Tiesa, nors jo žmona yra lietuvė, M. Castelyn tikina, kad jų šeima niekada neplanavo gyventi Lietuvoje. Tačiau atvyko pernai per šventes ir pajuto, kad Lietuva patinka.
„Žmona be mano žinios paskelbė apie mane – virtuvės šefą – internete ir netrukus jau kalbėjausi su Smiltynės jachtklubo atstovais apie jų lūkesčius. Likusią istorijos dalį jau žinote“, – juokiasi jis.
Neilgai trukus visa šeima su šunimi ir dviem katinais automobiliu ir keltu iš Airijos atkeliavo į Lietuvą ir šiandien šefas nesustodamas gali pasakoti tiek apie lietuviškus maisto produktus, tiek apie alų. O paklaustas, ką rinktųsi – bulves ar ryžius, nedvejodamas atsako, kad lietuvių dievinamas bulves: „Juk iš bulvių gaminami traškučiai. Vienas geriausių žmonijos atradimų!”
Maistas ruošiamas ant atviros ugnies
Iki šiol Smiltynės jachtklubo restoranas garsėjo ne tik unikalia vieta, iš kurios atsiveria kerintis vaizdas į Klaipėdos uostą, leidžiantis pamiršti kasdienius rūpesčius, kuriuos tiesiog išpučia čia žaidžiantys vėjai. Visi žinojo, kad tik Smiltynės jachtklubo restorane šioje Kuršių marių pusėje galima paragauti pačių skaniausių itališkų picų, kepamų malkinėje krosnyje.
Šiemet restorane krosnis kūrenama ir toliau, tačiau naujojo šefo pageidavimu virtuvėje įrengta speciali kepsninė su grotelėmis, kūrenama malkomis.
„Mane tiesiog įkvėpė malkomis kūrenama krosnis, taip atsirado ir grotelės virtuvėje produktams kepti ant ugnies“, – sako virtuvės profesionalas, Pietų Afrikos Respublikos kepimo ant ugnies tradicijas perkeliantis į Smiltynę.
Būtent maisto gamyba ant atviros ugnies išskiria Pietų Afrikos Respublikos virtuvę: ilgaamžės kepimo tradicijos ir draugų susibūrimas yra jos pagrindas. Žinoma, šioje vietoje dar privaloma išskirti ir mėsos paruošimo bei kepimo tradicijas, tačiau Smiltynės Jachtklube meniu pritaikytas ir vegetarams – šefas nesutinka, kad vegetarai turi valgyti tik nuo pagrindinių patiekalų liekančius garnyrus.
M. Castelyn nuomone, būtent tikra ugnis suteikia mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams išskirtinį skonį.
Jo meniu tiesiogine prasme galite užuosti dūmo kvapą: juodintas žiedinis kopūstas, ant grotelių kepta jautiena, kiauliena, vištiena – skirta mėsainiams. Net ir mažieji restorano svečiai galės paragauti specialių, tik jiems sukurtų jautienos mini mėsainių.
„Gali nuskambėti paprastai, bet mano propaguojamos virtuvės išskirtinumas – tik aukščiausios kokybės mėsa ar žuvis. Tokius reikalavimus atsinešu iš savo gimtinės – Pietų Afrikos. Beje, jei paklaustumėte, kas man yra pats tobuliausias patiekalas, atsakyčiau, kad mėsainis. Nustebinau? Bet juk mėsainyje turi būti idealios ingredientų proporcijos ir skoniai turi derėti idealiai. Smiltynės Jachtklubo restorane patys kepame specialias mėsainių bandeles, malame mėsą, o viską gardiname specialiai sukurtu padažu“, – vardija M. Castelyn.
Šviežas ir kokybiškas maistas
„Sezoniniame restorane reikia gaminti iš sezoninių ingredientų, – pabrėžia virtuvės šefas, restorane siekiantis sukurti naują barbekiu kultūrą. „Noriu gaminti improvizuodamas, naudodamas savo sukauptą patirtį ir kurdamas iš vietinių ingredientų. Svarbiausia, visur išlaikyti skonio balansą.“
Prieskonių karaliumi jis vadina juoduosius pipirus, nes juos galima rasti visose pasaulio virtuvėse. Be jo šefas išskiria dar tris prieskonius, kurie yra jo mėgstamiausi pagalbininkai. Tai – paprika, kuminas ir cinamonas. Beje, cinamonas, anot šefo, tinka tiek saldžiuose, tiek aštriuose patiekaluose.
„Man patinka „sąžiningas maistas“. Patiekalai turi būti paruošti sveikai ir skaniai, pavyzdžiui, gerai iškeptas kokybiškos mėsos gabalas su šviežiomis salotomis. Porcijos turi būti didelės, bet persistengti nereikia. Mūsų restorano svečiai, t.y. mano svečiai, pavalgę turi jaustis sotūs, tačiau neapsunkę. Žinau, kad Lietuvoje žmonės dažnai vertina porcijų dydį, tačiau, iš kitos pusės, daugybei žmonių labai svarbu, kaip maistas buvo paruoštas ir pateiktas. Aš šiuo atveju stengsiuosi būti kažkur per vidurį“, – sako jau kelis mėnesius Kuršių nerijoje gyvenantis M. Castelyn.
Valgyti kaip namuose
Restorano viduje telpa apie 50 žmonių, uosto prieigose įrengtoje terasoje – dar apie 100. Tiek virtuvės šefas, tiek restorano savininkai nori, kad bent kartą čia užsukę svečiai norėtų sugrįžti ir vėl, kad čia galėtų švęsti savo šeimos šventes.
Pasak virtuvei diriguojančio M. Castelyn, restoranas pulsuoja gero laiko su draugais energiją – visas maistas pateikiamas atskiruose padėkluose, todėl svečiai jau savo lėkštėse kiekvienas gali susikurti unikalius derinius. Restorano virtuvės vadovas paliks jums kūrybos laisvę. Pagrindinis principas – tarpusavio bendravimo ir maisto dalijimosi kultūra, kad valgymas prie stalo taptų šeimos ir draugų ritualu.
„Dažnai sezoniniai restoranai taip ir yra vertinami – kaip laikini, skirti tik turistams. Man svarbu, kad bet kada atvykę svečiai gautų tik aukščiausios kokybės, patį geriausią maistą ir norėtų čia sugrįžti. Įsivaizduokite, atvykstate, grožitės uosto vaizdu ir mėgaujatės tikru vasarišku maistu, kurį galite dalytis tarpusavyje. Man pačiam labai artimas „šeimos stiliaus“ valgymas. Kitaip tariant, iškepsime jums patį geriausią viščiuką, o jis keliaus aplink stalą ir visi juo dalysitės, lyg pietautumėte namuose prie stalo“, – šypsosi šefas, kuriam Lietuva jau tapo namais.
Naujausi komentarai