Netrukus Klaipėdoje miestiečius ims stebėti net 110 vaizdo kamerų. Per keletą metų šalia 65 jau veikiančių įrenginių papildomai atsiras dar 45 elektroninės akys. Gatvėse, be trijų šiuo metu greitį matuojančių vadinamųjų radarų, netrukus išdygs dar du. Miesto biudžetui tai kainuos įspūdingas sumas.

Ginčijo konkursą

Uostamiestyje greičio matuoklių įrengimas buvo įstrigęs dėl teismų maratono. Viešųjų pirkimų procedūras buvo apskundusi kompanija, kuri, pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, net nedalyvavo konkurse. Konkurso išvadas ginčijo daugiausia užsakymų dėl kelio atitvarų įrengimo ir eismo juostų braižymo gaunantys verslininkai.

Pusę metų bylinėjęsi teismuose dėl viešųjų pirkimų procedūrų, Klaipėdos savivaldybės valdininkai galų gale teismo buvo pripažinti buvę teisūs.

Uostamiestyje planuojama įrengti vieną "kilpinį" ir vieną "radarinį" greičio matuoklį.

"Vadinamasis kilpinis matuoklis yra įrengtas Mokyklos gatvėje. Atidesnis vairuotojas atkreips dėmesį, kad asfalte šioje vietoje yra įbrėžtos linijos. O ateityje naujieji įrenginiai bus gerokai modernesni. Juos bus galima sumontuoti ant bet kokios atramos, stulpo ar kitos vietos ir net, esant poreikiui, perkelti. Šie vadinamieji radarai galės ne tik fiksuoti greitį, bet ir filmuoti. Bent tokių ieškosime. Ar pavyks tokius nupirkti, dar nežinia", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Moka už priežiūrą

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė nuosavybės teise valdo tris greičio matuoklius. Jie miesto biudžetui atsiėjo 1 mln. 300 tūkst. litų, tai yra apie 376,8 tūkst. eurų. Tokia kaina buvo sumokėta 2007 m. Anuomet viešąjį konkursą laimėjo įmonė "Technologinių paslaugų sprendimai".

"Už pačius radarus mes nebemokame, tai jau esame padarę. Tačiau už techninę trijų greičio matuoklių priežiūrą mokame. Sutartis pasirašyta trejiems metams, suma siekia 170 tūkst. eurų. Ši sutartis baigsis kitų metų liepą. Tai juk ne lemputę įsukti. Techninę priežiūrą atlieka tik specializuota įmonė", – tikino M.Poimanskis.

Dar Klaipėdoje yra įrengta ir 18 vadinamųjų inkilų.

Įsigis du matuoklius

Dabar nuspręsta radarų nebepirkti, o juos nuomoti. Tiksliau – pirkti paslaugą.

"Bus pigiau. Tik bėda ta, kad Lietuvoje, matyt, nė vienas radaras nėra nupirktas be teismų. Taip yra todėl, kad rinkoje yra nedaug įmonių. Kiekvienas užsakymas yra svarbus", – nuomonę išsakė M.Poimanskis.

Specialistai skaičiuoja, kad už du greičio matuoklius gali tekti sumokėti apie 150 tūkst. eurų. Tačiau šiuos pinigus teks pakloti už trejų metų nuomos sutartį. Jai pasibaigus miestui paslaugas teikusi įmonė galės atsukti varžtelius nuo savo įrangos ir išgabenti ją kur tik panorės. Šie daiktai savivaldybei nepriklausys.

Tačiau ekspertai aiškina, kad nebūtina fiziškai įsigyti įrangos, nes didžiąją jos kainos dalį sudaro jos priežiūra. Todėl kai kuriais atvejais iš tiesų labiau apsimoka mokėti už teikiamas paslaugas.

Greičio matuoklių kainą lems įmonių, kurios dalyvaus viešajame konkurse, pasiūlymai.

Valdininkų svajose – tokie modernūs greičio matuokliai, kurie galės apskaičiuoti net gatve judančių automobilių srautą.

"Bus galima stebėti net tokius automobilius, kurie važiuos autobusams skirta juosta. Greičio matuoklis galės užfiksuoti tokius pažeidėjus. Šis matuoklis gali net veikti kaip vaizdo kamera ir vaizdą perduoti į stebėjimo punktą", – aiškino M.Poimanskis.

Kas dvi savaites bus galima perprogramuoti greičio matuoklius.

