Trikdžiai – dėl medžių?

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, jo pavaduotojas Arūnas Barbšys, savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, jo pavaduotojas Andrius Dobranskis, vyriausioji savivaldybės patarėja Inga Kubilienė, miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus, savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška antradienį vaikštinėdami po parką turėjo daug klausimų tiek projektuotojai Margaritai Ramanauskienei, tiek "Plungės lagūnos" vadovams.

Prieš pasirašant darbų rangos sutartį skelbta, kad parko rekonstrukcija skirstoma į tris etapus. Vakar valdininkai ir rangos darbus atliekančios įmonės vadovai konstatavo – visi etapai susiliejo į vieną.

Vis dar negautas leidimas kirsti medžius. Būtent medžių likimas labiausiai jaudina visuomenininkus, valdininkus bei darbininkus.

Anksčiau skelbta, kad per ilgus metus Skulptūrų parkas prižėlė taip, kad daugelyje vietų po laisvai išdygusiais medžiais nebeauga žolė.

Specialistai apžiūrėjo kiekvieną parko medį ir išskyrė tris jų grupes. Vertingiausi – čia augantys daugiau nei 200 metų, jie yra šioje vietoje buvusių kapinių įkūrimo liudininkai.

Kita grupė – nuo 150 iki 200 metų amžiaus turintys medžiai. Trečiajai grupei priskirti sergantys, kreivi ir daugiakamieniai medžiai.

Buvo apsispręsta iš maždaug 2 tūkst. šalinti apie 500 medžių.

Vėliau kertamų medžių sąrašas sutrumpėjo, jų liko 400.

Pastaruoju metu šis sąrašas tapo dar trumpesnis, kai projektuotoja M.Ramanauskienė ir rangovai ėmėsi projekte nubraižytus takus derinti prie jų tiesimui trukdančių medžių. Taip mirties nuosprendis buvo panaikintas dar kelioms dešimtims augalų.

Dabar parko plane pažymėtas kiekvienas medis, kad ir kokio amžiaus ir būklės jis yra. Pažymėtųjų žaliai neketinama liesti. Violetinė spalva reiškia, kad ketinama šiuos medžius aplenkti. Raudona byloja apie ketinimą juos kirsti.

Paveldas: napoleonmetį menantį šansą seniai apraizgė medžių šaknys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šansą suniokojo šaknys

XIX a. pradžioje, karo su Napoleono armija metu pastatytas gynybinis rūsys (šansas), kuriame buvo laikoma patranka, apraizgytas ant jo užaugusių medžių šaknimis. Jos skverbiasi į paminklinį pastatą, grasindamos jį sunaikinti. Kai kurie ant statinio užaugę medžiai – pavojingai pakrypę.

Pakoreguotame plane numatyta palikti du seniausius, sveikiausius klevus.

Vis dar problema – alėja šalia vaikų žaidimo aikštelės. Tai teritorija už buvusių kapinių, vaikams žaisti šioje vietoje suprojektuota didesnė aikštelė, už jos turėtų atsirasti normalaus dydžio krepšinio aikštė. Ji turėtų ribotis su didelį namą ir kiemą šalia buvusios šunų vedžiojimo aikštelės pasistačiusio verslininko valda.

A.Vaitkus rodė į galingus ąžuolus netoli buvusio požeminio tualeto.

Čia palei parko tvorą suprojektuota atvira terasa, kurią ketinama išnaudoti vaikų pamokėlėms, galbūt čia galėtų įsikurti ir lauko prekyba besiverčiantys verslininkai.

Reliktai: atrastosios antkapinės plokštės saugomos aptvertoje teritorijoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

M.Ramanauskienė patikino, kad projektas patobulintas taip, kad terasa apgaubs vieną ir aplenks kelis kitus medžius.

Galiausiai prasitarta, kad terasos klausimas – dar atviras, realu, kad ji parke apskritai neatsiras.

Didžiausia bėda ir darbų stabdys rytinė parko dalis, parko plane šioje pusėje pažymėta daugiausia naikintinų medžių. Nemaža jų dalis patys skursta po didžiaisiais ir neleidžia stiebtis pripažintiems vertingais.

