Profsąjungos vėl skambina pavojaus varpais. Vakarykštis mokytojų streikas Klaipėdoje – dar vienas bandymas atkreipti dėmesį į sudėtingą mokyklų situaciją. Uostamiesčio pedagogų algoms šiemet pritrūks beveik 5 mln. litų.

Trūkumą dengs miestas

Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas neslepia: iki metų pabaigos uostamiesčio mokykloms pritrūks 4 milijonų 753 tūkst. litų.

„Mokyklos žino, koks yra jų atlyginimų fondas“, – teigė V.Čepas.

Paaiškėjo, kad A.Rubliovo mokyklai pritrūks 342 tūkst., P.Mašioto progimnazijai – 217 tūkst. litų, M.Gorkio mokyklai – 216 tūkst. Lt, „Santarvės“ ugdymo įstaigai – 206 tūkst. litų, „Varpo“ gimnazijai – 145 tūkst., H.Zudermano – 136 tūkst., „Gilijos“ pradinei mokyklai – 94 tūkst. litų.

Tačiau „Vėtrungės“ gimnazija sutaupė 113 tūkst., „Ąžuolyno“ – 45 tūkst. litų. Visi tie pinigai grįš į valstybės biudžetą, bet nebus paskirstyti kitoms mokykloms, kurioms trūksta pinigų. Pagal įstatymą mokinio krepšelio perskirstyti nebegalima.

Pasak vicemero, pinigai mokyklai skiriami pagal mokinių skaičių. Ten, kur klasės nepilnai sukomplektuotos (vietoj 25 mokinių klasėse yra po 16), tos mokyklos pinigų gauna gerokai mažiau ir, baigiantis metams, jų pritrūksta.

Taip pat ir mokytojų kategorijos gana aukštos, o už tai reikia mokėti pinigus, tikino V.Čepas.

Išgelbėtų uždarymų banga

„Jeigu nustotume dejuoti ir uždarytume pustuštes mokyklas, vis tiek atsirastų problemų. Ne kiekviename mikrorajone pavyktų išlaikyti mokyklą. Antras dalykas, tektų atleisti dalį mokytojų. Kodėl labiausiai keliamas triukšmas ir teisingai keliamas? Mes atsiduriame tokioje situacijoje, verkiame, kad nėra pinigų, o tų pinigų būtų, jei pilnai sukomplektuotų klases. Galėtume nors ir šiandien uždaryti kelias lietuviškas ir kelias rusiškas mokyklas“, – V.Čepas pateikė sprendimą, kaip išvengti finansinio stygiaus.

Apie neefektyviai panaudojamas lėšas ir atsirandantį biudžeto deficitą geriausiai liudija A.Rubliovo mokyklos pavyzdys.

Čia mokosi 331 vaikas, bet įsteigti trys su puse direktoriaus pavaduotojo etatai, yra du bibliotekininkai. O tose mokyklose, kuriose apie tūkstantis mokinių, yra du pavaduotojai ir vienas bibliotekininkas.

„Tuos neišnaudotus mokyklų pinigus pasiims Vyriausybė, o daugumos ugdymo įstaigų biudžeto deficitą – 4 mln. 753 tūkst. litų – turėsime padengti miesto lėšomis“, – teigė V.Čepas.

Specialistai didina krizę?

Klaipėdoje dėsto apie 2 tūkst. mokytojų. 2011 metų rugsėjo 1 d. duomenimis, uostamiesčio mokyklose dirbo 1666 pedagogai, kurie atestuoti eksperto, metodininko ir vyr. mokytojo kategorijai.

Jei pedagogas įgyja aukštesnę kvalifikaciją, jam turi būti keliama ir alga.

Teigiama, jog vyravo tokia nerašyta nuostata mokytojams kvalifikacijos nekelti sąmoningai, kad po to netektų jiems didinti algų.

„Atestavimas vyksta. Pagal ministro įsakymą jie privalo kelti kvalifikaciją ir atestuotis. Bet vienose mokyklose tie procesai vyksta aktyviau, kitose – lėčiau. Galbūt kai kuriose ir vyrauja nuostata nekelti kvalifikacijos dėl lėšų stokos. Nes ta alga keliama iš mokinio krepšelio lėšų, – tam tikra pinigų dalis numatyta pedagogų kvalifikacijos kėlimui“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Protestuoja ir dėl atestacijų

Vakarykštis mokytojų streikas taip pat susijęs ir su privaloma pedagogų atestacija. Esą šiuo metu mokytojai daugiau nė vieno lito ministerijos papildomai neprašė, o tik prašė keisti teisinius dokumentus, kurie neatitinka šių dienų realijų.

