Uosto bendruomenė palankiai sutiko Vytauto Grubliausko išrinkimą Klaipėdos miesto meru. Jis turi savitą požiūrį į uosto plėtrą, konkrečiais siūlymais nori gerinti uosto ir miesto ryšius.

Siekis naikinti tvoras

Miesto santykius su uosto bendruomene V.Grubliauskas vertina kaip konstruktyvius ir dalykiškus, akcentuodamas, kad požiūriai ir pozicijos kartais skiriasi, bet daugumoje atvejų randami tinkami sprendimai.

„Esu girdėjęs atsiliepimą, kad meras ne visada suvaldo administraciją. Kadenciją pradėjau nuo „Smeltės“ detaliųjų planų tvirtinimo. Tobulai suvaldytas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo dokumentų derinimo procesas. Būta kietų pasisakymų dėl Klaipėdos centrinio terminalo išvažų. Bet siūlyčiau vertinti rezultatą, ne aidą. O jis yra geras. Bendras rezultatas yra tiek miesto, tiek uosto siekiamybė“, – tvirtino V.Grubliauskas.

Jo teigimu, uostas ir miestas dažniausiai sugeba rasti bendrus vardiklius, žvelgia vien į kitus kaip į partnerius, gali įgyvendinti pačius ambicingiausius planus.

„Klaipėdos uostas ir miestas yra tarsi Siamo dvyniai, kurie negali gyventi vienas be kito. Juokaudamas netgi sakau, kad uosto ir miesto santykiams turėtų galioti NATO penktasis straipsnis – kas puola uostą, tas puola ir miestą, ir atvirkščiai“, – dėstė V.Grubliauskas. 

Ir ateityje jis įsivaizduoja subalansuotą bei suderintą Klaipėdos uosto plėtrą, kuri naikintų ne tik realias, bet ir simbolines tvoras tarp miesto ir uosto.

„Puikiai suprantu, kad uostas yra išskirtinai svarbus Lietuvos ekonomikos donoras, kuris pumpuoja kraują į Vilnių. Valstybės ir Klaipėdos interesas turėtų būti to donoro potencijos, konkurencingumo stiprinimas. Sakyčiau, kad Klaipėdai dėl išskirtinumo neverta konkuruoti su kitais Lietuvos miestais. Jai verta konkuruoti su kitais regiono uostamiesčiais. Uosto plėtra turi būti vertinama kaip Lietuvos ekonomikos plėtros reiškinys ir Klaipėdos miesto gerėjančio gyvenimo rodiklis“, – mano V.Grubliauskas.

Nori laisvesnių rankų

Vėl išrinktas meru V.Grubliauskas planuoja parūpinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovui Arvydui Vaitkui leidimą bet kada netrukdomai patekti į savivaldybės rūmus. V.Grubliausko nuomone, Uosto direkcijos vadovas kartą per ketvirtį turėtų pateikti pranešimus apie uosto vystymą, problemas Klaipėdos miesto taryboje.

„Turime bendras institucijas – Uosto tarybą, Uosto plėtojimo tarybą. Į jų sudėtį įtraukti ir savivaldybės atstovai. Bet manau, to nepakanka. Galbūt prie miesto mero galėtų būti visuomeninė taryba, susieta su uosto problemomis. Yra klausimų, dėl kurių dažnai susiduriame derindami raštų keliones iš J.Janonio gatvės į Liepų gatvę. Turime susiderinti, kad pajudėję popieriai nueitų ten, kur reikia, kad dokumentų „vaikščiojimas“ būtų minimalus ir būtų siekiama geresnių rezultatų. Dėl to, matyt, reikėtų pokyčių ir kai kurių valdininkų galvose“, – svarstė V.Grubliauskas.

Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus, kai vyko diskusijos dėl Uosto direkcijos pelno panaudojimo valstybės reikmėms, buvusi diskusija ir dėl Uostamiesčio įstatymo. Siūloma grįžti prie šios diskusijos. Turėtų būti tiek uostui, tiek miestui labiau atrištos rankos įgyvendinti įvairius infrastruktūros projektus.

„Kalbant apie privažiuojamuosius kelius, uostas jiems skiria pinigų. Miestui tai naudinga. Uostas išskirtinai remia Klaipėdos kultūros, sporto, socialinius projektus. Šiandien Klaipėdoje nėra rimtesnio partnerio už uostą. Tačiau tą paramą, gerus norus būtų tikslinga įteisinti įstatymiškai, ir reikėtų pradėti diskusiją“, – mano V.Grubliauskas. 

