Išlaiko teigiamą krovą

Šiemet rugsėjį Klaipėdos uostas krovė 3,3 mln. tonų krovinių. Tai buvo 6,2 proc. arba 219 tūkst. tonų mažiau jei pernai rugsėjį.

Net 21,9 proc. mažiau krauta generalinių arba įvairių krovinių. Šioje kategorijoje vieni iš pagrindinių krovinių yra konteineriai. Jų smarkiai sumažėjo „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale. Pernai rugsėjį jame buvo krauta 37 051 TEU, šiemet – 14 706 TEU.

Taip pat rugsėjį 7,2 proc. mažiau nei pernai krauta birių produktų, daugiausia trąšų. Tačiau net 32,9 proc. daugiau krauta skystųjų krovinių, daugiausia naftos produktų. Taip pat padaugėjo ir suskystintųjų gamtinių dujų.

Per tris ketvirčius Klaipėdos uostas dar išlaikė teigiamą – 2,8 proc. didesnę nei pernai krovą. Iš viso krauta 34,62 mln. tonų. Vertinant pagal atskiras krovinių rūšis, per 9 mėnesius 6,9 proc. daugiau krauta birių krovinių (iš viso 15,19 mln. tonų), 2,8 proc. daugiau skystų produktų (iš viso 7,76 mln. tonų), tačiau 2,1 proc. sumažėjo įvairių (generalinių) krovinių (iš viso krauta 11,66 mln. tonų). 

Yra aiški tendencija, kad Klaipėdos uostas vis labiau tampa trąšų uostu. Taip pat pastebimai auga žemės ūkio produktų krova. Nemaloni tendencija, kad mažėja konteinerių, nors bendras krovinių perėjimo į konteinerius lygis pasaulyje auga.

Yra aiški tendencija, kad Klaipėdos uostas vis labiau tampa trąšų uostu.

Galima pasidžiaugti, kad Klaipėdos uoste atsigavo pastaruosius kelerius metus nuolat kritusi skystų produktų krova. Kasmet 4–5 proc. augimą išlaiko jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Šiemet 5,3 proc. arba 17 tūkst. daugiau Klaipėdos uoste lankėsi keleivių. Rugsėjį keleivių buvo net 11,6 proc. daugiau nei pernai.  

Latvijos uostų netektys

Pagrindinis Klaipėdos konkurentas Rygos uostas šiemet krauna net 10,5 proc. mažiau nei pernai. Iš viso per 9 mėnesius – 23,9 mln. tonų. Šiemet jis iš viso neteko 2,21 mln. tonų krovinių, daugiausia rusiškų naftos produktų ir anglių.

Nepaisant net 26,8 proc. anglių krovos kritimo jos vis tiek išlieka pagrindiniu Rygos uosto kroviniu. Iš viso krauta net 7,62 mln. tonų anglių. Tai sudaro beveik 32 proc. Rygos uosto krovos.

Naftos produktai Rygos uoste pagal kraunamus kiekius būdavo antroje vietoje po anglių. Tačiau šiemet juos aplenkė konteinerių krova - 3,6 mln. tonų (+ 0,2 proc.). Naftos produktų krova siekė 2,69 mln. tonų. Ji 12,1 proc. mažesnė nei pernai. Rygos uoste krito ir kitų ne tokių masinių, bet svarbių krovinių krova - medienos (iš viso 1,89 mln. tonų arba minus 7,3 proc.), mineralinių trąšų (1,29 mln. tonų arba 18,7 proc.). Tuo pat metu įspūdingai - net 25,3 proc. iki 1,29 mln. tonų augo grūdų krova. 

Rygoje šiemet krova 10 proc. mažėjo, o Ventspilio uoste ji 10 proc. augo. Jis per 9 mėnesius krovė 16,6 mln. tonų. Lėmė ne kas kitas, o iš Rygos uosto į Ventspilį „pabėgusios“ rusiškos anglys. Skystų krovinių krova Ventspilyje šiemet mažesnė vienu procentu, generalinių krovinių krova mažesnė net 7 proc., o birių krovinių krova, daugiausia dėl anglių, augo net 35 proc.

