Uostamiestyje vėl papūtė mokyklų reorganizacijos vėjai. Norima, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. Klaipėdoje prie kitų mokyklų būtų prijungtos trys įstaigos – Andrejaus Rubliovo ir Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos bei Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija.

Įvertino kritiškai

Daugybės karštų diskusijų ir nuomonių susilaukę planai padėti svarstyti po to, kai buvo atlikta pastarųjų metų miesto švietimo situacijos analizė.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, bendrojo ugdymo mokyklos buvo sugrupuotos į optimalias, problemines ir kritines, lyginant penkių sričių duomenis.

Buvo atsižvelgta į mokinių skaičiaus kaitą, neužpildytas mokymosi vietas klasėse, vidutiniam mokiniui tenkantį ugdymo ir bendrąjį plotą bei kitus rodiklius.

"Probleminėmis dėl per mažo mokinių skaičiaus nustatytos Klaipėdos I.Simonaitytės, A.Rubliovo, "Saulėtekio", pagrindinės mokyklos bei S.Šemerio ir Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos.

Daugiausia kritinių ir probleminių rodiklių surinko Klaipėdos I.Simonaitytės, A.Rubliovo, "Vyturio" pagrindinės mokyklos bei Sendvario progimnazija", – teigė L.Prižgintienė.

Prijungtų prie kitų

Anot jos, po pokyčių, 2014 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti atsisakyta dviejų mokyklų pastatų – A.Rubliovo pagrindinės mokyklos, Debreceno g. 48, ir I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos, Naikupės g. 25.

Kasmet būtų sutaupoma daugiau nei 1 mln. litų iš miesto savivaldybės biudžeto, kurie dabar skiriami patalpų eksploatacijai ir nepedagogų atlyginimams.

L.Prižgintienė sakė, kad tikslingiausia A.Rubliovo pagrindinę mokyklą prijungti prie "Santarvės" pagrindinės mokyklos, o jaunimo klasę nukreipti į Naujakiemio suaugusiųjų gimnaziją.

"I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos 5–10 klasių vaikai pradėtų eiti į Vydūno gimnaziją, o jaunimo klasės – į Naujakiemio suaugusiųjų gimnaziją. S. Šemerio suaugusiųjų gimnazija būtų prijungta prie Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijos", – pasakojo skyriaus vedėja.

Reorganizacija būtų įvykdyta, jei jai pritartų mokyklų bendruomenės ir savivaldybės taryba.

Mažėjo moksleivių

Švietimo skyriaus specialistų teigimu, šiuo metu A.Rubliovo pagrindinėje mokykloje mokosi 170 mokinių, iš jų 9 mokiniai – jaunimo klasėje. Mokinių skaičius šioje mokykloje mažėjo nuolat, o per trejus pastaruosius mokslo metus jis sumenko 48 proc.

I.Simonaitytės pagrindinėje mokykloje kasmet taip pat mažėjo mokinių ir šiuo metu joje mokosi 169 vaikai, iš kurių 63 – jaunimo klasėse. Mokinių skaičius įstaigoje per trejus metus sumenko 20,6 proc. Šiais mokslo metais Naikupės g. 25 pastate nebeliko A.Rubliovo pagrindinės mokyklos klasių ir daugiau nei 1 tūkst. kv. metrų patalpų ploto grąžinta I.Simonaitytės pagrindinei mokyklai.

"I.Simonaitytės mokykla šiuo metu yra labiausiai apleista Klaipėdoje. Dėl labai mažo mokinių skaičiaus joje investuoti į remontą nebūtų racionalu. O vaikus laikyti tokioje mokykloje irgi nėra tikslinga", – įsitikinusi L.Prižgintienė.

S.Šemerio suaugusiųjų ir Naujakiemio suaugusiųjų gimnazijose nuolat mažėja besimokančiųjų skaičius: šiais mokslo metais minėtose gimnazijose atitinkamai mokosi 221 ir 248 mokiniai. S.Šemerio gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą mokosi 16 mokinių kurčiųjų klasėse.

Apmokėtų iš biudžeto?

Kaip teigė L.Prižgintienė, reorganizacijos įgyvendinimui papildomų lėšų nereikia, tačiau sujungus mokyklas tektų sumokėti kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams, nes dalis pertvarkomų mokyklų pedagogų ir vadovų netektų savo darbo.