"Jeigu bus didelis klaipėdiečių pasipriešinimas, tegu jie auga, bet tada čia bus ne parkas, o miškas. Daugelyje vietų darome lanksčiai, takai aplenks medžius. Plane pažymėjome medžius, kurie kelia problemą statybai", – aiškino M.Ramanauskienė.

Humoro nestokojantis Vytautas Grubliauskas įsiterpė: "Bet nebūtina problemos spręsti kirviu. Yra ir šiuolaikiškų sprendimo būdų."

Informacija: šią vasarą į parką prasmuks tik išradingiausieji. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kapų dar nepalietė

Kiekvieną rytą bijau čia ateiti.

"Kiekvieną rytą bijau čia ateiti, nes nežinau, ką vyrai bus netyčia atkasę, nepamirškime, kad čia buvo kapinės. Kai tik rangovai pakasa, archeologai ką nors pradeda daryti, tenka atlikti pakeitimus. Ir ne vien dėl medžių, o tai labai apsunkina darbą. Esu dėkinga rangovams, kad jie taip geranoriškai į visa tai žiūri, jie greitai randa sprendimą, ir su V.Juška operatyviai įveikiame iššūkius", – atviravo M.Ramanauskienė.

Kol kas darbininkai neatkasė nė vieno kapo, visi buvusiose kapinėse likę palaikai tebėra nepaliesti. Ekskavatoriai darbuojasi senųjų kapinių takų vietose. Jose randami tik antkapinių paminklų fragmentai.

Didžiausias radinys kol kas – kraštotyrininko Vyto Tamošiūno prieš kelis dešimtmečius paslėptos, o dabar atkastos dvi garbingos klaipėdiečių giminės Berbomų (Beerbohm) antkapinės plokštės.

Patriotas: V.Tamošiūnas prisiminė, kaip prieš sovietmečiu naikinant kapines išsaugojo garsios klaipėdiečių šeimos antkapinius paminklus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dažną dieną į Skulptūrų parką užsukantis kraštotyrininkas atviravo, kad vieną šių plokščių teko primygtinai prašyti iškasti, nes ji buvo likusi už tvarkomos parko teritorijos ribos.

"Baiminausi, kad neatsitiktų, kaip prieš kelis dešimtmečius, kai kapinėse dar buvo keturios šios giminės antkapinės plokštės. Taip vieną kažkas nujojo, ji buvo nugabenta atokiau, lyg ir norėta ją išsaugoti, bet galiausiai visai dingo", – pasakojo V.Tamošiūnas.

Rastuosiuose akmeniniuose paminkluose užfiksuotos po jais palaidotų garsios giminės atstovų Wilhelmo Beerbohmo (1845–1900) ir Cornelie Beerbohm (1851–1927) kūnai.

Kitos į takus sovietmečiu buldozeriais suverstos antkapių nuolaužos leidžia atsekti daugiau klaipėdiečių pavardžių.

Landumas: nors rekonstruojamo parko teritorija aptverta, smalsuoliai sugeba į ją prasismelkti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pralenda pro kareivių skulptūrą

Parko rekonstrukcija kelia problemų jo viduryje įsikūrusio Klaipėdos tautinių kultūrų centro veiklai. Centro vadovė Jelena Butkevičienė vakar apsidžiaugė pamačiusi aukštas pareigas užimančių žmonių būrį.

Ji pasakojo, kad aptvėrus parką tapo nebeįmanoma veikla su vaikais, iškilo bėdų ir į renginius ateinantiems žmonėms.

Nors oficialiai Tautinių kultūrų centras tebeveikia, teisėtai į jį patekti neįmanoma.

"Savaitgalį turėjome renginį, kuriame dalyvavo 240 dalyvių, atvykusių iš viso Klaipėdos krašto. Žmonės rado užvertus vartelius, pravėrė juos ir taip bandė patekti į parko teritoriją. Viskas baigėsi tuo, kad atvyko policija. Gal galima rasti išeitį, kad centro darbuotojai ir lankytojai galėtų vieni kitiems netrukdyti?" – klausė J.Butkevičienė.

