Melagingas tranzitas
Sankcijų įtaką liudija Rusijos parduotuvėse, net Maskvoje jau pasirodančios tuščios lentynos, kylančios kainos. Net 2–3 kartus išaugo kainos Rusijos automobilių atsarginių dalių rinkoje.
Rusijos ekonomistas Andrejus Movčanas pripažino, kad automobilių pramonė Rusijoje "užsilenkė" viena iš pirmųjų, kai iš rinkos išėjo beveik visi gamintojai. Šiemet sausį–balandį Rusijoje buvo pagaminta 264 tūkst. lengvųjų automobilių, o gegužę ir birželį jų gamyba krito per 95 proc.
Jei automobiliai nebegaminami, atsarginės dalys nebetiekiamos, kaip Rusijoje remontuojami seni automobiliai? Nemažai ES sankcionuotų prekių, tarp jų ir automobilių dalys į Rusiją keliauja prisidengiant tranzito schemomis.
Vienos Rusijos logistikos kompanijos vadovas teigė, kad dideli kiekiai sankcionuotų prekių atkeliauja ir per Baltijos šalis, daugiausia Lietuvą ir Latviją. Dažniausiai naudojamos "pilkuoju importu" arba "melagingu tranzitu" vadinamos schemos.
Prekės konteineriais arba puspriekabėse į Baltijos šalių uostus įvažiuoja kaip skirtos kurioje nors kitoje Vidurinės Azijos šalyje esančiai kompanijai. Kaip palankią "pilkojo importo" šalį rusai mini ir Turkiją.
Kroviniui judant, pavyzdžiui, per Lietuvą, įvyksta jo perpardavimas Rusijos kompanijai. Atvažiavus prie sienos muitinės pareigūnams pateikiami dokumentai su nurodyta perpardavimo operacija. Toks krovinio gavėjo keitimas laikomas legaliu.
Panašiai vyksta ir kai krovinys pagal dokumentus, tarkime, per Lietuvą, Baltarusiją ir Rusiją gabenamas į Turkiją, nors toks maršrutas neatrodo logiškas. Realiai krovinys į Turkiją ir nevežamas. Kirtęs sieną jis "nusėda" Rusijoje.
Dažniausiai naudojamos "pilkuoju importu" arba "melagingu tranzitu" vadinamos schemos.
Minėtas Rusijos logistikos kompanijos vadovas teigė, kad Lietuvos pasienyje kartais būna problemų – jos priklauso nuo to, kokia pamaina dirba.
"Tiek uostuose, tiek pasienyje visi supranta, kas vyksta, bet pareigūnai dažniausiai stengiasi į tai nekreipti dėmesio", – pastebėjo Rusijos transportininkas.
ES sankcijas padedantis apeiti "pilkasis importas" kainuoja papildomai. Šiemet vasarį iš Vokietijos į Maskvą nugabenti sunkvežimį su prekėmis per visą grandinę kainavo apie 5 tūkst. JAV dolerių, tai dabar (liepos mėn. duomenys) ne mažiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių. Jūrinio konteinerio pervežimas su sankcionuotomis prekėmis išaugo nuo 5,5 iki 11 tūkst. JAV dolerių. Šioje grandinėje apie 10 proc. kainos tenka tai kompanijai, kuri savo vardu sutinka manipuliuoti su sankcionuotų prekių dokumentais.
Prisimena išgyvenę 10 dešimtmetį
Rusai mano, kad ES sankcijos yra neteisingos, taikomos tam, kad žlugdytų stipriai augančią konkurencingą Rusijos ekonomiką. Apie tai, kad sankcijos yra tarsi nuobauda dėl sukelto beprasmiško ir žiauraus karo Ukrainoje, nekalbama. Tarsi karo ją sukėlusioje šalyje ir nebūtų.
„Mes žinome, kad ištversime ir šį laikotarpį, nes žmonėms, kurie išgyveno devyniasdešimtuosius metus (Rusijos banditizmo ir mafijos klestėjimo metai po 1990-ųjų), jau niekas nebaisu“, – svarstė Rusijos logistikos kompanijos vadovas.
Rusija yra tradicinio europiečio protu sunkiai suvokiama šalis. Patys rusai pripažįsta, kad įvedus ES sankcijas atsirado tipiškas mąstymas, kaip jas apeiti, apvažiuoti.
