Nežinia dėl kokių sumetimų uostamiesčio politikai nori savotiškai pakartoti skandalingą "Leo LT" istoriją. Klaipėdietiškas variantas gali baigtis tuo, kad teks dar brangiau mokėti už šilumą.

Panašu į "Leo LT"

Politikų noras sukurti klaipėdietišką „liūtuką“ kol kas numalšintas. Tačiau teismuose bus ieškoma kelių, kaip su privačiu investuotoju pasirašyti sutartį dėl termofikacinės elektrinės statybų ir taip lemti galimai didesnes šildymo kainas.

Pastarajame miesto tarybos posėdyje Klaipėdos politikai pritarė bendrovės „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarties projektui ir įpareigojo ją pasirašyti uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių.

Sutartis turėtų būti pasirašoma su bendrove „Fortum Heat Lietuva“. Ji yra įmonės „Klaipėdos energija“ akcininkė ir valdo apie 19 proc. bendrovės akcijų.

Pagrindinė šilumą tiekiančios bendrovės savininkė – Klaipėdos savivaldybė, valdanti apie 75 proc. akcijų.

Vos pritarus sutarties projektui, jis iškart gavo klaipėdietiško „liūtuko“ pavadinimą, nes galima įžvelgti nemažai sąsajų su skandalingu bendrovės „Leo LT“ įkūrimu ir veikla.

2002 metais miesto savivaldybė, būdama pagrindinė „Klaipėdos energijos“ akcininkė, nusprendė išleisti 2 mln. litų vertės akcijų emisiją ir taip į bendrovę pritraukti investicijų apyvartinėms lėšoms. Šias akcijas įsigijo dvi Vokietijos kompanijos.

„Su investuotojais buvo sutarta, jog jie dar turi investuoti ir į Klaipėdos šilumos ūkį, kad būtų galima atpiginti šilumą. Buvo pasirinkta pagrindinė kryptis – pigesnių dujų tiekimas, nes tuo metu tai buvo aktualiausia. Tačiau vokiečiai tapo pasyviais akcininkais, todėl mes pradėjome kelti įtampą, kad nutrauksime akcininkų sutartį. Tuomet atsirado bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, kuri nupirko vokiečių akcijas“, – tvirtino ne vienerius metus „Klaipėdos energijos“ stebėtojų tarybai priklausantis politikas Rolandas Bražinskas.

Pasikeitus akcininkui esą iškilo būtinybė pakeisti ir „Klaipėdos energijos“ akcininkų sutartį.

Anot R.Bražinsko, pagrindinis šios sutarties tikslas – susitarti, kaip naujieji akcininkai realizuos jų pirmtakų įsipareigojimą investuoti į Klaipėdos šilumos ūkį. Nuspręsta, kad tos investicijos bus naujos termofikacinės elektrinės, kurioje bus deginamos šiukšlės, statyba.

Sutarties projekte numatyta, kad elektrinę statys bendrovė „Fortum Klaipėda“, kurią įkūrė „Fortum Heat Lietuva“ ir „Klaipėdos energija“. Naujadaras sukurtas beveik taip pat, kaip ir „Leo LT“. Savivaldybės valdoma šilumininkų bendrovė ne konkurso tvarka pasirinko kitą privačią įmonę ir sykiu su ja sukūrė investuotoją, kuris uostamiestyje statys elektrinę. „Klaipėdos energijos“ dalis naujoje bendrovėje – 49 proc., likusios akcijos priklauso „Fortum Heat Lietuva“.

Meras pasirašyti negali

Tačiau Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba užginčijo miesto tarybos narių patvirtintą „Klaipėdos energijos“ akcininkų sutarties projektą.

Jos vadovę Kristiną Vintilaitę šiuo metu pavaduojantis Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje Viktoras Kovšovas pasirašė potvarkį, kuriuo sustabdė sprendimo „Dėl pritarimo „Klaipėdos energijos“ akcininkų sutarties projektui“ vykdymą. Kitaip tariant, sutarties pasirašyti neleista.