Diskusija: V.Grubliauskas ir G.Neniškis svarstė, kaip įmanoma išsaugoti kuo daugiau medžių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

V.Grubliauskas patikino, kad centro veikla miestui be galo svarbi ir buvo bepažadantis sureguliuoti reikalą, bet "Plungės lagūnos" vykdomasis direktorius Povilas Batavičius pažadėjo po susitikimo asmeniškai išspręsti problemą.

Tikėtina, kad klaipėdiečiai centrą galės pasiekti gatvele nuo Liepų gatvės pusės, ja į parką įvažiuoja darbininkai. Galbūt pėstiesiems bus paliktas saugiai atitvertas takas.

Panašu, kad smalsiausi klaipėdiečiai randa būdų prasismelkti į aptvertą parką. Tarp metalinės tarybinių karių skulptūros kojų yra tarpas, pro kurį visai nesunku įlįsti į parką. Tokių žoplinėtojų nėra daug, bet vienas kitas prasmunka ir smalsiai žvalgosi.

Yra buvę ir kuriozinių situacijų, kai miesto aktualijomis nesidominti menininkė pati nepastebėjo, kaip atsidūrė aptvertame parke. Moteris išvaikščiojo jį visą, išsipurvino batus, kol galiausiai grįžo į tą pačią vietą ir džiaugėsi ištrūkusi iš aptvaro.

Darbai: pirmadienį parke triūsė pora dešimčių darbininkų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia sprendimų

Panašu, kad ir dabar, kai parko rekonstrukcijos planai seniai suderinti ir patvirtinti, vis dar nesutariama, dėl takų vietos. Istorinę tiesą buvusiose kapinėse atkurti siekiantys paveldosaugininkai norėtų, kad parke takai atsirastų būtent ten, kur jie yra buvę prieš daugiau nei 100 metų.

Bėda ta, kad šio tako vietoje žaliuoja galingi medžiai.

Vis dar svarstoma, kaip rasti kompromisą tarp istorinio paveldo ir augmenijos, kas šioje vietoje yra didesnė vertė – beveik porą šimtų metų laidotų klaipėdiečių amžino poilsio vieta, ar ant jų sunaikintų kapų išaugę medžiai.

Viena visiškai aišku – iki 2023 m. sausio 15-osios bent jau Klaipėdos sukilimo dalyviams skirto paminklo prieigos turi būti sutvarkytos ir atrodyti reprezentatyviai.

Tą dieną bus minimas Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimo 100-metis.

Tai vakar bendraudami su "Plungės lagūnos" atstovais vis kartojo miesto politikai.

Šio projekto įgyvendinimas yra išskirtinės svarbos.

"Plungės lagūnos" vykdomasis direktorius P.Batavičius patikino: "Mes pasiryžę dirbti ir viską padarysime laiku. Svarbiausiai tai, kad reikia sprendimo. Dabar didžioji problema, jog neturime aiškumo dėl medžių, dar nežinome, kurie liks, o kurie ne. Jau užsakėme šviestuvus, takų dangos medžiagas. Kai tik bus sprendimai, galėsime užsakyti reikiamų medžiagų ir pradėsime dirbti didesniu tempu."

Darbų vadovai baksnojo pirštais į giloką duobę ties Sausio 15-osios paminklu ir tikino, kad čia pasiektas dugnas. Jau dabar šioje vietoje ruošiamasi įrengti lietaus nuotekų komunikacijas ir formuoti taką.

"Šio projekto įgyvendinimas yra išskirtinės svarbos. Todėl turime ieškoti visų galimų variantų. Rangovai negali tapti mūsų įkaitais. Turime džiaugtis, kad jie yra pasiruošę dirbti. Dažnai būdavo priešingai, ne kartą tekdavo bizūnus traukti, – negailėjo gerų žodžių plungiškių įmonei V.Grubliauskas. – Turime girdėti visas nuomones, bet turime priimti tokius sprendimus, kad jie nestabdytų viso projekto vykdymo. Matau draugiškesnės aplinkai dangos ir sprendimų pasirinkimo galimybę, nekeliant grėsmės projektui."

Darbai: pirmadienį parke triūsė pora dešimčių darbininkų. Vytauto Liaudanskio nuotr.