"Tam tikras skaičius mokytojų pereitų dirbti į tas mokyklas, prie kurių prijungiamos trys įstaigos. I.Simonaitytės mokykloje būtų atleista nuo 10 iki 18 mokytojų. S.Šemerio mokykloje, kurioje yra 21 pedagogas, be darbo liktų apie 10 asmenų. A. Rubliovo mokyklos situacija yra prasčiausia. Ten kartu su vadovais dirba 40 žmonių ir, tikėtina, jog po pertvarkos būtų atleista apie 30 žmonių", – sakė pašnekovė.

Savivaldybės Socialinių reikalų komiteto narė Audronė Balnionienė teigė, kad kompensacijų mokytojams klausimą reikėtų spręsti racionaliai ir neužkrauti piniginės naštos pačioms mokykloms.

"Siūlyčiau kitų metų savivaldybės biudžete įtraukti eilutę, jog išeitinės kompensacijos turėtų būti sumokėtos iš biudžeto lėšų. Sutaupę pinigus, kuriuos būtume panaudoję pastatams išlaikyti, galėtume juos skirti išmokoms", – teigė A.Balnionienė.

Įžvelgia naudą

L.Prižgintienė neneigia, kad I.Simonaitytės mokyklos mokiniams integruotis į Vydūno gimnazijos bendruomenę gali būti sudėtinga, nes įstaiga yra savita.

"Reorganizacijai priešinsis visos pertvarkomos įstaigos. Jei būtų priešingai, nustebtume. Tačiau, tikiu, kad keičiantis mokyklų sudėčiai, gerės ir mikroklimatas jose. Matome ir teigiamą dalyką – kitokia aplinka gali paskatinti vaikus elgtis geriau. Apskritai artėjantys pokyčiai labai priklauso nuo mokyklų bendruomenių geranoriškumo ir susitarimo", – sakė L.Prižgintienė.

Švietimo skyriaus specialistų teigimu, reorganizacija moksleiviui garantuoja naują mokymosi vietą, tačiau, jei vaikas nori, gali pasirinkti ir kitą įstaigą.

Dėl licėjaus – klaustukai

A.Rubliovo pagrindinė mokykla, norėdama išvengti reorganizacijos ir prijungimo prie "Santarvės", pasiūlė alternatyvą – įkurti stačiatikių licėjų.

Įstaigos atstovai nori, kad jo steigėja taptų miesto savivaldybė, kuri apmokėtų 70 proc. reikiamų išlaidų, o likusius 15 proc. – rusų stačiatikių cerkvės vyskupija bei krikščioniškojo švietimo draugija "Slovo".

Uostamiesčio politikai tokiai idėjai neprieštarauja, tačiau kol kas nėra apskaičiuota, kiek tokioje įstaigoje ir kokiomis sąlygomis galėtų mokytis mokinių. Neaišku, ir ar norima kurti visiškai naują įstaigą, ar tik pakeisti dabartinės A.Rubliovo mokyklos statusą.

"Idėją mes sveikiname, tačiau nežinodami, kokią mokyklą norima steigti, negalime pasakyti, kad prisidedame prie jos įkūrimo. Kai turėsime daugiau informacijos, galėsime kalbėti toliau", – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Jei padėtų, melstųsi

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad šioje situacijoje yra daug nežinomųjų.

"Pati bendruomenė nėra išanalizavusi visos teisinės bazės, kuri yra labai paini. Vadovaujantis Netradicinio ugdymo koncepcija, galima kurti nevalstybinę mokyklą, kurios steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Tad manome, kad miesto stačiatikių bendruomenė turi visas galimybes steigti jų interesus atitinkančią švietimo įstaigą. Tačiau kol kas savivaldybei siūlyti prisidėti prie įstaigos, kurios kūrimo modelis nėra patvirtintas, nėra logiška", – sakė meras.

Paklaustas, kaip reaguoja į stačiatikių bendruomenės grasinimą prieš mokyklos perkraustymą kovoti maldomis prie rotušės, V.Grubliauskas atsakė, kad susitelkimas padeda daugelyje situacijų.

"Tačiau jei maldos virstų konkrečiais skaičiais, padėsiančiais "ištempti" bendruomenę ir mokyklą iš esamos krizinės situacijos, bendrai maldai jungčiausi ir aš. Manau, kad nei prakeiksmais, nei palaiminimais šioje padėtyje ieškoti sprendimo negalima. Reikėtų blaivaus žvilgsnio", – sakė meras.