Prasidėjus lašišų migracijos laikui, žvejai suskubo ruošti meškeres. Pastebima, kad vis daugiau lašišų iš šlakių jau sukiojasi ir Kuršių mariose. Paskui žūklės verslu užsiimančių žmonių laivelius patraukė ir gamtosaugininkai. Kol kas nusižengusiųjų neužfiksuota, tačiau kontrolės švelninti neplanuojama.

Plaukioja Kuršių mariose

Šiomis dienomis aplinkiniuose uostamiesčio vandenyse – tikras sujudimas.

Lašišos ir šlakiai jau pradėjo migruoti į nerštavietes. Paskui vertingas žuvis patraukė ir žvejai, o juos pradėjo stebėti gamtosaugininkai.
Faktą, jog jau prasideda lašišų sezonas, patvirtino ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Pašnekovas informavo, kad šiuo metu minėtos žuvys plaukioja Kuršių mariose ir migruoja į upes bei aukštupius, kur pradės neršti.
„Kad šlakis ir lašiša jaustųsi savame kailyje, vanduo šiuo metu yra pakankamai šiltas. Reikėtų truputį vėsesnio. Dabar – tas laikotarpis, kai žuvys plaukia į nerštavietes“, – paaiškino V.Marozas.

Leidžiama tik mėgėjams

Inspekcijos vadovas užtikrino, jog gamtosaugininkai imasi visų įmanomų priemonių, jog žuvys būtų apsaugotos nuo brakonierių – tikrinami žvejai, kontroliuojama, kad rytinėje marių pakrantėje nebūtų statomi tinklai.

Jau nuo rugsėjo 16 d. lašišas ir šlakius žvejoti galės tie žvejai mėgėjai, kurie įsigyja žvejo mėgėjo kortelę.

Dešimtinę kainuojanti kortelė galioja vieną dieną ir per tą laiką žvejų mėgėjų taisyklėse nustatytuose ruožuose leidžia pagauti vieną šlakį arba lašišą.

Nuo spalio 16 d. bus draudžiama žvejoti upėse, kur telkiasi daugiausiai minėtų žuvų.

Parduoti draudžiama

Verslininkai tinklais žvejoti lašišų ir šlakių negali, išskyrus tuos atvejus, kai į tinklus grobis patenka pats ir neišgyvena.
Tokiu atveju apie pagautą žuvį asmenys turi informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kuris šį faktą pažymi specialiame žurnale.
Grįžę į krantą žvejai privalo pagautoms žuvims nukirsti uodegas. Šių žuvų verslininkai negali parduoti, o tik sunaudoti savoms reikmėms.

„Jeigu šlakis arba lašiša yra gyvybinga, tokiu atveju žvejai verslininkai turi nedelsiant žuvį paleisti. Tačiau taip nutinka retai, nes šių rūšių žuvys ilgesnį laiką pabuvusios tinkle miršta“, – paaiškino V.Marozas.

Pažeidimų nenustatė

Pašnekovo teigimu, šiomis dienomis jau pradeda plaukti pirmieji pranešimai apie verslininkų pagautas vertingąsias žuvis. Todėl konstatuojama, kad iš jūros jau atplaukė pirmosios šios rūšies žuvys.

Šią savaitę vykusio reido metu Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija patikrino keturias žvejojusias įmones, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo.

„Kelios įmonės turėjo pagavę ir šlakių, ir lašišų, tačiau žurnale viskas buvo pažymėta“, – dėstė viršininkas.

Kontrolė tampa griežtesnė

Artimiausiu metu švelninti kontrolės priemonių neplanuojama. Atvirkščiai, šiemet atsirado ir naujų draudimų, meškeriojantiesiems lašišas ir šlakius.

Nuo rugsėjo 16 d. žvejai mėgėjai net ir turėdami žvejybą leidžiantį dokumentą laimikio tykoti gali ne visur. Visą mėnesį merkti meškeres draudžiama prie lašišinių upelių žiočių ir 100–500 metrų žemiau.

Šalia Klaipėdos bet kokia žvejyba minėtu laiku draudžiama Minijos upės intakuose ties Agluonos upės žiotimis ir 100 m žemyn, Alanto, Babrungos, Salanto, Sausdravo, Veiviržo, Vieštovės ir Žvelsos upės žiotimis ir 100 m žemyn. Pajūrio Šventojoje žvejoti draudžiama nuo Kuršės upės žiočių ir 100 metrų žemyn.

Lašišas ir šlakius draudžiama gaudyti ir arčiausiai uostamiesčio esančiuose žvejybos baruose. Per šias akvatorijas tokiu metu kaip tik ir migruoja šių rūšių žuvys. Siekiama suteikti galimybę joms praplaukti.

Minėtose teritorijose žvejyba draudžiama 3 km spinduliu.

Skaičius didėja

Vis dėlto pastebima, kad Baltijos jūros priekrantėje sugaunama mažiau lašišų ir šlakių nei Kuršių mariose. Jose per metus ištraukiama apie 3, o jūroje – maždaug pusė tonos.

Keliolika metų atliekami šios rūšies žuvų populiacijos tyrimai rodo, jog lašišų ir šlakių daugėja.

„Lašišinių žuvų kiekis tampa gausesnis ir dėl natūralaus neršto, ir dėl dirbtinio veisimo. Tačiau pagal tai, kiek išleidžiama dirbtinio veisimo lašišų ir šlakių, jų sugrįžti turėtų daugiau“, – pastebėjo aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Praėjusių metų rudens neršto efektyvumas buvo didžiausias nuo 1992-ųjų, tačiau negarantuojama, kad taip pat gausiai išgyveno ir jaunikliai.

Pastebima, jog vis daugiau neršiančių žuvų bei jauniklių žūsta, todėl planuojama inicijuoti tyrimą, kuris atskleistų šios problemos priežastis.

Nuo rugsėjo 16 d. be žvejo mėgėjo kortelės žvejoti draudžiama

Neryje nuo Jonavos J. Ralio gatvės tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos.

Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių.

Vilnioje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos.

Šventojoje nuo žiočių iki tilto kelyje Kavarskas – Kurkliai ir nuo Kavarsko užtvankos iki Virintos žiočių.

Siesartyje nuo žiočių iki Želvos – Balninkų tilto.

Širvintoje nuo žiočių iki Liukonių tilto.

Dubysoje nuo žiočių iki Kražantės žiočių.

Jūroje nuo žiočių iki Tauragės Versmės gimnazijos.

Minijoje nuo Lankupių iki Salanto žiočių.

Veivirže nuo žiočių iki geležinkelio Klaipėda – Šilutė tilto.

Akmenoje – Danėje nuo Liepų gatvės tęsinio tilto iki Kretingos malūno patvankos.

Šventojoje (pajūrio) nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos.