Smiltynės jachtklubo atgimimo epopėja ir toliau skendi migloje. Skambūs pažadai, kad už 4,3 mln. eurų rekonstruotas objektas atvers duris jau šį savaitgalį startuosiančios "Baltic Tall Ships" regatos metu, veikiausiai buvo nepagrįsti. Paaiškėjo, kad veiklą bus galima pradėti tik įsteigus Smiltynės uostą, o tam trūksta Vyriausybės nutarimo.

ES milijonai gyvybės neįpūtė

Uostamiesčio buriuotojų akys jau nuo pavasario klausiamu žvilgsniu sminga į kitapus marių esantį objektą. Tačiau į uostelio rekonstrukciją įmerkti ES milijonai eurų be veiklos stovėjusiame jachtklube gyvybės neįpūtė.

Regatos organizatoriai pripažįsta, kad šių metų regatos renginių net nenumatė Smiltynėje.

"Kad tuščia tai vieta. Pagal tai, kas matyti, nėra jokių simptomų, kad ten kas nors veiktų. Mes suplanavome taip, kad laivai tilptų šiame krante. Aišku, nepatogumų bus, nes Pilies uoste vietų labai trūksta", – kalbėjo regatos uosto dalies koordinatorius Kipras Paldauskas.

Pažvelgę į Smiltynę, kaip į beviltišką reikalą, regatos rengėjai tikina, kad, veiks jachtklubas ar neveiks, renginys vis tiek įvyks.

"Šis renginys nėra didelio formato. Tačiau šio objekto atidarymo laukia labai daug žmonių. Nepaisant kritikos ir pastabų dėl projektavimo, jachtklubas yra reikalingas miestui", – kalbėjo K.Paldauskas.

Tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos "Baltic Tall Ships Regatta 2015" starto uostu tapsiančioje Klaipėdoje laukiama daugiau nei 20 įspūdingų laivų, pusė kurių – didieji, A ir B klasėms priskiriami burlaiviai.

Tarp jų ir pats didžiausias Lenkijos burlaivis – 108 m ilgio "Dar Młodzieży".

Lietuvai šių metų regatoje atstovaus trys laivai – jachta "Lietuva", škuna "Brabander" ir Visagino buriuotojų klubui atstovaujanti jachta "Tineke".

Laivų daugėja, vietų nėra

Pilies uosto vadovas Vilius Bartusevičius tikino, kad labai daug buriuotojų dėl vietų stygiaus jau daug metų suka galvas, kur dėti savo laivus.

"Regatos metu vietiniai galėtų bent į Smiltynę savo laivus perkelti. O dabar žmonės turi daug rūpesčių – kas į Uostadvarį, Šilutę, Nidą turi išgabenti jachtas. Vietų katastrofiškai trūksta. Kasmet laivų vis daugėja, o juos laikyti vietų nėra", – pastebėjo uostelio vadovas.

K.Paldauskas nuogąstavo, kad Smiltynės jachtklube įsisenėjęs sąstingis gali tęstis ir visą buriavimo sezoną.

"Tai jau būtų blogiau. Investuotos lėšos, o jachtklubas neveikia. Viskas lūžta, dėvisi. Šį pavasarį girdėjome, kad sandėliukus kažkas išplėšė. Juk tai turtas, paliktas likimo valiai", – pastebėjo K.Paldaukas.

Privalo įsteigti uostą

Smiltynės jachtklubą valdanti viešoji įstaiga Klaipėdos jachtklubas privalėjo pasirūpinti, kad uostelis gautų visus leidimus veiklos pradžiai.

Viešoji įstaiga perpus priklauso Klaipėdos savivaldybei ir privačiai įmonei "Dommo Nerija".

Kol kas neaišku, ar tai, kad privati įmonė dalyvauja uostelio valdyme, netaps kliūtimi gauti vidaus vandenų uosto statusą. Klaipėdos valdininkai tikino pirmą kartą susidūrę su tokio pobūdžio problema.

Jachtas Smiltynėje bus galima priiminėti tik tokiu atveju, kai bus įsteigtas penktasis šalyje vidaus vandenų uostas – Smiltynės uostas.

Šiuo metu yra įregistruoti keturi vidaus vandenų uostai – Pilies jachtų, Kauno žiemos vandenų, Uostadvario vidaus vandenų ir Nidos keleivinis vidaus vandenų.

Smiltynės jachtklubui vadovaujančios viešosios įstaigos Klaipėdos jachtklubo praėjusį penktadienį pateiktas prašymas bent laikinai atverti duris buriuotojams taip pat veikiausiai bus atmestas.

Laikinai atidaryti uostą šalyje nėra įmanoma.

Koją kiša statusas

Klaipėdos jachtklubo direktorius Edgaras Statkus tikino, kad visi reikalingi dokumentai dėl leidimo vystyti veiklą yra pateikti Saugios laivybos administracijai.

"Labai tikiuosi, kad iki penktadienio mes gausime teigiamus atsakymus. Dėjome daug pastangų, kad uostelis pradėtų veiklą. Jaučiame labai didelį buriuotojų susidomėjimą. Iš tiesų regatos metu dalis klaipėdiečių jachtų galėtų persikelti į mūsų uostelį. Bent aš turiu vilčių, kad mums pavyks startuoti", – situaciją komentavo E.Statkus.