Pirks 45 vaizdo kameras

Klaipėdoje tikimasi dar vieno grandiozinio viešųjų pirkimų etapo. Savivaldybė rengiasi įsigyti 45 vaizdo kameras. Šiuo metu mieste veikia 65-ios.

Tačiau iš 65 kamerų 57 yra analoginio tipo ir tik 8 skaitmeninės. Jų perteikiamo vaizdo kokybė gerokai skiriasi.

"Kaip senas televizorius. Jis taip pat rodo, bet pasidėjus šalia naują – skirtumas didelis", – juokėsi M.Poimanskis.

57 vaizdo kameras Klaipėdoje įrengė viešąjį konkursą laimėjusi įmonė "Fima". Neseniai įrengtas 8 kameras pastatė įmonė bendrovė "Teo".

Nuo 2016 iki 2021 m. ketinama iš biudžeto išleisti apie 300 tūkst. eurų papildomoms 45 kameroms. Numatoma kas trejus metus rengti du konkursus joms įsigyti.

"Mes nebenorime dešimčiai metų "apsiženyti" vėl su, pavyzdžiui, įmone "Fima". Tikimės, kad pasirodys naujų veidų. Nusprendėme daugiau daiktų nepirkti, ketiname įsigyti paslaugą. Kas laimės konkursą, atvažiuos, pasikabins savo kameras, o pasibaigus sutarčiai, nusikabins ir išvažiuos", – tikino M.Poimanskis.

Pasenusi technika – galvosūkis

2017 m. spalio 31-ąją baigsis sutartis su įmone "Fima", kuri Klaipėdoje pastatė 57 analoginio tipo kameras. Šis pirkinys miestui anuomet atsiėjo 5,6 mln. litų, o tai yra 1,6 mln. eurų.

Kas mėnesį dešimt metų savivaldybė šiai įmonei mokėjo 46,3 tūkst. litų. Eurais ši suma siekia 13 tūkst. 417.

"Mokėsime iki 2017-ųjų. Daiktą turime, nes sutartyje parašyta, kad kameros taps miesto nuosavybe, kai baigsis sutartis. Tačiau po dešimties metų jų niekam nereikia. Per dešimtmetį technologijos neatpažįstamai pasikeitė. Tokioje srityje net treji metai jau yra ilgas laikotarpis. Technologijos tobulėja kasmet", – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjas.

Klaipėdos savivaldybei teks spręsti, ką daryti su pasenusia technika. Ar ją išmontuoti ir išmesti, ar vėl skelbti konkursą techninei šių kamerų priežiūrai? Kiek tai atsieis miesto biudžetui, sunku nuspėti.

"Per metus tai kainuoja tiek pat, kiek ir pati kamera. Kamerų išlaikymas gerokai brangesnis nei pačios kameros", – pastebėjo M.Poimanskis.

Dar papildomai tenka mokėti už tai, kad kas nors stebėtų kamerų perduodamą vaizdą. Šiuo metu konkursą yra laimėjusi įmonė "Eurointegracijos projektai".

"Už viską yra mokama. Nemokamas – tik sūris pelėkautuose. Pernai tai kainavo 24 tūkst. litų. Šiemet panašiai mokėsime, tik eurais", – aiškino M.Poimanskis.

Nauda sugrįš

Paklausus, kodėl iš miesto biudžeto įspūdingos pinigų sumos skiriamos policinio pobūdžio miesto infrastruktūrai, M.Poimanskis atsakė, kad tai susiję su savivaldybės įsipareigojimais viešojo saugumo srityje.

"Tai yra policijos rėmimas. Manyčiau, niekam nekyla abejonių, kad vaizdo kameros padeda. Tai yra prevencija ir ji nusikalstamumo mažinimui daro didelę įtaką. Tai juk viešosios tvarkos užtikrinimas", – aiškino M.Poimanskis.

Prie greičio matuoklių fiksuojamos informacijos savivaldybė net neprisiliečia. Eismo kontrole užsiima policija.

"Tačiau nuo liepos 1-osios į savivaldybes sugrįžta 50 proc. už baudas į biudžetą gautų lėšų. Kokia tai tiksli suma, kol kas ir pats nežinau, dar nėra suskaičiuota", – pripažino M.Poimanskis.

Vidutiniškai vienas greičio matuoklis per metus užfiksuoja pažeidimų už 200 tūkst. litų, o tai yra apie 58 tūkst. eurų.