Ūkio ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad Valstybės valdomų įmonių rezultatai gerėja. Esą grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 m. sudarė 246,6 mln. litų, t.y. 3,5 karto daugiau nei prieš metus. Svarų indėlį čia įnešė ir Klaipėdoje veikiančios valstybės valdomos įmonės.

Rekordiniai dividendai

Ūkio ministerijos skaičiavimais šiais metais valstybės valdomos įmonės turi sumokėti rekordinę dividendų ir pelno įmokų sumą. Manoma, kad ji sieks pusę milijardo litų.

Iki birželio 12 d. valstybės valdomos įmonės jau paskyrė 213 mln. litų dividendų ir pelno įmokų į valstybės biudžetą. Vien įmonė „Klaipėdos nafta“ už 2011 metus numatė dividendais išmokėti beveik 57 mln. litų.

Už 2011 metus transporto sektoriuje daugiausia dividendų – 34,2 mln. litų – valstybei išmokėti turi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla susiję daugiau nei 800 įmonių, jose sukuriama daugiau nei 23 tūkst. darbo vietų ir 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Teigiama, kad būtent todėl Klaipėdos uostas ekonomiškai ir strategiškai yra ypač svarbus objektas.

„Snoro“ bankrotas nepaveikė

Klaipėdos uosto krovos mastai augo antrus metus iš eilės. 2011 metai buvo rekordiniai ir augimo tempu, ir krovinių skaičiais. Pernai krova Klaipėdos uoste augo 17 proc. ir pasiekė 37 mln. tonų.

Bendrajam tranzitinių krovinių apyvartos per Klaipėdos uostą didėjimui 2011 metais daugiausia įtakos turėjo Baltarusijos kroviniai, kurie sudarė beveik trečdalį visų tranzitinių krovinių. Rusijos kroviniai sudarė 10,5 proc., o kitų valstybių − 2,5 proc. bendrosios uosto krovos.

2011 metais Uosto direkcijos pajamos siekė 167,5 mln. litų, arba 13 proc. daugiau nei 2010 metais. Didžiausią dalį (87 proc.) uosto pajamų sudaro rinkliavų pajamos, kurios išaugo 16 proc. dėl padidėjusių krovinių srautų.

Pajamų iš žemės nuomos buvo gauta 20,7 mln. litų, arba tik 0,5 proc. daugiau nei 2010 metais. Grynasis pelnas išaugo nuo 54 mln. iki 68 mln. litų. Žymų poveikį įmonės grynajam pelnui turėjo banko „Snoras“ bankrotas. Dėl to Uosto direkcija patyrė 17 mln. litų nuostolių.

Kaupia lėšas terminalui

Ūkio ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad 2011 metų „Klaipėdos naftos“ finansiniai rezultatai – rekordiniai. Bendrovės pardavimo pajamos siekė 141,3 mln. litų – 16 proc. daugiau nei 2010 metais.

Didžiausias per visą bendrovės veiklą pajamas esą lėmė darbas be tarpininkų (buvo nutrauktas bendradarbiavimas su bendrove „Naftos grupė“), naftos produktų likučių efektyvesnis tvarkymas, bendrovės valymo įrenginiuose surinktų naftos produktų pardavimas.

Veiklos sąnaudos mažėjo net 57 proc. nuo 17 iki 7,3 mln. litų.

Bendrovės trumpalaikis turtas ataskaitiniais metais buvo 1,7 karto didesnis, nes įmonė kaupė lėšas suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai (padėta 22 mln. litų indėlių, įsigyta 47 mln. litų vertybinių popierių).

Brenda iš nuostolių

Antrus metus iš eilės Transporto sektoriuje nuostolingiausiai veiklą vykdė valstybės valdoma įmonė Lietuvos jūrų laivininkystė, kuri patyrė 28 mln. litų nuostolio, tačiau jis buvo 12 mln. mažesnis nei praėjusiais metais.

Iš 11 Lietuvos jūrų laivininkystės laivų 7 laivai 2011 metais dirbo pagal ilgalaikes nuomos sutartis, o likusiems keturiems krovinių rinkoje ieškojo pati bendrovė (2010 metais iš 11 laivų įmonė pati valdė tik 1).

2011 metais Lietuvos jūrų laivininkystės pajamos augo 26 proc. iki 78 mln. litų. Tai daugiausia nulėmė įmonės sprendimas daliai laivų krovinių ieškoti savarankiškai.

Įmonės grynojo pelno marža pagerėjo nuo -62,9 proc. 2010 metais iki -35,3 proc. Lietuvos jūrų laivininkystė 2011 metais grąžino 10 mln. litų paskolų, o 2010-aisiais buvo grąžinta 3,6 mln. litų. Paskolų likutis 2011 metų pabaigoje sudarė 67 mln. litų.