Į liepą trenkė žaibas

Beržas šalia Minijos gatvės 135 daugiabučio namo auga apie šimtą metų. Medį prisimena vieni pirmųjų pastato gyventojų. Atstumas tarp beržo ir namo siekia vos du metrus.

Klaipėdiečiai įtaria, kad šimtamečio beržo šaknys supuvusios ir šis bet kada gali nuvirsti.

"Beržas labai aukštas. Jei grius, galime likti be namų. Kur tada reikės dėtis?" – klausė 70 metų Minijos gatvės 135 namo gyventoja Albina Girdžiūnienė.

Pensininkė atkreipė dėmesį, kad bent jos laiptinėje gyvena vyresnio amžiaus žmonės: 93 metų moteris, sunkiai serganti pora, kuriems po 80 ir daugiau metų. Yra ir du nuomininkai.

"Nesu iš tų, kurie skundžiasi, bet nebežinome, ką daryti, kad pavojingi medžiai būtų pašalinti. Įteikiau namo prižiūrėtojui prašymą. Tikimės, kad būsime išgirsti", – tvirtino gyventoja.

A.Girdžiūnienė atkreipė dėmesį, kad šimtametis beržas auga ties jos virtuvės langu.

"Jei griūtų, tai veikiausiai nieko nebeliktų. Dar ir sužalotų, jei stovėtum šalia lango. Beržas ir stogą pramuštų ar net sieną išverstų. Nežinau, ką reikėtų daryti", – baiminosi pensininkė.

Tai ne vienas senas medis šiame kieme. Prie kito namo galo auga liepa, į kurią kažkada trenkė žaibas. Pusė medžio nudžiūvo, byrėjo šakos. Gyventojai guodžia save tik tuo, kad liepa yra tolėliau nuo namo nei beržas.

Ąžuolas suknežino balkoną

Gyventojų baimės dėl kieme augančių šimtamečių nėra be pagrindo. Per dvi savaites išvirto net du sodinti panašiu laiku medžiai. Gruodžio 27-ąją audros neatlaikė šalia namo augęs klevas.

A.Girdžiūnienė tuo momentu buvo namie. Iš pradžių, anot jos, klevas lyg virto į priešingą pusę nei stovi namas, tačiau virtimo kryptį veikiausiai pakeitė stora šaka.

"Labai išsigandau. Net sucypiau. Dar ir dabar neatsigaunu", – tvirtino moteris.

Nuvirtęs klevas pridarė daug žalos. Medis suknežino A.Girdžiūnienės balkoną. Išdužo stiklai, po smūgio pradėjo virpėti jo konstrukcijos. Buvo pradurtas ir balkono stogelis.

Moteris pasakojo, kad name nėra rūsių. Tad ji balkone laikė sodo gėrybes: agurkus, obuolius, bulves, kitas daržoves. Po medžio griūties viskas tapo nebenaudojama. Gėrybėse – stiklo šukės.

"Laikinai susiremontavau balkoną. Išsikviečiau pažįstamą, jis sutvirtino konstrukcijas, užkalė langus. Tačiau pro balkono stogą tebevarva vanduo", – tvirtino gyventoja.

A.Girdžiūnienė neslėpė, kad nežino, kaip reikės tinkamai susitvarkyti balkoną. Moteris gauna 220 eurų pensijos, kurios vos užtenka pragyvenimui ir vaistams.

"Nei aš, nei kaimynai nebuvome apsidraudę. Tad reikės ieškoti pinigų. Žadėjo padėti anūkė", – pravirko moteris.

Lazdynas užrėmė duris

Nukentėjo ir kitų butų bei komercinių patalpų savininkai.

Virstančios medžio šakos išdaužė langų stiklus. Vienur kiaurai, kitur – tik vieną stiklą. Viena gyventoja už lango stiklo pakeitimą jau sumokėjo 60 eurų.

Antras smūgis Minijos gatvės 135 daugiabučio namo gyventojų laukė sausio 4-ąją. Tądien apie 22 val. nugriuvo prie kitos laiptinės augęs lazdynas. Medis užrėmė duris.

Į lauką norėję išeiti žmonės kvietė į pagalbą kaimynus, kad patrauktų lazdyną. Nuvirtęs jis stipriai apibraižė pastato fasadą.

"Šie įvykiai dar laimingai baigėsi. Medžiai juk ir ant žmonių galėjo užvirsti. Viena moteris vis prie namo vaikščiodavo stumdama kūdikio vežimėlį", – teigė moteris.

Gyventojos manymu, pavojus kyla ir dėl palei namą einančio dujų vamzdžio. Kas bus, jei virsdamas medis jį pažeis?

Pasiruošė bėgti iš buto

Anot A.Girdžiūnienės, abu išvirtę medžiai buvo be šaknų. Vietoje jų – tuštuma. Moteris spėjo, kad toks pat yra ties jos virtuvės lango augantis beržas.

"Juk šie medžiai sodinti tuo pačiu metu. 93 metų kaimynė pasakojo, kad buvo viena pirmųjų šio namo gyventojų. Tie medžiai jau augo. Jiems apie šimtą metų. Be to, beržas, pučiant vėjui, ne siūbuoja, o sukasi. Taip pat darė ir su jau išvirtęs klevas", – tvirtino moteris.

Klaipėdietė pasakojo, kad bijo būti virtuvėje.

"Nuolat gyvenu baimėje. Susidėjau dokumentus į rankinę, jei reikėtų bėgti, įgriuvus į vidų beržui. Atrodo, kad medžiai brangesni už žmones", – pastebėjo klaipėdietė.

Pasak gyventojos, pirmojo nuvirtusio medžio supjaustymu pasirūpino name įsikūrusios įstaigos darbuotojas.

