Sendvario seniūnijos gyventojai stoja piestu prieš verslininkus, kurie Palangos plento pašonėje žemės sklypus pavertė statybinių atliekų saugyklomis. Gyventojai siekia precedento neturinčio dalyko – inicijuoja, kad ne kartą baustiems verslininkams būtų nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Atliekas veš 99 metus?

"Jei jie žemę naudoja ne pagal paskirtį ir nesilaiko įstatymų, ar neturėtų valstybė nutraukti tokią sutartį? Mums visiems akis bado šie statybinio laužo kalnai. Klaipėdiečiai taip pat kiekvieną dieną mato šį reginį. Tik keista, kad nė viena institucija nepajėgia įvesti tvarkos", – vedžiodama po seniūnijos teritorijoje esančias verslininkų valdas stebėjosi Sendvario seniūnė Loreta Kuprienė.

Surinkę parašus gyventojai kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, aplinkosaugininkus, Nacionalinę žemės tarnybą, Seimo narius.

Rašte pabrėžiama, kad Žemės įstatyme yra numatyta galimybė nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Aistros verda dėl teritorijos, esančios ties Palangos ir Liepų gatvių viaduku. Dar prieš kelerius metus buvo kilęs skandalas dėl šioje teritorijoje mėgintų laikyti asfalto drožlių, kurias aplinkosaugininkai įvardijo atliekomis ir grasino verslininkus bausti milijoninėmis baudomis.

Šioje vietoje esančius tris žemės ūkio paskirties sklypus valdo įmonė "Topada" , šalia esantį valstybinį sklypą 99 metams yra išsinuomojusi įmonė "Kristė", kuri įsigijo bendrovę "Klaidas". Šiai 2004 metais ir buvo išnuomota valstybinė žemė.

Prie kapinių statys koplyčią

Slengių ir Gindulių gyventojų akys dabar į šią teritoriją susmigo dėl kaimynystėje ruošiamos statyti bažnytėlės. Nedidelė medinė koplyčia turėtų iškilti prie pat Slengių kapinaičių.

Naujasis parapijos kunigas Viktoras Daujotas tikino, kad verslininkų sklypuose matomas vaizdas šios teritorijos nepuošia.

"Negali bažnyčia kam nors liepti susitvarkyti. Gal su pavasariu ištirps ir žvyro kalnai?" – juokavo kunigas.

O štai ginduliškiai piktesniu žodžiu minėjo kaimynus.

"Mums teigiama, kad teritorijoje jokia veikla nevykdoma, tačiau patys matome, jog kelias į šiuos sklypus yra perkastas tik menamu grioviu, įvažiuoti į teritoriją vis tiek galima. Spėjame, kad statybinis laužas ir toliau gali būti čia verčiamas", – kalbėjo Sendvario seniūnė L.Kuprienė.

Iš viso seniūnijoje gyvena 6 tūkst. gyventojų, o vien Ginduliuose yra įsikūrę apie tūkstantis žmonių.

"Gyventojai skundėsi, kad vasarą šioje teritorijoje darbai suaktyvėdavo savaitgaliais. Tuomet prasidėdavo statybinio laužo smulkinimas. Daugybė skundų buvo dėl triukšmo ir dulkių, žmonės tikrai yra labai nepatenkinti. Pernai vasarą čia buvo dirbama naktimis, tad gyvenimo kokybė mums buvo tikrai suprastėjusi", – kalbėjo seniūnės pavaduotoja Rūta Zubienė.

Slengių seniūnaitė Vilma Baltuonienė pasakojo, kad gyventojams daugiausia baimės kelia tai, kad šioje teritorijoje kurį laiką buvo laikomos asfalto drožlės.

"Nežinome, ar jų neužkasė, o gal jos nuodingos? Niekas mums nepaaiškina", – baiminosi seniūnaitė.

