Pirmadienį išplatintame pranešime neapgalvotu lūkesčiu bei nebrandžiu požiūriu, menkinančiu tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą Lietuvos valstybe, vadinamas ir savivaldybės ketinimas kreiptis į organizaciją, siekiant 40 mln. paramos Neringos krantinėms.

Komisijos teigimu, šie pareiškimai demonstruoja neatsakingą ir kompetencijos stokojantį požiūrį į tarptautinius valstybės įsipareigojimus, o taip pat ir į pačią Kuršių nerijos vertybę.

Pabrėžiama, kad nuo pat Kuršių nerijos nominacijos įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pateikimo buvo žinoma, jog tilto į Kuršių neriją niekada nebus galima statyti.

„Tai yra tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas, siekiant išsaugoti ir tvariai valdyti UNESCO statusą turinčią vertybę“, – pabrėžia nacionalinė komisija.

Dėl tilto statybos iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo buvo išbrauktas Vokietijos Dresdeno Elbės slėnis, neišsaugojęs išskirtinio kultūrinio kraštovaizdžio vertingųjų savybių, pasirinkdamas plėtros prioritetus.

UNESCO neskiria paramos konkrečių infrastruktūros objektų, tokių kaip Kuršių nerijos krantinės, tvarkymui.

„Dabartinėje įtemptoje geopolitinėje situacijoje būtina išlikti atsakingiems ir vengti sprendimų, galinčių pakenkti tarptautiniam bendradarbiavimui dėl šios unikalios teritorijos išsaugojimo. Tiltas į Kuršių neriją taip pat keltų ir ekologinius iššūkius, kurie prisidėtų prie Kuršių nerijos kaip pasaulinio paveldo vertės nykimo“ – pranešime cituojama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė Agnė Jasinavičiūtė.

D. Jasaitis yra teigęs, jog pastačius tiltą į Kuršių neriją sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, nebūtų trikdoma žuvų migracija.

Šiai idėjai nepritarė ir premjeras Gintautas Paluckas, pasak jo, tai būtų nelabai racionalus sprendimas.

„Neabejotinai daug diskusijų kelia ir Neringos mero pareiškimas apie ketinimą kreiptis į UNESCO organizaciją dėl paramos Kuršių marių krantinės rekonstrukcijai. Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę“, – nurodo komisija.

Pažymima, jog narystės UNESCO organizacijoje pradžioje Lietuvai buvo suteikiama būtinoji finansinė, ekspertinė pagalba Vilniaus istorinio centro ir Kuršių nerijos vertybėms išsaugoti, tačiau šiandien Lietuva turi būti traktuojama kaip šalis donorė.

„UNESCO neskiria paramos konkrečių infrastruktūros objektų, tokių kaip Kuršių nerijos krantinės, tvarkymui“, – sako A. Jasinavičiūtė.

Pasak jos, šiam tikslui galėtų būti pasitelkti nacionaliniai ar tarptautiniai finansavimo šaltiniai, taip pat efektyviau panaudojamos ekologinio mokesčio už įvažiavimą lėšos, kurios gali tapti reikšmingu įrankiu aplinkosaugos ir infrastruktūros projektams finansuoti.

Kuršių nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2000-aisiais įrašyta dėl unikalių kultūrinio kraštovaizdžio savybių, formavusių autentišką Kuršių nerijos kultūrinę ir gamtinę raidą, bendrą kraštovaizdžio struktūrą bei Kuršių marių panoramas ir siluetus.