Teisėsaugininkų mėginimas išsiaiškinti, kas dedasi milijoninius pelnus žeriančiame transportininkų sektoriuje, gali virsti sprogusiu muilo burbulu. Vienai didžiausių šalies transporto kompanijų jau šypsosi prokurorų malonė. Užuot aiškinęsi, kiek iš viso žalos valstybei už neteisėtai įsivežtus degalus per kelerius metus galėjo padaryti kompanija, teisėsaugininkai nusprendė apsiriboti tirdami tik vienų metų jos veiklą.

Pasišovė susimokėti

"Geriau tegul sumoka. O ar geriau, kad kažkas sėstų į kalėjimą?"

Taip apie vieną skambiausių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pradėtą tyrimą kalbėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis.

Prokuroras patvirtino, kad dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, viena didžiausių šalies transporto kompanijų "Girteka" pasišovė susimokėti į biudžetą dešimt kartų didesnę sumą, nei tyrimo pradžioje buvo nustatę tyrėjai.

Kodėl pusšimtį įmonių vienijanti kompanija taip persistengė, kad vietoje, FNNT tvirtinimu, į valstybės biudžetą nesumokėtų per 60 tūkst. eurų akcizo mokesčio, laisva ranka atsisveikino su beveik 580 tūkst. eurų?

Pati kompanija apie ikiteisminį tyrimą pareiškė netarsianti nė žodžio. "Kol vyksta tyrimas, mes negalime komentuoti jo detalių", – pranešė įmonių grupės "Girteka" transporto veiklos direktorius Aidas Nakčiūnas.

Tačiau bylą kuruojantis prokuroras patvirtino, kad toks verslininkų žingsnis byloje gali būti vertinamas, kaip švelninanti aplinkybė.

FNTT pareigūnai "Girtekos" transporto kompanijai priklausančiose Šiaulių ir Vilniaus įmonėse atliko 16 kratų.

Tvirtinama, kad pareigūnai tyrimo ėmėsi dėl įdiegtos dyzelino perpylimo sistemos, kuri, nesumokėjus visų mokesčių, didino įmonių pelnus.

Pasak FNTT, įtariama, kad Rusijoje registruotais vilkikais iš trečiųjų šalių į Lietuvą įvežti degalai buvo perpilami į kitas transporto priemones, vykstančias į Europą.

Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariama, esą sukčiaujant, apgaulingai tvarkant apskaitą ir klastojant dokumentus, bandyta pagrįsti neteisėtai į Lietuvą patekusio ne mažiau kaip 240 tonų dyzelino kiekį.

Dėl dyzelino – eilės

Degalų perpylimo sistema buvo gerai koordinuota, darbai virė visą parą. Aiškinama, kad vilkikas, vykstantis į ES šalis, neišvažiuodavo be rusiško dyzelino dozės. Pasak FNTT, į vilkikų bakus būdavo perpilama nuo 300 iki 1,2 tūkst. litrų degalų.

O tam tekdavo parą ar net dvi laukti eilėje prie degalų perpylimo stotimi virtusių įmonės sandėlių. Čia dyzelinas iš pradžių buvo supilstomas į talpykles. Vėliau šio versliuko organizatoriai nesismulkino ir degalus pilstė tiesiai iš vieno vilkiko į kitą.

Realus šio nelegalaus biznio mastas iki galo nėra aiškus, nes tyrime nuspręsta apsiriboti tik 2014 m. laikotarpiu.

Kodėl nebuvo aiškinamasi, kas kompanijos antrinėse įmonėse dėjosi 2013 ar 2012 metais, galima tik spėlioti.

Klausėsi pokalbių

Dienraščiui ėmus domėtis, ar ikiteisminį tyrimą kuruojanti Šiaulių prokuratūra tyrė ir kitų kompanijos "Girteka" antrinių įmonių veiklą ir kodėl tirtas tik vienų metų veiklos laikotarpis, bylą kuruojantis prokuroras E.Timonis aiškino, kad tai nulėmė operatyviniai duomenys.

"Ne, mes nesiaiškinome kituose miestuose esančių įmonių veiklos. Kalbama tik apie Šiauliuose ir Vilniuje įsikūrusias įmones. O ir taip šios bylos apimtis didelė. Be to, yra operatyviniai duomenys, pasiklausymas. Dešimt metų juk vienos įmonės nesiklausysi ir neseksi", – tikino prokuroras.

E.Timonis neneigė, kad taip įmonė siekia sušvelninti atsakomybę suskubdama atlyginti žalą.