Pagrindiniai argumentai – priėmusi tokį sprendimą miesto taryba pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nes teisės aktai nesuteikia savivaldybių taryboms teisės sudaryti akcininkų sutartis ar pritarti tokių sutarčių sudarymui.

Dar vienas pažeidimas yra toks, kad miesto taryba pasirašyti akcininkų sutartį įpareigojo merą R.Taraškevičių, tačiau šis neturi teisės to daryti. Mat Vietos savivaldos įstatymas numato baigtinį sutarčių, kurias gali pasirašyti meras, sąrašą. Beveik visos jos yra bendradarbiavimo. Esą turtinių sutarčių meras pasirašyti negali.

Tarnyba miesto merui jau išsiuntė teikimą, kad artimiausiame miesto tarybos posėdyje būtų panaikintas neteisėtas sprendimas.

„Pati savivaldybė teigė, kad šita sutartis yra akcininkų. Kitaip tariant, joje turi būti reglamentuota, kuriais klausimais akcininkai balsuos bendru sutarimu. Tačiau joje gausu ir kitų klausimų. Pavyzdžiui, dalijamasi proporcijomis valdymo organuose, aptariamas bendros įmonės steigimas, finansavimas, elektrinės valdymas“, – teigė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyresnioji patarėja Daiva Kerekeš.

Atsisakė lemiamo balso

Tačiau jos teigimu, sutartyje yra ir daugiau blogybių – panašu, kad ji parengta privačios bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ naudai, o ne ginant savivaldybės, sykiu ir visų klaipėdiečių interesus.

„Kažkodėl toje sutartyje labai daug dėmesio skiriama „Fortum Heat Lietuva“ akcijų apsaugai, kad nenukristų jų vertė. Dar vienas niuansas – savivaldybė, valdydama 75 proc. akcijų, turi lemiamą balsą visais priimamais sprendimais, tačiau savo noru to atsisako ir susitaria, kad visuotiniuose akcininkų susirinkimuose būtų balsuojama bendru sutarimu“, – tikino D.Kerekeš.

Į tokį sutarties punktą dėmesį buvo atkreipęs ir išvadą dėl sprendimo projekto atitikimo teisės aktams teikęs savivaldybės Juridinis skyrius. Rašte teigiama, kad savivaldybė turi teisę atsisakyti bendrovės kontrolės. Tačiau toks atsisakymas turi būti grindžiamas ekonominiu, visuomeniniu naudingumu, efektyvumu, racionalumu bei atitinkamai pagrįstas.

„Kol kas niekas neįvardijo, ar savivaldybei atsisakius bendrovės „Klaipėdos energija“ kontrolės bus geriau klaipėdiečiams“, – abejojo D.Kerekeš.

Investicija – 500 mln. litų

Vienas aršiausių tokios sutarties priešininkų – tarybos narys Marius Usonis taip pat įsitikinęs, kad savivaldybės rankomis per „Klaipėdos energiją“ su „Fortum Heat Lietuva“ sukurta termofikacinę elektrinę statysianti bendrovė yra klaipėdietiškasis „Leo LT“.

„Parengta sutartis ydinga, nes atima „Klaipėdos energijos“ savarankiškumą ir galimybę ateityje reguliuoti, iš kur ir už kiek pirkti energiją šilumai gaminti“, – piktinosi M.Usonis.

Taip yra todėl, kad sutartimi „Klaipėdos energija“ įsipareigoja supirkti visą energiją, kurią pagamins naujoji elektrinė. O ją valdys vien tik „Fortum Heat Lietuva“, tad ji ir galės nustatinėti kainą.

Nors šiuo metu elektrinę statysiančią įmonę beveik lygiomis dalimis valdo abi bendrovės, tačiau „Klaipėdos energijai“ teks pasitraukti.

Skaičiuojama, jog termofikacinės elektrinės statyba kainuos apie 500 mln. litų. „Klaipėdos energija“ nė nesvajoja, kad galėtų žymia dalimi prisidėti prie šio projekto, todėl jai vietoj turimų 49 proc. „Fortum Klaipėda“ akcijų liks 5 arba 10 proc.