„Dėl kvalifikacijos irgi buvo tam tikrų nesusipratimų. Ministerijos atstovai buvo pareiškę, kad jau 20 metų mokytojai vengia atestacijų. O tai netiesa. Mes prieštaraujame koncepcijai, kuria prieš pensiją mokytoją siekiama padaryti emeritu, jaunojo pedagogo pagalbininku, bet jo alga sumažėtų, jis neturėtų pamokų, sumažėtų jo socialinės garantijos ir pensija būtų mažesnė. Mes su tuo nesutikome, bet ministerija pateikia šią informaciją taip, kaip jiems naudinga“, – tvirtino Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Juknienė.

Klaipėdoje iš 40 streikavo 22 mokyklos – visos, kuriose veikia profesinės sąjungos. Streikas vyko per pirmąsias dvi pamokas. Buvo tokių mokyklų, kuriose visi mokytojai streikavo ir ten pamokos nevyko. Mokyklose, kur buvo nestreikuojančių mokytojų, šie vedė pamokas.

„Ne visi pritaria streiko idėjai. Kartais pritaria, bet nedrįsta garsiai išreikšti savo pilietinės nuomonės ir lieka pasislėpę už kitų nugarų. Prisiminkime 2008 metus. Tada ne visi mokytojai streikavo, bet kai buvo padidinti atlyginimai, jų neatsisakė, o pasinaudojo kitų iškovojimais“, – priekaištavo LJuknienė.

Kaltina ministeriją

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys tikino, kad dar niekas nepatvirtinta.

Tad kodėl kilo mokytojų streikas? Profesinių sąjungų atstovai įsitikinę, kad ministerija kalta dėl finansinės duobės, kurioje šiandien tūno mokyklos.

„Viceministras yra politikas, jis pats žino, kodėl kilo tie ginčai tarp profsąjungos ir ministerijos, jis neįsiklauso į profsąjungų nuomonę ir daro savaip. Juk ir Švietimo skyrių specialistai aiškina, kad mokinio krepšelio metodika ydinga. Tai ministerijos problema, kuri negali pakeisti tos metodikos, kad ji būtų veiksminga“, – neslėpė L.Juknienė.

Ydingas pinigų skirstymas

Pasak profsąjungos atstovų, pagrindinė bėda, kad mokinio krepšelis skaičiuojamas pagal sutartinius moksleivių vienetus.

Pradinėms mokykloms skirstant krepšelio lėšas, vienam mokiniui skiriamas mažesnis skaičius sutartinių moksleivių vienetų nei, pavyzdžiui, gimnazijoms, todėl kai kuriose ugdymo įstaigose ir atsirado tas biudžeto deficitas.

„Sutaupytų lėšų mokyklos negali nei pačios panaudoti, nei perduoti kitoms. Jei leistų laisviau tarp pačių įstaigų panaudoti tas lėšas, tai Klaipėdos mokyklos ir išsilaikytų. Mes ministerijai teikėme tuos siūlymus, bet ji negirdi“, – tikino L.Juknienė.

Švietimo ir mokslo viceministras V.Bacys teigė, jog profsąjungos jokių konkrečių pasiūlymų dėl mokinio krepšelio nepateikė.

„Mes jau ne kartą pabrėžėme, kad keičiant metodiką turime matyti, kas konkrečiai turi būti pakeista. Mes nematome konkrečių reikalavimų dėl metodikos keitimo“, – tvirtino V.Bacys.

Švietimo situacija skaičiais

2003–2010 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo 128 tūkst., o pastaraisiais metais kiekvieną rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirenka maždaug 20 tūkst. mokinių mažiau nei ankstesniaisiais.

2011–2012 mokslo metais šalies bendrojo ugdymo mokyklose dirba 2607 pensinio amžiaus dalykų mokytojai (7,7 proc. visų dirbančiųjų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų).

2010 m. vienam Lietuvos mokytojui teko vidutiniškai 12,3 mokinio.

2011 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, (neto) siekė 2045 litus.

Vidutinė kitų gyventojų alga – 1646 litai.

Šiemet visos išlaidos papildomai buvo sumažintos 4 proc., mokinio krepšeliui „nukirpta“ – 1,5 proc.