Už atliekas – baudos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys patikino, kad šiuos sklypus valdančios įmonės ne kartą yra baustos už aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.

"O kas ten žino, gal ir užkasė tą asfaltą. Buvo čia privežta visokių statybinių atliekų. Gali būti, kad dalis asfalto ir galėjo būti panaudota aikštelei įrengti", – abejojo A.Kairys.

Teigiama, kad latvių įmonė, kuri buvo šių atliekų savininkė, esą bankrutavo, o asfalto drožlės neva buvo išgabentos į Latviją.

"Tačiau niekas nežino, ar pakeliui jos nebuvo išbarstytos ant kokių nors kelių. Bet pagal mūsų įstatymus tai yra atliekos ir jos neturėjo būti naudojamos mūsų šalyje", – patvirtino A.Kairys.

Jo manymu, gyventojų užmojis reikalauti valstybinių institucijų panaikinti nuomos sutartį yra teisingas.

"Šių sklypų savininkai keičiasi. Jie bausti ne kartą. Tačiau jei nesilaikys tvarkos, vėl taikysime sankcijas. Šie sklypai turi būti sutvarkyti priimtinu būdu", – patikino A.Kairys.

Žada tikrinti

Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus, išgirdęs apie šiuose sklypuose esančius betono luitus, pastebėjo, kad taip neturėtų būti.

"Turi būti tik susmulkintas statybinis laužas. Frakcijos neturi būti didesnės nei 15 cm. Vėl luitų privežė? Negali būti, anksčiau to nebuvo, teks važiuoti vėl patikrinti", – nustebo pareigūnas.

Prieš kelerius metus asfalto drožles, pasak A.Vaitkaus, į šalį įvežė įmonė "Femira". Jai buvo skirta 2,5 tūkst. litų bauda.

"Bylinėjosi dvejus metus, bet teismai paliko galioti mūsų skirtą baudą. Po to ši įmonė įvežtas atliekas perdavė latvių įmonei. Jie taip pat sulaukė baudų ir net buvo surašyti privalomieji nurodymai atliekas perduoti atliekų tvarkytojui arba grąžinti siuntėjui. Antrą kartą mes skyrėme jau didesnę baudą – 8,5 tūkst. litų", – įvykių chronologiją prisiminė A.Vaitkus.

Šių metų gegužę aplinkosaugininkai gavo raštą, kad visos asfalto atliekos išgabentos į Latviją.

"Sargybos nepastatėme. Tačiau gavome žinią, kad sklypą nuomojanti įmonė "Kristė" prisivežė betono luitų ir statybinių atliekų. Už netinkamą atliekų saugojimą įmonė buvo bausta. Tada jie susmulkino laužą, nors leidimo tam ir neturėjo. Šiuo metu ten naujų statybinių atliekų neturi būti. Jiems nurodyta net uždaryti įvažą į šį sklypą", –
aiškino A.Vaitkus.

Vakar dienraščio žurnalistų užfiksuoti statybinio laužo luitai tik įrodo, kad aplinkosaugininkų šių sklypų savininkai nelabai bijo.

"Jei rasime statybinių atliekų, vėl bausime ir rašysime privalomąjį nurodymą", – pabrėžė A.Vaitkus.

Jaučiasi kaip savo kieme

Tris žemės paskirties sklypus valdančios įmonės "Topada" vadovas Tomas Dobožinskas piktinosi, kad turi aiškintis, ir rėžė, jog darbai jo sklype nevykdomi. Vyras niršo, kad užkliuvo vietos bendruomenei, nors žemės ūkio paskirties žemėje neturėtų laikyti jokio statybinio laužo.

Jam antrino ir gretimai esantį valstybinį sklypą nuomojančios įmonės "Kristė" vadovas Albertas Būta, kuris mandagiau rinko žodžius.

