar tolimesnių teritorijų į atitinkamas tarpines stoteles ir nebūtinai vien tik į Klaipėdos miestą. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti sėkmingą bandomajį projektą – privažiuojamąjį 14 ir 7 autobusų maršrutą. Ta pačia linkme artimiausiu metu ketinama organizuoti eismą ir Slengiuose.

Artūras Bogdanovas / Redakcijos archyvo nuotr.

Tačiau šiandien viena opiausių bėdų – prasta infrastruktūra, kuri yra chaotiškos plėtros priemiestyje pasekmė. Stokojame ir platesnių koridorių susisiekimo infrastruktūrai, ir saugių stotelių įvažų, paviljonų, kelkraščio takų. Esame išsigryninę prioritetus bei parengę planą dėl būtinų saugaus eismo priemonių priemiestinėse teritorijose. Daugiausia jų turi būti įgyvendinta regioniniuose keliuose, kuriuos valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija, tad intensyviai bendradarbiaujame su direkcija šiais klausimais ir po truputį judame į priekį.

Loreta Urbutė, Sendvario seniūnijos seniūnė:

– Gyventojų skaičius Sendvario seniūnijos teritorijoje nuolatos auga, gyvenvietės plečiasi. Tad nors labai džiaugiamės šiandienos maršrutais, susisiekimas su Klaipėda vis dar nepatenkina visų poreikių – gyventojai pageidautų ir dažnesnių laikų, ir ilgesnių trasų, ir palankesnių maršrutų, kurie būtų integruoti į bendrą miesto sistemą.

Loreta Urbutė / Redakcijos archyvo nuotr.

Mūsų seniūnija yra tarsi filtras, tarpininkas tarp gyventojų, kurie dėl papildomų maršrutų ar jų koregavimo kreipiasi per seniūnaičius, bendruomenių atstovus. Labai aktyviai su žmonėmis komunikuojame ir socialiniais tinklais, taip pat gyventojai į mus gali kreiptis elektroniniu paštu ar viešojo administravimo nustatyta tvarka. Savo ruožtu jų poreikį teikiame tiek Klaipėdos rajono savivaldybei, tiek „Klaipėdos keleiviniam transportui“, kurio atstovai išties džiugina konstruktyviu bendradarbiavimu ir įsiklausymu į gyventojų poreikius.