„Klaipėdiečiai tikrai bus apgauti, nes iki šiol neaišku, kiek kainuos energija, kurią „Klaipėdos energija“ turės supirkti. Elektrinės valdytojai prisigalvos, kad pabrango šiukšlės, durpės ar dujos ir pakels kainą. O ji turės įtaką šildymo ir karšto vandens pašildymo kainai“, – tikino M.Usonis.

Brangs ir šiukšlės

Tačiau R.Bražinskas ramino, jog termofikacinėse elektrinėse gaminamą energijos kainą taip pat reguliuoja įstatymai, todėl klaipėdiečiai nenukentės.

Šiuo metu „Klaipėdos energija“ iš nepriklausomų šaltinių energiją superka po 19 centų už kilovatvalandę, o skaičiuojama, kad dabar iš „Fortum Klaipėda“ perkama energija galėtų kainuoti apie 13 centų už kilovatvalandę.

„Manau, klaipėdiečiai bus apgauti ir antrą kartą, nes pabrangs šiukšlių išvežimas“, – dar vieną argumentą pateikė M.Usonis.

Kol kas skaičiuojama, kad elektrinėje per metus bus sudeginta apie 170 tūkst. tonų šiukšlių, kurias pristatys Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Šis už vieną toną priimtų šiukšlių elektrinės valdytojams esą mokės 80 litų. Tiek pat elektrinė sumokėtų KRATC‘ui už vienos tonos pelenų šalinimą regioniniame sąvartyne.

„Tačiau Europoje šiukšlių tonos kaina siekia ne 80 litų, o 80–150 eurų, todėl dabartinė prognozė dėl mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą yra netiksli“, – teigė M.Usonis.

Šiuo metu skaičiuojama, kad dėl šiukšlių deginimo naujoje elektrinėje 2012 metais klaipėdiečiams komunalinių atliekų išvežimas pabrangs 25 proc.

R.Bražinsko teigimu, pagrindinis naujos termofikacinės elektrinės statybų tikslas – energetinė uostamiesčio nepriklausomybė. Esą deginant šiukšles bus pagaminama apie 30 proc. visos Klaipėdai šildyti reikalingos energijos.

Galėtų statyti be suomių

M.Usonio teigimu, uostamiesčio savivaldybė galėtų pati imtis statyti termofikacinę elektrinę, o ne tai patikėti privačiam investuotojui.

„Tokioms programoms iš ES skiriama iki 80 proc. projektui reikalingų lėšų. Manau, kad „Klaipėdos energija“ tikrai galėtų rasti kaip padengti likusius 20 proc., juk galima ir skolintis“, – įsitikinęs politikas.

Taip esą pinigai už šilumą būtų išsaugoti Klaipėdoje. Esą dabar, kai jau nuspręsta, kad elektrinę statys „Fortum Klaipėda“, o „Klaipėdos energija“ turės tik apie 5–10 proc. akcijų, visas elektrinės uždirbtas pelnas iškeliaus į Suomiją, nes šioje šalyje registruota elektrinę valdysianti bendrovė.

„Kol kas dar net nenubrėžtos gairės ES lėšomis finansuoti tokius projektus. Todėl, kol sulauktume pinigų, elektrinę galėtume pastatyti ne anksčiau kaip 2015 metais“, – tvirtino bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta.

Ši bendrovė, anot direktoriaus, į naujos elektrinės statybą investuos apie 30 proc. reikiamos sumos, o kitus pinigus skolinsis iš bankų.

Naujos elektrinės statybos dokumentų tvarkymas sparčiai juda į priekį. Pirmadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turėtų patvirtinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir duoti leidimą veiklai.

Tuomet, anot V.Žutos, iki birželio 10 dienos bus paskelbti keli tarptautiniai konkursai įrenginiams šiukšlių deginimui ir dūmų valymui pirkti. Konkursų laimėtojai paaiškės spalį ar lapkritį.

„Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, elektrinė veiklą pradės 2012 metų gruodį. Žinoma, užginčyta akcininkų sutartis yra šiokia tokia kliūtis, tačiau mūsų teisininkai įsitikinę, kad ji įstatymų nepažeidžia“, – teigė V.Žuta.