"Šiuo metu jokie darbai nevyksta. Dabar keičiama sklypo paskirtis. Norime sujungti visus sklypus ir turėti vieną komercinės paskirties sklypą. Nežinau, ką mes jame darysime, dar neturime jokių planų", – paaiškino A.Būta.

Į gyventojų pasipiktinimą stūksančiais žvyro kalnais A.Būta atsakė pažadu juos sutvarkyti.

"Kai tik gausime leidimą įrengti aikštelę, juos sulyginsime. Kada tai bus, nežinau, dar nesikreipėme į savivaldybę, nes vyksta geodeziniai matavimai", – kalbėjo A.Būta.

Išgirdęs, kad gyventojai užsimojo inicijuoti valstybinės žemės nuomos nutraukimo sutartį, verslininkas teigė, kad teismuose gins savo interesus.

"Kodėl aš turiu aiškinti, ką darau savo sklype? Negali niekas atimti nuomos, nes mes nedarome nieko prieš įstatymus", – aiškino verslininkas.

Įžvelgia bejėgiškumą

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus pareigūnai taip pat vyko į šiuos sklypus išsiaiškinti, ar žemė naudojama pagal paskirtį.

Įmonė "Topada" buvo nubausta už tai, kad žemės ūkio paskirties žemėje tikrintojai aptiko supiltas žvyro krūvas, gelžbetonį. Statybinės atliekos buvo laikomos ir gretimame sklype.

"Tačiau nežinau, ar tikrai mūsų tarnyba galėtų panaikinti nuomos sutartį? O kas tai turėtų daryti, aš nežinau. Gal savivaldybėje reikėtų susėsti visoms tarnyboms ir nuspręsti, ką daryti su šiuo rajonui opiu klausimu. Įmonės "Kristė" sklype numatyta pramonės ir sandėliavimo veikla, bet jie yra peržengę sklypo ribas", – aiškino skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Petkienė.

Ginduliuose gyvenantis Klaipėdos rajono tarybos narys Raimondas Simonavičius rėžė, kad valstybinės institucijos nenori imtis griežtų veiksmų.

"Tai yra bejėgiškumo demonstravimas. Yra numatyti atvejai, kada tokios nuomos sutartys gali būti nutraukiamos. Pikčiausia, kad įstatymas yra, tik tarnybos dangstosi bejėgiškumu. Savivaldybė nevaldo šios žemės ir ne ji išnuomojo ją. Nuomos sutartį tikrai gali nutrauki Nacionalinė žemės tarnyba. Tvarka visur turi būti, – sąvartyno ten daryti negalima, o dabar tai panašu į sąvartyną", – kalbėjo R.Simonavičius.

Komentaras

Vaclovas Dačkauskas

Klaipėdos rajono meras

Jei žmonės kreipėsi raštu į savivaldybę, vadinasi, reikia susėsti su teisininkais ir išsiaiškinti. Tokių situacijų rajone nėra daug. Reikia sudaryti darbo grupę, sukviesti visus specialistus ir pažiūrėti, kaip išspręsti šią problemą. Piliečiai turi naudoti žemę pagal paskirtį. Matyt, surado verslininkai įstatymo spragą ir tuo naudojasi. Savivaldybės įgaliojimai yra riboti, bet, jei reikės, ir į Vyriausybę kreipsimės, jei įstatymų nepakanka. Kai į aplinkos ministro postą atėjo Valentinas Mazuronis, sugebėjome tvoras nugriauti. Atsirado nurodymas, kad už kiekvieną dieną, jei nevykdai nurodymo griauti, skaičiuojama 500 litų bauda, visos tvoros buvo nugriautos. Vadinasi, ir šioje situacijoje reikia paskaičiuoti po 300 litų už kiekvieną dieną, jei nesitvarkai teritorijos, ir būtų viskas sutvarkyta. O dabar baudelė tesiekia 200 litų, va ir savivaliauja. Gal tikrai reikia kreiptis, kad nutrauktų jiems žemės nuomos sutartį.