Klevo kelmu ir antru medžiu pasirūpino savivaldybė, pranešus namo prižiūrėtojui.

A.Girdžiūnienė pasakojo, kad ne kartą matė, kaip kitose miesto vietose medžiai šalinami, genimi.

"Mes – tarsi Dievo užmirštas kampelis. Gal čia užburta ar užkeikta vieta?" – įtarė moteris.

Tuopas šalinti – paprasčiau

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad ties Minijos gatvės 135 namu nuvirtę medžiai sutvarkyti.

"Dėl beržo pašalinimo dar prašymo negavome, bet nuvažiuosime pasižiūrėti ir įvertinti. Žiūrėsime, ką galime padaryti", – žadėjo vedėja.

Avarinės būklės medžiai šalinami savivaldybės lėšomis. Gyventojai prašymą dėl tokio želdinio pašalinimo turi raštu pateikti namą prižiūrinčiai įmonei. Ši – perduoti savivaldybei.

Jei medis iš pažiūros atrodo sveikas, tada reikia organizuoti susirinkimą ir gauti gyventojų sutikimą. Tada išlaidos gula ant jų pačių pečių.

Bet kurio medžio šalinimui reikia gauti leidimą. Jį išduota Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius. Prieš tai medį įvertina specialistai ar komisija.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, aplinkos ministro įsakyme yra apibrėžta, kokius medžius galima kirsti neatlygintinai – be atsodinimo ir kompensacijos.

Tarp tokių yra sausi, puvinio pažeisti, vėjo nulaužti, pakrypę daugiau nei 45 laipsnių kampu, augantys įvairių komunikacinių trasų zonoje. Numatyti ir kraštovaizdžio gerinimo kirtimai.

"Visais atvejais komisija ar specialistas važiuoja į vietą ir vertina medį, sprendžia, ar duoti leidimą jo pašalinimui", – teigė vedėja.

Paprasčiau leidimą gauti tuopų pašalinimui. Jos priskiriamos nepageidaujamoms rūšims gyvenamosiose teritorijose.

Taip pat lengviau pašalinti medžius, kurie auga penkių metrų atstumu nuo namo. Tokiais atvejais medis kenkia pastatui. Šaknys gadina pamatus, o šakos braižo butų langus.

"Tačiau, jei medis yra sveikas, o būstų savininkų nuomonės dėl pašalinimo išsiskiria, tada laimi balsų dauguma", – pabrėžė vedėja.

Pasigedo žvirblių čiulbesio

Pasak R.Jievaitienės, prie daugumos uostamiesčio daugiabučių namų želdiniai yra susodinti chaotiškai.

Yra daug vietų, kur medžiai pasodinti per arti pastatų, automobilių stovėjimo vietų. Kai kur jie pasodinti eilėmis ir virtą vos ne mišku.

"Ir susiformuoti ką nors gražaus iš tų želdinių būna sudėtinga. Tačiau yra žmonių, kurie kovoja dėl kiekvieno medžio, nors kaimynams šie ir sukelia problemų", – pabrėžė vedėja.

Uostamiesčio savivaldybė daugiabučių namų želdinių tvarkymui pernai skyrė 100 tūkst. eurų. Želdiniai buvo šalinami, atsižvelgus į gyventojų prašymus.

Dalyje kiemų nebeliko želdinių, kurie avarinės būklės, auga per arti namo, ant trasų. Taip pat tie, kurie trukdytų praplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti apšvietimą.

Kai kurie klaipėdiečiai piktinosi, kad jų kiemuose šalinami medžiai, nors šie auga vos už metro nuo namo ir jam kenkia.

Iškirtus prastos būklės želdinius Naikupės gatvėje, savivaldybę vienas gyventojas užvertė skundais. Vyras piktinosi, kad nebeatskrenda žvirbliukai.

Tačiau kiti gyventojai tik pabrėžia, kad nebelikus krūmų ir prastos būklės medžių atsiranda daugiau tvarkos. Paprastai brūzgynai traukia asocialius asmenis.

Nelaimių negalima laukti

I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai pirmųjų aukštų gyventojai nori, kad kieme augantys želdiniai būtų praretinti, nes jų butuose tamsu. Jie priversti nuolat įjungti šviesą.

Tokių prašymų sulaukiama daug. Tačiau tam priešinasi aukščiau gyvenantys kaimynai.

Neretai žmonės, pamatę kelmą, piktinasi: nupjautas sveikas medis. Tačiau specialistai pabrėžė, kad puvinys gali įsimesti ir į aukštesnę kamieno dalį.

"Ar užvirs visas medis, ar jo dalis, pasekmės abiem atvejais gali būti skaudžios", – atkreipė dėmesį I.Šakalienė.

Dažnai piktinamasi, kai iškertami seni medžiai, o vietoje jų pasodinami nauji.

Tačiau kai kurie gyventojai net skambina į savivaldybę ir prašo, kad po jų langais vietoje nukirstojo apskritai nieko nebūtų sodinama.

Ne visais atvejais tai įmanoma padaryti. Kai kurie želdiniai yra įtraukti į kultūros vertybių registrą ir juos būtina atsodinti ten pat, kur augo.

I.Šakalienė pabrėžė, jog yra už tai, kad mieste būtų daugiau žalumos, tačiau ateina laikas, kai senuosius želdinius reikia keisti naujais.

"Kito kelio neturime, nes gali įvykti nelaimių", – akcentavo vedėja.

Dabar norint pasodinti želdinius daugiabučio namo kieme reikia parengti apželdinimo projektą ar schemą ir suderinti su savivaldybe.

Be to, sodinti želdinių negalima arčiau kaip 10 metrų nuo pastato sienos su langais.