"Aš kaip žmogus tą verslininką suprantu. Jei tas pats vilkikas su degalais bake iš Baltarusijos važiuotų į Vakarų šalį, viskas būtų legalu ir tvarkinga. O todėl, kad degalai atsiduria kitame vilkike, jau yra nebeteisinga. Verslininkas nusiperka degalų, už juos sumoka ir važiuoja iš vienos šalies į kitą. Bet pagal mūsų įstatymus tai jau yra nusikaltimas", – apie transportininkų bėdas kalbėjo E.Timonis.

Po teismo – kritikos lavina

Šis prokuroras jau kartą buvo patekęs į visuomenės akiratį dėl stebinamai gailestingo požiūrio į teisiamuosius.

Šiaulių apygardos prokuroras E.Timonis viešumoje sulaukė kritikos dėl to, kad rezonansinėje nepilnametės Šiaulių gimnazistės nužudymo ir supjaustymo byloje gailestingai vertino dviejų teisiamųjų Viktorijos Vaitiekaitytės ir Viktorijos Lietuvninkaitės veiksmus.

Baigiamojoje šios bylos kalboje E.Timonis teismo paprašė 20 metų laisvės atėmimo bausmės ir aiškino, kad dvidešimtmetėms laisvės atėmimas 20 metų yra lyg viskas gyvenimas.

Tai, kad nebuvo reikalauta įkalinimo iki gyvos galvos, pribloškė nužudytosios artimuosius. Jų interesus gynusi advokatė, o ne kaltinimą byloje palaikęs prokuratūros atstovas, kreipėsi dėl apeliacijos ir siekė griežčiausios bausmės negailestingoms žudikėms.

17-metė moksleivė Neda R. buvo nužudyta 2011 m. liepos 14-ąją, žudikės supjaustė merginos kūną į gabalus ir išmėtė laukymėse. Dalis kūno rasta vienos nuteistųjų šaldytuve.

Kalėjimo išvengs?

Kaip nutiko, kad rezonansinėje dyzelino pilstymo byloje, kur ikiteisminiame tyrime minimi 10 asmenų, tarp jų – bendrovių vadovai, vadybininkai, staiga prabilta apie abejonę pateikti kaltinimus dėl sukčiavimo ir apie galimybę apsiriboti tik kaltinimais dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis?

Tai E.Timonis paaiškino atskleisdamas savo požiūrį į skandalingąją bylą.

"Tai yra tik finansinis nusikaltimas. Padaryta žala valstybei. Pagrindinis tikslas – kad biudžetas būtų surenkamas ir lėšos būtų grąžinamos. O bausmė yra tik antrasis tikslas. Galime užsispirti ir bausti visu griežtumu, o koks bus galutinis rezultatas? Galime likti prie suskilusios geldos", – kalbėjo prokuroras.

E.Timonio teigimu, reali laisvės atėmimo bausmė grėstų tik antrinės "Girtekos" įmonės "Trasis" vadovui Sigitui Plaušinaičiui.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio antrą dalį, kuri už sukčiavimą numato tik laisvės atėmimą iki 8 metų ir nesiūloma jokia kita alternatyva.

O už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, tačiau siūloma ir alternatyva – bauda.

"Tačiau jei žmogus yra neteistas, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas gerai, teismų praktika rodo, kad realia laisvės atėmimo bausme žmogus nenuteisiamas. Juk žala atlyginta, prisipažįsta, gailisi. Bet tirdami bylą mes patiriame nuostolių, reikia advokatų, teisinės pagalbos, todėl bylos naudingumo koeficientas gerokai sumažėja", – argumentavo prokuroras E.Timonis.

Išsigando gynėjų replikos?

Vakar E.Timonis patvirtino, kad viena stambiausių FNTT išaiškintų bylų dėl mokesčių vengimo gali likti nenagrinėta teisme, o jos baigties siekiama supaprastinta tvarka.

Tai reiškia, kad prokuroras gali pasinaudoti teise procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme.

Tačiau tokios baigties galima tikėtis tokiose bylose, kur už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvi.

Šioje byloje lengvai baigčiai koją kiša Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio antra dalis – mat pagal šį straipsnį pradėtas ikiteisminis tyrimas.

"Jei nepavyks supaprastinta tvarka baigti bylos, viskas gali užsitęsti ilgam. Vienas iš verslininkų advokatų užsiminė, jog reikalaus, kad byloje būtų apklausti vilkikų vairuotojai, kurie kažkur važinėja po Rusiją. Kol mes juos surasime, bylos galime nebaigti iki rudens ar net ilgiau", – aiškino E.Timonis.

"Girtekos" įmonių grupė iš viso valdo 2,9 tūkst. vilkikų bei 3,1 tūkst. puspriekabių parką ir yra viena didžiausių transporto įmonių šalyje.