Klaipėdos pabėgėlių pagalbos centras pradėjo veikti kovo 14 d. Ir pirmą savaitę kasdien būdavo sulaukiama po 600–700 žmonių, tačiau jau antrą savaitę pabėgėlių registruodavosi perpus mažiau.

"Dabar jų srautas dar mažesnis, kasdien būna nuo 70 iki 130 asmenų, priklausomai nuo dienos. Pirmadieniais paprastai jų būna daugiau. Daugiausia atvyksta mamos su vaikais, taip pat vyresnio amžiaus žmonės", – teigė Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Sandra Knyzelienė.

Ar šie srautai išaugs, priklauso nuo situacijos Ukrainoje.

Pasak S.Knyzelienės, vos sulaukę geresnių žinių iš tėvynės, žmonės pasirengę vykti atgal.

Nors karas dar nesibaigė, bet jie nusiteikę vykti namo.

"Nors karas dar nesibaigė, bet jie nusiteikę vykti namo. Kai kurie jau net nebeteikia prašymų. Kai tik yra koks palengvėjimas karo zonoje, žmonės tuoj panorsta grįžti į tėvynę. Labai nustebino, kad buvo nusiteikusių važiuoti į Kijevą, nors ten dar nėra ramu", – kalbėjo S.Knyzelienė.

Sumažėjus pabėgėlių srautams, Klaipėdos pabėgėlių pagalbos centre mažinama ir darbuotojų.

Dalis jų, kurie čia buvo deleguoti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, "Sodros", savivaldybės ar kitų įstaigų, po Velykų grįš į savo nuolatines darbovietes, tad didžiausias krūvis centre teks Migracijos tarnybai.

"Atlikome pirminį darbą, o dabar jau kitos įstaigos perima pabėgėlių reikalų tvarkymą, todėl laikinai pas mus komandiruoti darbuotojai turi grįžti į savo nuolatines darbo vietas, nes ten taip pat turi labai daug darbo su ukrainiečiais – vieni nagrinėja jų pašalpų prašymus, kiti tvarko kitus integracinius dalykus", – paaiškino S.Knyzelienė.

Pasak S.Knyzelienės, jau po Velykų centre trūks bent šešių darbuotojų, valstybės tarnautojų, galinčių dirbti su duomenų bazėmis.