„Ties praradimo riba“

Pirmojo ir antrojo karantino metu didžioji dalis moksleivių mokomi nuotoliniu būdu. Per tą netrumpą laiką esą išryškėjo visi šio ugdymo privalumai ir trūkumai, ypač pastarųjų daug įžvelgia Lietuvos tėvų forumo atstovai.

Savaitės pradžioje Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei buvo išsiųstas Lietuvos tėvų forumo tarybos prašymas kuo skubiau sugrąžinti vaikus į mokyklas.

Prašyme išdėstytos moksleivių tėvų pastabos dėl to, kokią žalą patyrė ir patiria vaikai, mokomi nuotoliniu būdu.

„Vertinant nuotolinio mokymosi laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio, įžvelgiamas vaikų išsilavinimo kokybės ir kontrolės praradimas, kurį galima būtų prilyginti visos vaikų kartos ateities praradimui“, – rašoma Lietuvos tėvų forumo prašyme.

Atsilikę ir nelaimingi?

Tėvų įsitikinimu, nuotolinis mokymas išryškino ne tik turtinę, bet ir socialinę bei moralinę distanciją tarp vaikų, o tai dar labiau paaštrino ir taip jautrią šios grupės vaikų savijautą bei socialinius tarpusavio santykius.

Tėvai savo nuostatas grindžia pernai spalį pateiktais Vilniaus universiteto mokslininkų grupės tyrimo „Mokinių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu“ rezultatais.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 4 iš 5 paauglių dėl pandemijos susidūrė su mokymosi sunkumais, maždaug 3 iš 4 paauglių įvardijo, kad sutriko jų laisvalaikio veikla, daugiau nei pusė paauglių teigė dėl karantino patiriantys socialinių ir bendravimo santykių su bendraamžiais sunkumų, o maždaug 1 iš 4 paauglių įvardijo dėl karantino patiriantys santykių sunkumų šeimoje“, – rašoma Lietuvos tėvų forumo prašyme šalies vadovams, tvirtinant, jog mokyklų uždarymas neturi jokios teigiamos įtakos epidemiologinei situacijai ar jos kontrolei šalyje.

Esą buvo nustatyta, kad jau praėjusį rudenį į mokyklas vaikai atėjo vidutiniškai nuo mokymosi programos atsilikę trimis mėnesiais.

Didžiausias neigiamas mokymo sutrikimų poveikis priskiriamas lingvistinėms, matematinio-loginio mąstymo, socialinio-emocinio intelekto patirtinėms žinioms ir įgūdžiams.

Reikalauja greitų sprendimų

Lietuvos tėvų forumo atstovai tvirtina, kad 2020 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės sprendimas pažeidžia Sveikatos ir Švietimo įstatymus, LR Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Todėl reikalauja nedelsiant nutraukti mokyklų uždarymą ir grįžti prie normalaus kontaktinio švietimo ir ugdymo proceso, nes „nuotolinis mokymosi procesas esą nėra jokia protinga alternatyva tiesioginiam (kontaktiniam) mokymosi procesui“.

Lietuvos tėvų forumo atstovai pageidautų, kad jau nuo vasario pradžios 1–8 klasių moksleiviams būtų leista grįžti mokytis į mokyklas, būtų parengtas efektyvus, pagrįstas ir konkretus veiksmų planas dėl 9–12 klasių moksleivių sugrįžimo mokytis į mokyklas.

O mokslinės institucijos būtų įpareigotos atlikti įvairiapusius tyrimus, siekiant įvertinti nuotolinio mokymosi žalą ir pasekmes.

Sprendimą priims Vyriausybė

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tikino, kad ne nuo miesto vadovų, o nuo Vyriausybės priklauso, kada bus nuspręsta sugrąžinti moksleivius į mokyklas.

„Girdėjome, kad žadama švelninti karantino reikalavimus. Ir tik Vyriausybė lems, kada vaikai sugrįš į mokyklas. Lauksime Vyriausybės nutarimo. O tai, kas mums priklausė, padarėme. Kai kurie 5–12 klasių mokiniai, kuriems rekomendavo Vaiko gerovės komisija, kuriems nesiseka mokytis ar specialiųjų poreikių vaikai mokosi mokyklose. Tikimės, kad nuo pirmadienio tokių vaikų dar padaugės. Mokytis nuotoliniu būdu prievartinio mechanizmo nėra“, – kalbėjo L.Prižgintienė.

Švietimo skyriaus vedėja nesiryžo prognozuoti, ar bus atsižvelgta į Lietuvos tėvų forumo prašymą ir kada visi vaikai netrukus bus sugrąžinti į mokyklas.

L.Prižgintienė prasitarė, kad mokytojai nuo COVID-19 bus skiepijami anksčiau nei kitos gyventojų grupės, tačiau konkrečios datos taip pat nėra žinomos.

Kol kas uostamiesčio pedagogai raginami atlikti testą, kad būtų išsiaiškinta, ar yra persirgę koronavirusu.

Kiek jų atliks šį testą, sunku pasakyti, nes tai irgi neprivaloma.