Sąskaitas už komunalinius patarnavimus gavusius klaipėdiečius ištiko šokas. Už vandens pašildymą gegužės mėnesį daliai gyventojų teks mokėti dvigubai ar net trigubai brangiau.

Turės pakloti 117 litų

Šiaulių gatvės 1 namo gyventoja, atplėšusi įmonės „Klaipėdos energija“ atsiųstą voką su sąskaita už gegužę, apstulbo. Už keturių kubinių metrų vandens pašildymą jai teks mokėti beveik 117 litų – dvigubai daugiau nei prieš mėnesį. Už balandį, kai šildymo sezonas dar nebuvo pasibaigęs, už šią paslaugą klaipėdietė atseikėjo 70 litų.

Ženkliai didesnių sąskaitų už vandens pašildymą sulaukė ir daugiau klaipėdiečių. Debreceno gatvės 96 name gyvenanti Regina už dviejų kubinių metrų vandens pašildymą gegužę turės mokėti beveik 45 litus, kai už balandį mokėjo tik 32.

Kai kuriems klaipėdiečiams už vandens pašildymą teks mokėti tris kartus brangiau. Balandį už dviejų kubinių metrų vandens pašildymą jie mokėjo – beveik 19 litų, o gegužę už tą patį kiekį – per 58 litus.

„Atrodo, taupėme, stengėmės išleisti karšto vandens kuo mažiau, o sąskaitos išaugo ženkliai. Skambinome norėdami išsiaiškinti. Mums buvo pasakyta, kad žiemą mokesčiai už vandens pašildymą skaičiuojami pagal kažkokias normas, o vasarą paskirstoma visa namą pasiekusi šiluma. Kažkokia nesąmonė“, – piktinosi klaipėdiečiai.

Kalti nepareigingi kaimynai?

Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis aiškino, jog šildymo sezono metu šalto vandens pašildymas apskaičiuojamas pagal normas.

Reikalingas šilumos kiekis nustatomas pagal praėjusių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo vidurkį. Likusi namo sunaudota šiluma priskiriama patalpų šildymui ir temperatūros palaikymui. Nešildymo sezono metu visa namo sunaudota šiluma paskirstoma vandens pašildymui ir temperatūros palaikymui. Vadinamasis gyvatuko mokestis daugumai klaipėdiečių yra pastovus.

V.Zutkis pabrėžė, kad didžiausią įtaką mokesčiams už vandens pašildymą turi tai, jog gyventojai nedeklaruoja arba neteisingai deklaruoja karšto vandens skaitiklių parodymus.

„Nors vartotojai privalo deklaruoti butų apskaitos prietaisų rodmenis, šią pareigą vykdo ne visi. Dėl to vandens pašildymo mokestis gali išaugti dvigubai ar net trigubai“, – aiškino direktorius.

Daug moka ne visi

V.Zutkio teigimu, paprasčiausias būdas šiai problemai išspręsti – įgalioti namo administratorių ar bendriją, kurios atsakingas asmuo sektų gyventojų skaitiklių rodmenų deklaravimą, tikrintų, kiek sunaudota vandens pagal namo įvadinį skaitiklį ir kiek – butuose.

„Pernai ši praktika naudota Šarlotės kvartale. Skaitiklių rodmenis kiekvieną mėnesį tą pačią dieną nurašydavo administratoriaus atstovas. Šiame rajone šilumos suvartojimas vandens pašildymui buvo ženkliai mažesnis nei naujos statybos namuose, kur duomenis deklaravo gyventojai“, – pasakojo V.Zutkis.

Pasak departamento direktoriaus, tvarkinguose namuose, kur gyventojai sutaria dėl namo priežiūros, mokestis už vandens pašildymą nesvyruoja arba svyruoja nežymiai.