Nuo seno Ventspilio uoste pagrindinis krovinys buvo nafta ir jos produktai. Pagal šių metų rezultatus jų dalis Ventspilio uoste sudaro 47,5 proc., kai birių krovinių dalis išaugo iki 41,1 proc. Abi šios grupės labiausiai yra susietos su Rusijos, iš dalies Baltarusijos kroviniais.

Liepojos uosto pavyzdys įrodė, kad uosto sąsajos su Rusijos kroviniais yra pavojingos. Pernai demonstravęs palyginti nemažus augimo tempus dėl rusiškų grūdų ir anglių antracitų, šiemet Liepojos uostas dėl šių krovinių krenta. Per 9 mėnesius iš viso krauta 5,31 mln. tonų arba 5,3 proc. mažiau nei pernai. Pagrindinis Liepojos uosto krovinys yra grūdai. Jo dalis – 36,7 proc. (1,95 mln. tonų). Jų krovos kritimas 13,7 proc. tempia uostą žemyn. Anglių antracitai sudaro 18 proc. Liepojos uosto krovinių. Jų kritimas 5,3 proc. Šių dviejų krovinių kritimo negali atsverti net 54 proc. didesnė medienos drožlių, 30 proc. didesnė statybinių medžiagų, 24 proc. didesnė chemijos produktų krova.    

Dėl sumažėjusios Latvijos uostų krovos šiemet net 12 proc. mažiau krovinių gabeno Latvijos geležinkeliai. Iš viso 31,6 mln. tonų. Iš jų krovinių tranzitas per Latvijos uostus siekė 22,8 mln. tonų ir jis buvo net 15,8 proc. mažesnis nei pernai. Visas mažėjimas susietas su kroviniais iš Rusijos, nes tranzitas iš Baltarusijos per Latvijos uostus nežymiai augo.

Pasaulinės rinkos įtaka

Šiemet nesėkmingi metai Talino jungtiniam uostui. Per 9 mėnesius pavyko išlaikyti panašų keleivių skaičių kaip ir pernai (8,3 mln. keleivių), o krova krito 8,3 proc. iki 14,3 mln. tonų.

Talino uostui ypač prastas buvo trečiasis ketvirtis. Per jį krova krito net 22,1 proc. iki 4,3 mln. tonų ir buvo mažiausia palyginti su pirmaisiais dviem šių metų ketvirčiais.

Talino uosto valdybos pirmininkas Valdo Kalma teigė, kad kritimą labiausiai lėmė naftos produktų netektis. Įvardinta objektyvi priežastis, kuri susijusi su jūrinio mazuto naudojimo mažinimu pasaulinėje rinkoje. Nuo kitų metų pasaulyje įsigalios griežtesni reikalavimai dėl laivų kuro. Iki šiol viena svarbiausių laivų kuro rūšių buvo rusiški tamsieji naftos produktai, kurių dalis būdavo eksportuojama per Estijos Mugos uostą. Antroje šių metų pusėje tamsiųjų naftos produktų, kurie skirti laivams, smarkiai sumažėjo.  

Talino uoste akcentuota, kad šiemet buvo pasiektas į Estiją kruiziniais laivais atvykusių turistų rekordas. Į Taliną ir Saremo salą kruiziniais laivais iš viso atplaukė 641 tūkst. jūrų turistų.

Netektys Kaliningrado uoste

Rusijos uostai per 9 mėnesius iš viso krovė 626,7 mln. tonų krovinių. Bendras jų augimas siekė 2,8 proc.

Rusijos Baltijos jūros regione iš viso krauta 193 mln. tonų – 30,8 proc. visos Rusijos krovos.  Augimas regione siekė 6 proc., sausų krovinių krauta 2,5 proc. daugiau, skystų krovinių – net 8,8 proc. daugiau.

Už šių skaičių gali būti ir tai, kad į Rusijos uostus sugrįžo dalis krovinių iš rytinės Baltijos, pirmiausia iš Latvijos uostų.

Daugiau nei pernai Rusijos Baltijos jūros regione krovė Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Primorsko ir Vysocko uostai. Krovą smarkiai sumažino Kaliningrado uostas. Jo atstovai ne kartą skundėsi, kad tam įtakos turėjo brangus krovinių gabenimas geležinkeliais per Baltarusiją ir Lietuvą.