Lionelis Crabbas, dar pravardžiuotas "Busteriu" (angl. – griovėjas) – XX a. britų superšnipas, Karališkųjų jūrų pajėgų naras – tikrasis Šaltojo karo Jamesas Bondas. Jis esą mažu povandeniniu laiveliu slapta buvo atplaukęs ir į tarybinę Klaipėdą. Šį faktą viename interviu patvirtino buvęs sovietinio laivyno kontradmirolas Genadijus Zacharovas.

Herojaus prototipas?

Teigiama, kad L.Crabbas buvo britų žvalgybininko Jano Lankasterio Flemingo giminaitis, kuris pagarsėjo kaip slaptojo agento 007 Džeimso Bondo personažo kūrėjas.
Tačiau abejotina, ar L.Crabbas ir tapo "Casino Royal" herojumi, net nežinia, ar jiedu su I.L.Flemingu bendravo.

Nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo nutrūktgalvis L.Crabbas – Britanijos karališkųjų jūrų pajėgų naras ("frogman") su nardymo kostiumu išties priminė žmogų-varlę. Pasakojama, kad jis pasižymėjo ypatinga narsa per karines operacijas Antrojo pasaulinio karo metu ir už tai buvo apdovanotas aukščiausiais šalies ordinais.

Teigiama, kad savo veiklos jis esą nenutraukė ir karui pasibaigus ir net tada, kai oficialiai baigėsi jo tarnybos laikas. Esą jį samdydavo tiek valdžia, tiek nežinia kas slaptoms įvairiausio pobūdžio operacijoms, kuriose reikėjo naro, gebančio įveikti tai, kas normaliam žmogui ir net specialiai tam parengtam kariui sunkiai įveikiama.

"Ordžonikidzės" incidentas

Davidas Holliday‘us – anglas, buvęs karo lakūnas, diplomatas, pirmasis Jungtinės Karalystės karo atašė Lietuvoje, jau daugiau nei 10 metų gyvenantis Klaipėdos rajone, puikiai prisiminė tą incidentą, kuris įvyko 1956-ųjų balandį Portsmuto uoste.

Tada į jį atplaukė tuo metu supermodernus tarybinis kreiseris "Ordžonikidzė", kuriuo į Jungtinę Karalystę atvyko Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas.

"Tuomet dar mokiausi vidurinėje mokykloje, bet apie šį įvykį daug rašė spauda. Nes kaip tik tada įvyko incidentas. Buvo kalbama, kad britų karinių jūrų pajėgų naras L.Crabbas bandė apžiūrėti povandeninę sovietinio laivo dalį ir jį mirtinai sužalojo sraigtas. Esą buvo rastas žmogaus kūnas be galvos. Ar tai tikrai buvo L.Crabbo kūnas, nežinau. Jokių sąmokslo teorijų tada niekas nekėlė", – pasakojo D.Holliday‘us.

Šis incidentas buvo baisiai nemalonus tuo įtemptu Šaltojo karo metu ir dar sovietų lyderiui lankantis Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tada bemaž pirmą kartą viešai išgirsta apie bebaimį britų žmogų-varlę L.Crabbą.

Jo vardas Rytuose vėl imtas linksniuoti jau pasibaigus Šaltajam karui, maža to, jis mįslingai susietas su Klaipėda.

Šnipą pričiupo vokiečiai

2002 m. rusų žurnale "Komersant-vlast" buvo išspausdintas interviu su buvusiu kontradmirolu G.Zacharovu, kuris 1967–1990 m. tarnavo Tarybų Sąjungos specialiose jūrų pajėgose ir vadovavo jūrų ruoniams.

Žurnalisto paklaustas, ar priešininkai, tai yra Vakarų šalių žvalgai, kada nors slapta buvo įsibrovę į TSRS teritoriją, G.Zacharovas pripažino: "Vieną atvejį man papasakojo vaikinai iš KGB. Pasirodo, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, netoli Rostoko uosto mūsų draugai vokiečiai pačiupo anglų narą Crabbą".

Žurnalistas tada labai nustebo, nes L.Crabbas esą žuvo per incidentą, kai N.Chruščiovas laivu lankėsi Jungtinėje Karalystėje. Tada pateikta versija, kad L.Crabbas, ketinęs slapta apžiūrėti kreiserio povandeninę dalį žuvo, kai laivas įjungė variklius, o įsisukę sraigtai nupjovė jam galvą.

G.Zacharovas kategoriškai paneigė šią versiją, ir tvirtino, kad tada be galvos rastas smulkaus vyro kūnas naro kostiumu buvo ne L.Crabbo.

Misija Klaipėdos apylinkėse

Taip gimė legenda, kad Šaltojo karo metu superšnipas gyvasis J.Bondas galbūt slapta nedideliu povandeniniu laiveliu buvo atplaukęs į Klaipėdą.