Tiltas – ne blogybė

Dažnai girdime apie tai, kad uostas daro didelę neigiamą įtaką Klaipėdos miestui.

„Nenorėčiau kalbėti apie neigiamą įtaką. Rinkimų kompanijos metu man užkliuvo vienos pretendentės į merus straipsnis. Ji siūlė didinti uosto efektyvumą ir kartu  mažinti uosto daromą žalą. Žodžius „žala“ arba „neigiama įtaka“ vartočiau išskirtinai atsakingai. Naivu būtų kalbėti, kad uosto veikla neturi jokios įtakos miestui. Bet ir nereikėtų to išpūsti. Reikia vertinti tai, kiek vienos ar kitos veiklos padariniai uoste yra suvaldomi. Bendrąja prasme neigiamos uosto įtakos miestui aš nematau, bet erdvės tobulinti uosto ir miesto santykius yra“, – teigė V.Grubliauskas.

Apie 70 proc. uostamiesčio taršos sudaro bendrasis miesto transportas. V.Grubliauskas sakė nematantis nei tilto, nei tunelio statybos į Kuršių neriją blogybės. Tai sumažintų transporto srautus Klaipėdoje. Jo nuomone, nereikėtų baimintis, kad automobilių srautai plūstelės į Kuršių neriją. Juos galima sureguliuoti ekonominiais svertais.

„Negalima stabdyti proceso dėl tilto ar viaduko statybos, kuris, ko gero, yra reikalingas. „Nuimami“ ne tik taršos šaltiniai iš Klaipėdos, bet ir atveriami patogesni priėjimai prie vandens. Tik manau, kad miestas neinicijuos tilto ar viaduko statybos proceso – tai jam būtų per brangu. Bet mes dalyvautume procese su kitais, kaip partneriai“, – dėstė V.Grubliauskas. 

Siūlo ieškoti kompromisų

Principo klausimas tarp uosto ir miesto – daugiau prieigų prie vandens. Uostininkai mano, kad miestas jų turi pakankamai. Tam galima panaudoti visą Smiltynės pakrantę, yra ne visai tinkamai sutvarkytų teritorijų dalis tiesiogiai prie jūros nuo Melnragės iki Karklės, kur prasideda rajono ribos.

V.Grubliauskas klausė: kur uostininkai matantys galimybę miestui prieiti prie vandens?

„Suprantu, kad kiekviena uosto pėda yra vieta, kur dedami auksiniai kiaušiniai. Natūralu, kad kiekvienas metras uoste turi būti maksimaliai išnaudotas valstybės labui. Bet turime rasti sprendimus ir dėl miesto prieigų prie vandens. Gal yra galimybių įvairiose uosto vietose surasti bent kelis siaurus koridorius prieiti prie vandens. Ieškokime kompromisų. Diskusijos šiais klausimais kyla ir kils ateityje“, – dėstė V.Grubliauskas.

Problemų virtinė susijusi su miesto plėtra šalia uosto. Uostininkai norėtų, kad šalia nebūtų statomi gyvenamieji namai ar viešbučiai. Prašoma sukurti tarsi zoną tarp uosto ir miesto. Joje galėtų būti vystomas verslas, bet ne gyvenamoji statyba.

Pernelyg arti uosto esantys namai tampa bendra uosto ir miesto problema. Geriausias pavyzdys – Nemuno gatvės 113 ir 133 namai, kurie trukdo tiesti į uostą geležinkelius. Iš dalies už Nemuno gatvę, o labiausiai už viaduką per geležinkelį kliūva V.Grubliauskui, kad jis, būdamas meru, esą sugadino santykius su „Lietuvos geležinkeliais“.

„Nelabai sutinku su tuo, kad santykiai su „Lietuvos geležinkeliais“ yra kritiškai dramatiški, nors aiškintis teisme – kraštutinė priemonė. Dėl viaduko „Lietuvos geležinkeliai“ laikosi pernelyg kietakaktiškos pozicijos. Reikėtų susėsti, tartis, ieškoti viaduko išlaikymo išlaidų mažinimo priemonių. Dėl Nemuno gatvės namų – visi drauge turime ieškoti sprendimų. Nebijokime prisiminti ir sėkmės istorijų santykiuose su „Lietuvos geležinkeliais“. Man būnant meru buvo išspręsta daugelį metų įstrigusi problema dėl Pauosčio stoties rekonstrukcijos“, – priminė V.Grubliauskas.