Dėkojo už pasitikėjimą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo kad sektoriuje dirba 58 tūkst. žmonių. Jis sukuria 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

„Esu dėkingas Vyriausybei ir Seimui, kad pasitikėjo mumis, neatėmė pinigų, leido juos naudoti investicijoms. Uostas valstybei per du metus davė 94 mln. eurų grąžą. Prisiminkime 2012 metus, kai iš uosto buvo paimti 34 mln. eurų, kurie pristabdė investicijas“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Jis prisiminė, kad 2013 metų pradžioje pradėjo vadovauti Uosto direkcijai, kai joje buvo ypatinga situacija. Vėlavo Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Reikėjo skubiai išjudinti akvatorijos gilinimo darbus, iškasti 1,5 mln. kubinių metrų grunto.

„Esu dėkingas Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurie SGD terminalo statybos kliuvinius ryžtingai šalindavo. Mūsų partneriai užsienyje stebisi, kad per tokį trumpą laiką pasistatėme modernų SGD terminalą“, - akcentavo A.Vaitkus.

Sėkmingą pastarųjų metų Klaipėdos uosto pasiekimą jis minėjo „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centro statybos pabaigtuves. Prieš tai jo krantinės buvo statomos šešis metus su įvairiais trukdžiais. Atėjus į Uosto direkciją A,Vaitkui jos baigtos per metus. Statybos atvėrė visiškai naują Klaipėdos uosto veiklos erą.

„Kai užsienyje pasakojame, kokie laivai lankosi Klaipėdos uoste požiūris į mus iš karto kečiasi, atsiranda pagarba uostui“, - pasakojo A.Vaitkus, minėjęs Klaipėdoje apsilankiusį gigantą – 337 metrų ilgio konteinervežį „MSC Asia“.

Pasididžiavimo verti „Begos“ birių krovinių terminalas – maisto paskirstymo centras, Birių krovinių terminalo kompleksas, naujas Klaipėdos centrinis keleivių ir krovinių terminalas.

Investicijų grąža

„Per krizinį laikotarpį Klaipėdos uoste nebuvo pastatyta nei viena krantinė. Per pastaruosius 3 metus buvo atiduota naudoti 18 krantinių. Esu dėkingas uosto naudotojams, kurie sugebėjo patikėti mumis ir kurių nuopelnas yra didžiulis. Mes investicijas vykdome beveik šimtu procentų, o uosto kompanijos pastatė naujus sandėlius, įsigijo moderniausią krovos techniką, – bendradarbiavimu su uosto kompanijomis džiaugėsi A.Vaitkus.

Bendros veiklos rezultatas yra ir 2015 metais pasiekta rekordinė 38,5 mln. tonų Klaipėdos uosto krova. Dar geresni rezultatai fiksuojami šiemet.

„Ilgalaikio turto prieaugis ir krovos augimas parodo, kad tik investuodamas į uosto vystymą gali tikėtis grąžos. Sustotų investicijos uosto krovos rezultatai greičiausiai pradėtų kristi atgal“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Klaipėdos uostas pastaraisiais metais vienas iš sėkmingiausiai panaudojo ES investicijas. Netgi buvo gauta dalis tų investicijų, kurių nesugebėjo pasinaudoti kitos transporto sektoriaus kompanijos.

„Iš anksto pasirengėme uosto šiaurinės dalies gilinimo projektus, tikėdami, kad gausime papildomą ES paramą. Rizikavome ir paskutiniais paramos naudojimo mėnesiais ėmėme ją. Neapsirikome. Uosto šiaurinės dalies laivybos kanalą pavyko pagilinti iki 15 metrų, o vartuose ir išorės kanale iki 15,5 metrų“, - teigė A.Vaitkus. Naujos veiklos sąlygos atsivėrė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai, o po krantinių rekonstrukcijos ir „Klaipėdos naftai“.

Kaip tik šiomis dienomis uoste paaiškės dar vieno didžiulio viešojo pirkimo konkurso laimėtojas. Taps aišku, kas statys Smeltės pusiasalio nuo Malkų įlankos pusės apsauginę sienutę. Pastačius ją atsivers galimybės gilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų.