Štai ką rusų žurnalistui pasakojo kontradmirolas G.Zacharovas: "Crabbas nežuvo. Jį pričiupo vėliau. Jis kalėjo vokiečių kalėjime trejus metus. Turbūt jam nusibodo ir jis pradėjo pasakoti, kad buvo atplaukęs į Klaipėdą, kur turėjo perduoti siuntinį anglų agentams, veikiantiems Lietuvoje. Jis papasakojo, kad atplaukė mažyčiu povandeniniu laiveliu, paskui save traukdamas konteinerį su kroviniu".

G.Zacharovo teigimu, saugumiečiai jam pateikė schemos kopiją, kurią esą nupiešęs šnipas. Ten buvo pažymėta jo kelionės kryptis ir išsikrovimo taškas.

"Kai palyginau tą piešinį su žemėlapiu, paaiškėjo, kad brėžinys labai tikslus. Ten nebuvęs žmogus tikrai nebūtų nubraižęs tokios schemos. Suabejojau, ar jo pasakojimas gali būti tiesa, paklausiau, gal to žmogaus atmintis fenomenali, gal jis tik ketino tai padaryti, bet taip ir neįvykdė? Patikrinome jo nurodytą maršrutą. Viskas sutapo. Paskutinis įrodymas buvo grunto mėginiai iš duobės, kurioje L.Crabbas buvo sustojęs. Rezultatai buvo teigiami: povandeninis laivas ten paliko žymę", – žurnalistui teigė buvęs TSRS jūrų kontradmirolas.

Povandeninio laivo legendos

Vis dėlto daugiau nėra jokių žinių, kur konkrečiai Klaipėdoje galėjo išsilaipinti anglų naras, nėra nurodoma. Tačiau gyvavo dar viena versija, kad L.Crabbas esą su slapta misija atplaukė ne į Klaipėdą, o į Šilutę.

Nors informacija buvo slapta, ji kažkaip pasklido ne tik tarp tarybinių karių, bet ir civilių. Sklandė įvairūs šios istorijos variantai.

Buvo pasakojama, kad ne anglai, bet patys sovietai mažu povandeniniu laiveliu nuplaukė iki Šilutės, iš to esą  ir kilo legenda apie britų žvalgo misiją.

Tačiau viešumo nepanoręs karinių pajėgų ekspertas tikino, jog tuo metu sovietai tokių laivelių neturėjo.

"Jie pastatė tris mažuosius povandeninius laivelius, vadinamąsias "Piranijas" praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje, bet faktiškai jų niekur nepanaudojo ir po Sovietų Sąjungos griūties jas supjaustė. Vienas laivelis dar buvo nufilmuotas komedijoje "Nacionaliniai žvejybos ypatumai", kur jie ten spiritą pylė vietoj degalų", – pasakojo atsargos karininkas.

Beje, Klaipėdoje, Kuršių marių krantinėje, stovėjo gydytojo Jono Velžio suprojektuotas ir pastatytas povandeninis laivelis. Klaipėdiečiai buvo įsitikinę, kad čia yra būtent tas laivas, kuris esą su anglų šnipu buvo atplaukęs iki Šilutės, bet žvalgą pagavo, o laivelį pastatė krantinėje kaip trofėjų.

"Aš asmeniškai girdėjau Šilutės versiją. Labiausiai tikėtina, kad galėjo būti būtent taip, kaip pasakojo G.Zacharovas. Juo labiau tokius laivelius praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetyje Vakaruose jau gamino. Jie buvo skirti žvalgų grupėms išsilaipinti ir suteikti paramą, kam reikia", – teigė karinių pajėgų ekspertas.

"Busterio" lemtis miglota

Lig šiol nėra žinoma, ar L.Crabbas galėjo būti atplaukęs į Klaipėdą. Tai liko Šaltojo karo mįslė. Lig šiol nežinia, kaip tas naras apskritai mirė. Kai tą prie "Ordžonikidzės" rastąjį narą be galvos palaidojo, vėliau paaiškėjo, kad esą tai vis dėlto ne L.Crabbas.

Nors britų žurnalisto Dono Hale‘io knygoje "Paskutinis nėrimas. "Busterio" Crabbo gyvenimas ir mirtis" yra pateikta oficiali jo mirties liudijimo faksimilė, kurioje nurodyta data – 1957 m. birželio 28 d. Tuo tarsi įrodoma, kad L.Crabbas nežuvo po N.Chruščiovo kreiserio sraigtu.

Vis dėlto koks L.Crabbo likimas, iki šiol ir neaišku. Pasirodė informacija, esą kažkoks Kolcovas gyręsis žurnalistams, kad nupjovė L.Crabbui galvą. Vėliau vienas rusų žurnalistas išsiaiškino, kad tariamas Kolcovas neegzistuoja.

Britai L.Crabbo likimo paslaptį bei incidento aplinkybes, susijusias su kreiseriu "Ordžonikidzė", įsipareigojo pasauliui atskleisti tik 2057 m., tai yra praėjus 100 metų po oficialios bebaimio superšnipo mirties.