Smiltynės jachtklubo operatoriaus konkursą laimėjusios vilniečių įmonės "Solarstreet" vadovas Gediminas Meškauskas taip pat žadėjo, kad uostelis netrukus oficialiai atvers duris klientams.

"Ruošiamės veiklos pradžiai. Startuoti galime bet kada, reikia tik leidimų. Ieškome darbuotojų, sargų, – reikia saugoti, prižiūrėti infrastruktūrą. Juk viską čia plėšia", – pasakojo vos kelias dienas direktoriaus pareigas einantis G.Meškauskas.

Įmonės vadovas tikino, kad šiuo metu tvarkoma elektros instaliacija, komunikacijos.

"Viskas ims funkcionuoti, todėl reikia saugoti turtą. Aš manau, kad esame konkurencingi klientams. Į Pilies uostą jachtoms gali būti nepatogu plaukioti dėl pasukamo tiltuko. O pas mus patogesnis patekimas, nereikia derintis prie tilto sukiojimo. Paslaugų kainos dar derinamos, nesiskirs jos nuo kitų siūlomų paslaugų įkainių. Jei atsirastų kempingas, klientams būtų patrauklu, nes palapinės nacionaliniame parke nepasistatysi ", – tarstelėjo G.Meškauskas.

Nerijoje – tik valstybiniai uostai

Saugios laivybos administracijos vadovybė visą savaitę suka galvas, kaip pasielgti su Klaipėdos jachtklubo prašymu dėl veiklos leidimo.

Pagal galiojančią tvarką jachtklubo vadovybei privalu pateikti dokumentą, patvirtinantį uosto teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą.

"Jie tokio neturi. Norint registruoti vidaus vandenų uostą, privalu pateikti į uosto teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymo kopiją. Tai nebūtų problema, jei uostas nesiribotų su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. O 2010 m. įsigaliojo įstatymo pataisa, kuri numato, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančių uosto teritorijų ir akvatorijų ribos yra nustatomos tik Vyriausybės nutarimu", – konstatavo Saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus specialistas Antanas Vaičiulis.

Pasak valdininko, administracija savavališkai negali išduoti jokių laikinų leidimų.

"Kitaip uosto veikla bus nelegali. Spėju, kad už tai numatomos baudos", – samprotavo A.Vaičiulis.

Pataisos Vidaus vandenų kodekse verčia laužyti galvas ne tik uostamiesčio specialistams, bet ir Susisiekimo ministerijos darbuotojams.

"Vyriausybės nutarimas priimamas Susisiekimo ministerijos teikimu. Ministerija puikiai žino susidariusią situaciją", – tarstelėjo A.Vaičiulis.

Vidaus vandenų kodekse pažymėta, kad vidaus vandenų uostai gali būti savivaldybės, valstybės, kitų steigėjų, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką.

Kuršių nerijoje vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti tik valstybiniai ar priklausantys savivaldybei.

Išeitų, kad privačių ar iš dalies valdomų privačių įmonių uostų čia neturėtų būti.

Smiltynės vidaus vandenų uostas priklausytų viešajai įstaigai, kuri turi du savininkus – privačią įmonę ir Klaipėdos savivaldybę.

Procedūros užsitęs

Susisiekimo ministerijos Vidaus transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Pauparas aiškino nežinantis, kiek laiko užtruktų, kol Vyriausybė nutarimu patvirtintų Smiltynės uosto teritorijos ribas.

"Visaip nutinka, sunku pasakyti, kiek projekto derinimas užtruktų kitose institucijose. Nemanau, kad per pusmetį tai pavyktų. Problema yra, niekas nepasidaro per naktį. Dvejus metus buvo ieškoma operatoriaus, o paskutinę dieną mėginama įteisinti šią veiklą. Reikėjo anksčiau rūpintis dokumentais. Esminis dalykas čia yra uosto ribų priskyrimas, kurį turi patvirtini Vyriausybė. Prašymas yra gautas ir pagal jį pradėtas darbas", – kalbėjo P.Pauparas.

Mėgins gelbėti meras

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, kad susidarius tokiai situacijai į Vyriausybę belieka kreiptis skubos tvarka.

"Nutarimo patvirtinimas nėra jau toks sudėtingas procesas. Tik reikia Vyriausybės noro spręsti šį klausimą. Buriuojančių žmonių Lietuvoje daug, o tarp jų yra ir labai įtakingų žmonių. Manau, reikia prašyti jų pagalbos. Kita vertus, Buriuotojų sąjunga ką tik atšventė 80-metį. Tai būtų labai graži dovana iš Vyriausybės pusės", – vylėsi miesto vadovas.

Uostamiesčio meras nuogąstavo, kad Vyriausybės nutarimo laukimas gali mažiausiai trejiems metams vėl įklampinti Smiltynės jachtklubo atidarymą.

"Man tik keista, kodėl tik dabar prisiminta įstatymo pataisa, kai jau reikia registruoti uostą? Šiuo atveju, manau, būtų valstybės garbės ir prestižo reikalas spręsti šį klausimą kuo skubiau. Šį penktadienį vyks Uosto plėtros taryba, todėl galiu pažadėti, kad kreipsiuosi į susisiekimo ministrą ir premjerą, kad šiam nesudėtingam sprendimui ne tik būtų uždegta žalia šviesa, bet jis būtų sprendžiamas kuo greičiau", – kalbėjo V.Grubliauskas.