Jo žodžiais, studijų aplinka, kurioje mokosi, yra puiki, tačiau tai, kas vyksta už universiteto ribų, rimtai motyvuoja bėgti iš Lietuvos.

Neįleido ir neįgaliojo

Panašius skundus, susijusius su diskriminacija, Lietuvoje nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vyriausioji šios tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė teigė, kad studento iš Turkijos situacijoje išties yra diskriminacijos apraiškų.

"Tirtume tokį skundą, jei žmogus į mus kreiptųsi. Kalbant konkrečiai apie naktinius klubus, prieš keletą metų esame gavę pranešimą iš neįgalaus asmens, sėdinčio vežimėlyje. Jį taip pat buvo atsisakyta įleisti į vidų. Patvirtinome pažeidimą ir to klubo savininkei skyrėme įspėjimą. Tiesa, odos spalva, tautybė, rasė nėra dominuojančios diskriminacijos formos Lietuvoje. Kai bendraujame su savo kolegomis iš lygybės institucijų kitose šalyse, matyti, kad jie kur kas dažniau su tuo susiduria", – komentavo M.Jurkutė.

Esą skundų iš užsieniečių tarnyba gauna, tačiau ne tiek daug, kad atspindėtų visos šalies situaciją. Be to, tai – sunku įrodyti.

Skyrė tūkstantinę baudą

"Vis dėlto skundų statistika neatspindi visuomenės realijų. Mes girdime ir matome, kad problemų yra daug, tačiau žmonės bijo į mus kreiptis ar bando išspręsti viską savo jėgomis. Ypač regionų gyventojai", – pridūrė vyriausioji specialistė M.Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolierius už asmens diskriminavimą, priklausomai nuo pažeidimo, gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 579 eurų.

Taikant nuobaudą pakartotinai, bauda dvigubėja.

Tačiau, pašnekovės žodžiais, piniginės baudos nėra efektyvios, siekiant sumažinti pažeidimų skaičių.

"Jeigu verslininkas daug uždirba, ši suma jam tikrai nėra didelė. Todėl kontrolieriai dažniau apsiriboja įspėjimu arba rekomendacija, nes tai – paveikesnė priemonė. Ypač jei žmogus pripažįsta savo kaltę. Tiesa, esame skyrę tūkstančio litų baudą už moteris diskriminuojančią ir žeidžiančią reklamą, kai vykstant tyrimui nebuvo geranoriško bendradarbiavimo", – atsiminė pašnekovė.