Derina veiksmus

Klaipėdoje aktyviai ruošiamasi didžiųjų burlaivių regatai „The Tall Ships Races“, kuri burių šlamesiu miestą užlies vykstant tradicinei Jūros šventei.

Antradienį pas miesto merą Vytautą Grubliauską aptarti įvairių žinybų, kurios sutiks atplauksiančius laivus, darbo koordinavimo klausimai.

„Laivų mes turime labai daug – jų yra 81. Svarbu tai, kad didžiųjų laivų yra 40. Jų yra labai didelės įgulos, todėl visos patikros procedūros yra ilgesnės, todėl labai svarbu, kad darbas vyktų sklandžiai, mes vieni kitus žinotume, dirbtume darniai ir laivo švartavimo procedūra neužtruktų, nes šventė tą dieną jau vyks – tai bus liepos 29 d., šeštadienis“, – pastebėjo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ jūrinių projektų koordinatorė ir šio regatos projekto vadovė Violeta Ulevičienė.

Laivų švartavimo procedūrų sklandumą svarbu užtikrinti dar ir dėlto, kad kai kuriuose renginiuose jau yra numatomas ir laivų atstovų dalyvavimas.

Gausybė laivų

Pašnekovės teigimu, kol kas ruošiantis regatai nėra jokių trukdžių. Siekiama, kad šiemet atplauksiančių burlaivių įgulos miestą paliktų kupinos tik geriausių įspūdžių ir norėtų čia dar sugrįžti.

„Padarysime viską, kad įėjimas į uostą burlaiviui būtų lengvas, kaip paprastą dieną, nors iš tiesų tai yra sudėtinga ir miestui yra iššūkis, stresas priimti tiek daug burlaivių“, – tvirtino V.Ulevičienė

Anot projekto vadovės, jau tiksliai aišku, kad visiems laivams prisišvartuoti vien Kruizinių laivų terminalo nepakaks, todėl jau dabar kalbama su uosto kompanijomis, galėsiančiomis priimti laivus.

Skaičiuojama, kad išsirikiavę vien tik didieji A klasės burlaiviai sudarys maždaug apie 1,5 km ilgio vilkstinę.

„O kur dar B klasė, kurioje yra ir didesnių nei A klasės burlaivių. Šios abi kategorijos laikomos didelių burlaivių“, – pastebėjo V.Ulevičienė.

Įrengs pontonus

Vis dėlto, neabejojama, kad visi laivai uoste sutilps ir dėl to trukdžių kilti neturėtų. Pašnekovė prisiminė, kad 2009-aisiais teko sutalpinti 98 burlaivius. Tiesa, tuomet daugiau buvo mažesniųjų laivų.

Siekiant palengvinti mažųjų burlaivių švartavimąsi upėje, numatoma sumontuoti pontonus.

„Kadangi mūsų krantinės yra gana aukštos ir atitinkamai techniškai nelabai patogu tą daryti, todėl buvo priimtas sprendimas pagaminti pontonus, kad galėtume patogiai prišvartuoti mažuosius burinius laivelius“, – paaiškino pašnekovė.

Paramos nesulaukė

Pontonų gamyba, montavimas bei visi kiti regatos rūpesčiai guls vien tik ant miesto pečių, mat valstybė šalį, kaip jūrinę valstybę reprezentuojančiam renginiui, finansinės paramos neskyrė.

Skaičiuojama, kad preliminariai regatai „The Tall Ships Races“ prireiks apie 700 tūkst. eurų. Visus šiuos pinigus teks rasti miesto kišenėje.

„Gaila eilinį kartą pabrėžti, kad esame palikti vieni atstovauti Lietuvą, kaip jūrinę valstybę. Šiuo atveju, labai gerai, kad bent jau institucijos, dirbančios uoste, dalyvaujančios visame uosto gyvenime pačiu aktyviausiu būdu, puikiai supranta šią situaciją ir į valstybės reikmes žvelgs labai atsakingai ir, kur įmanoma, bus ieškoma lengviausių bendradarbiavimo formų“, – teigė Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Pastebima, kad kai kurios bendrovės sutinka prisidėti prie regatos savo paslaugas teikdamos nemokamai arba mažesnėmis nei rinkos kainomis.

Kyla grėsmė?

Miesto vadovas neabejojo, kad Klaipėda neturi kitos išeities kaip tik susidoroti su šiuo jai paliktu iššūkiu.

„Klaipėda bus tas uostas, į kurį suplaukia didžiausias laivų skaičius. Tai liudija, kad Klaipėda yra patraukliausias uostas visoms įguloms – tiek didžiųjų laivų, tiek ir mažesniųjų burlaivių. Jausdami tokį susidomėjimą mūsų gimtuoju uostu, jausdami atsakomybę, kad to susidomėjimo nenuvilti, natūralu, raivytis ar raukytis ar kaip kitaip suktis nuo neišvengiamo atsakomybės prisiėmimo nėra kaip ir trauktis nėra kur“, – pabrėžė V.Grubliauskas ir neabejojo, kad dėl finansinių klausimų šventė nesustos.

Vis dėlto, pabrėžiama, kad nepuoselėjant jūrinės valstybės įvaizdžio kyla didelė grėsmė likti tik valstybe prie jūros.