Rimtai šaliai toks mąstymas būtų gėdingas, tik ne Rusijai. Joje gal ir suvokiamos tikrosios sankcijų priežastys, bet realiai jų nesistengiama šalinti.
Tuo pat metu pripažįstama, kad Rusijos tranzito problemos, ypač Baltijos jūros regione, yra didžiulės. Po Ukrainoje prasidėjusio karo iš 20 konteinerinės laivybos kompanijų Rusiją paliko 14, tarp jų ir visos didžiausios. Rusijos Šiaurės Vakarų regione konteinerių srauto kritimas siekia per 90 proc. Dėl to dar didesnės problemos Rusijos krovinių rinkoje prognozuojamos antrajame šių metų pusmetyje.
Kinijos srautai stringa
Rusijos transportininkai pripažįsta, kad vos per kelis mėnesius prarasta dauguma europinės dalies transporto koridorių.
"Jei nutrūktų ryšiai su Turkija, Kazachstanu, per kur vykdome melagingą tranzitą, padėtis dar labiau pablogėtų", – pripažino Rusijos logistas. Yra ženklų, kad taip gali atsitikti, nes nuo Rusijos nusisuko Gruzija. Stebėtina, kaip ji iš viso su ja bendravo, jei ji iš jos yra atėmusi dalį teritorijos? Turkija ir Kazachstanas, anot Rusijos transportininko, taip pat bijo galimų JAV ir ES sankcijų dėl pagalbos.
Rusijos transportininkai teigė, kad, siekdami įveikti ES sankcijas, daugiau pagalbos tikėjosi iš vadinamųjų Eurazijos ekonominės sąjungos šalių, tačiau nei Armėnija, nei Azerbaidžanas, nei Kirgizija ar Uzbekistanas neskuba padėti Rusijai. Baltarusija padėtų, bet ji pati yra "apklijuota" panašiomis sankcijomis, kaip ir Rusija.
Rusijos sąjungininke tarsi lieka Kinija. Su ja padėtis taip pat ne pati geriausia. Kinijos krovinių srautas į Rusiją yra didelis. Kroviniai po kelias savaites įstringa Rusijos ir Kinijos pasienyje. Tai lėmė ir Kinijos COVID-19 pandemija.
Su problemomis susiduriama ir Rusijos Vladivostoko uoste. Jis nėra pritaikytas tvarkyti didelius konteinerių, naftos, anglių, metalų, trąšų srautus.
Kamščiai ir išsiskleidę bėgiai
Dar didesnės problemos yra Rusijos "Transsibiro" magistralėje. Ja iš Vladivostoko į europinę Rusijos dalį gabenamos importo prekės, iš visos Rusijos į Vladivostoką vežamos eksportinės žaliavos. Geležinkelius blokuoja ir iš Sibiro dalies surenkamos karinės technikos ešelonai, kurie prioriteto tvarka juda į Ukrainą.
Rusijos transportininkai aiškino, kad didžiuliai vagonų kamščiai susidaro prie Maskvos, uosto prieigose Vladivostoke. Jų atsiranda ir dėl konteinerių, ir dėl specialių vagonų trūkumo.
Rimtų problemų Rusijos "gyvybės linija" vadinamoje "Transsibiro" magistralėje buvo, kai prieš 2–3 savaites keliose vietose "išsiskleidė" geležinkelio bėgiai su karine technika.
Iš Vakarų Europos šalių į Rusijos europinę dalį prekės keliaudavo apie 10–15 parų. Iš Kinijos į Maskvą jos atkeliauja per 30 parų, o jei įvyksta kas nors netikėto, ir 60 parų.
Rusijos transportininkai Kinijos nelaiko patikima, ji galinti bet kada nusisukti. 2021 m. Rusijos prekių apyvarta su ES šalimis siekė 286 mlrd. JAV dolerių, o su Kinija nepasiekta ir pusės tos sumos. Ji svyruoja apie 140 mlrd. JAV dolerių.
Rusijos transportininkai baiminasi, kad Kinija juos gali bet kada palikti be nieko. Jei tik būtų stipresnis "prašymas" iš JAV ir ES šalių, Kinija lengviau nutrauktų ryšius su Rusija, nes nenorėtų rizikuoti dėl 920 mlrd. JAV dolerių prekių apyvartos su JAV ir 940 mlrd. JAV dolerių prekių apyvartos su ES šalimis.
