Liepos 30-ąją Uosto direkcija Klaipėdos miesto taryboje planuoja pristatyti netrukus pradedamo rengti Uosto bendrojo plano vizijas.

Negalima atsilikti

Uosto ir miesto santykiai dėl šio plano šiuo metu gerokai kaitina aistras. Uosto bendrasis planas bus rengiamas pirmą kartą. Tai daryti suteikė teisę pernai pakoreguoti įstatymai. Iki šiol būdavo rengiamas bendrasis Klaipėdos miesto planas, kuris įtraukdavo ir uostą.

Praeityje buvo atvejų, kai Klaipėdos miesto bendrasis planas rengtas net septynis metus. Su tokiais planavimo tempais nuolatinėje konkurencijoje su kitais rytinės Baltijos uostais esantis Klaipėdos uostas gali beviltiškai atsilikti.

“Mes nenorime nieko šokiruoti, siekiame, kad savivaldybės specialistai tinkamai įvertintų tai ką mes siūlysime. Ir jei bus problemų, ja esame pasirengę spręsti. Miestas darys savo bendrajį planą. Norime, kad uosto ir miesto bendrieji planai būtų kaip viena visuma”, - akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Nenori kontrontacijos

Jis pastebėjo, kad Klaipėdoje yra jėgų, kurios nuolat stengiasi kompromituoti uosto ir miesto santykius, nuolat klaidinama visuomenė. Bene aštriausias nesutarimas šiuo metu yra dėl valčių prieplaukos.

Kada ir kokia valčių prieplauka bus pastatyta už uosto lėšas bus atsakyta Uosto bendrajame plane, kurį ketinama parengti per 1,5-2 metus.

„Reikia labai aiškiai atsakyti į klausimą, ką uostas gavo iš miesto prie Kuršių marių šalia Smeltės pusiasalio. Gauta gelžbetonio siena, kuri daug metų nebuvo naudojama. O žemė? Ji nepriklausė savivaldybei – tai yra valstybės žemė“, - tikino A.Vaitkus.

O kiek uostas davė miestui? 23 tūkst. Klaipėdos miesto ir regiono žmonių turi darbą. Iš uosto veiklos į valstybės biudžetą per metus gaunama apie 9,26 proc. šalies biudžeto. 23 proc. Klaipėdos miesto biudžeto formuojama iš uostininkų mokesčių.

„Galiu prisiminti daugybę objektų, kuriuos išjudinome per pastaruosius metus. Tai Pauosčio kelynas su 10 metų istorija. Sutvarkytos Minijos, Kairių gatvės. Nuo 2003 metų buvo diskutuojama apie Baltijos prospekto sankryžų svarbą. Susitelkėme ir padarėme Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžą su dviem trečdaliais Valstybinės kelių direkcijos ir trečdaliu Uosto direkcijos lėšų“, - prisiminė A.Vaitkus.

Jis džiaugėsi geru tandemu su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, kuris padeda išjudinti įsisenėjusius objektus.

Prieigos prie vandens

Kita nuolatinė diskusijų tema – ar Klaipėdos uoste dalis turto turi priklausyti miesto savivaldybei?

„Klaipėdos miesto indėlis pritraukiant krovinius į Klaipėdos uostą yra mažesnis nei Mažeikių, Jonavos ar Kėdainių. Ar tai reiškia, kad ir tos savivaldybės turi pretenduoti į uosto dalį? Gerai, kad Klaipėdos uostą valdo valstybė. Taip lengviau spręsti daugelį strateginių problemų“, - pastebėjo Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Rasti net keli argumentai įrodantys, kad savivalda negali tinkamai valdyti uosto teritorijų. Geriausias pavyzdys „Mėmelio miestas“. Prieš septynis metus buvo atiduota dalis uosto žemės miesto reikmėms. Ir kokia prieiga prie vandens šiandien yra buvusioje „Laivitės“ teritorijoje? Priekaištų yra ir dėl nesutvarkytų buvusių „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijų. Kokį vaizdą mato jūrų turistai vežami autobusais iš kruizinių laivų?

Iki šiol Uosto direkcija miesto reikmėms kasmet skirdavo apie 16 mln. litų (4,6 mln. eurų). Ar nebūtų tikslinga uosto lėšomis intensyviau tvarkyti ir viešąsias prieigas prie vandens?