Uoste bus padarytas didžiulis darbas, gerokai palengvintos veiklos sąlygas Malkų įlankos bendrovėms. Apie tai, kad reikia sutvarkyti Malkų įlanką pastaruosius 15 metų tik buvo kalbama, o dabar jau bus pradėta ir realiai daryti.

Parodoje pristatyti dar didesni uosto veiklos planai iki 2022 metų. Planuose - perstatyti uosto vartus, išgilinti kanalą iki 17 metrų, įrengti uosto pietinius vartus.

Uostas virpina širdį

Parodos „Uosto direkcijai 25: vakar, šiandien, rytoj“ atidaryme prisiminimais dalijosi prie Uosto direkcijos kūrimo ištakų stovėjęs Valentinas Greičiūnas.

Jis gerais žodžiais minėjo susisiekimo ministrą Joną Biržiškį, pavaduotoją Algimantą Kišoną, transporto specialistus Virgį Kaupą, Janiną Žukauskienę, Juozą Darulį, Algirdą Šakalį, kurie prisidėjo kuriant Klaipėdos uosto veiklos dokumentus.

Svarbiausias dokumentas buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Jis atvėrė kelius sėkmingai pertvarkyti uostą.

„Gerai kad uostas tapo valstybiniu, nors būta nuomonių jį padaryti municipaliniu“, - pastebėjo V.Greičiūnas. Jis akcentavo ir sėkmingą bendradarbiavimą su uosto kompanijomis, darbą su Lietuvos mokslininkais.

Lietuvos krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška pastebėjo, kad „uosto kompanijų vadovams, darbuotojams Klaipėdos uostas yra ypatingas, keliantis gražius sentimentus“. Jo nuomone, vykstant uostą buvo priimta daug toliaregiškų teisingų sprendimų, kurie šiandien duoda rezultatus.

„Kalbant apie Klaipėdos uostą man širdis virpą. Žmonės, kurie dirba šiame uoste niekada nenustoja svajoti, nenustojo kurti“, - pastebėjo R.Juška.

Neįtikėtini pokyčiai

Uosto direkcijoje daugybę metų dirbę jūrų kapitonai Ričardas Lučka, Arvydas Narmontas, Vytautas Saulėnas prisiminė, kaip kūrėsi Uosto kapitono tarnyba, laivyno skyrius.

Ir šiandien R.Lučka teigė užeinantis pas uosto kapitoną, spaudžia ranką locmanams, kad jie sugeba įvesti į uostą didelius laivus, manevruoti siaurose vietose, kaip Malkų įlanka. R.Lučka kaip pavaduotojas stovėjo prie uosto kapitono tarnybos kūrimo ištakų, prisiminė, kaip važinėjo su dviračiu, o uosto kapitonui Nikolajui Severinčikui išnuomojo automobilį.

„Uosto kapitono tarnybos kūrimo klausimai dėka V.Greičiūno, Vytauto Paulausko buvo sprendžiami protingai ir operatyviai“, - teigė R.Lučka.

1993 metais pradėjęs dirbti Klaipėdos uoste V.Saulėnas prisiminė kai kurias krantines, kur gylis buvo vos 3 metrai, o dabar tose vietose pastatyti šiuolaikiniai terminalai. Dideli sandėliai, modernūs pirsai. Taip pat prisiminta, kaip buvo kuriamas uosto laivynas, įsigytas šiuolaikinis vilkikas „Stumbras“. Jis davė impulsą vėliau uoste kompanijoms įsigyti didelius vilkikus. Jis tikisi sulauksiantis momento, kai į Klaipėdos uostą plauks „Balmax“ (didžiausi Baltijos jūroje) laivai.

A.Narmontas būdamas 19 metų pirmą kartą pamatė Klaipėdos uostą.

„Jei būčiau pasakęs, kad 300 laivai plauks į Klaipėdos uoste būtų palaikę nesusipratėliu. Išėjau į užtarnautą poilsį, bet iki šiol uosto negaliu pamiršti. Man tai buvo geriausi metai. Džiugu, kad prie to uosto kūrimo ir aš prisidėjau“, - kalbėjo A.Narmontas.

Komentaras

Algirdas Butkevičius:

Džiaugiuosi, kad Klaipėdos jūrų uostas pranoko planuotas plėtros galimybes. Man būnant susisiekimo ministru buvo parengta studija, kur akcentuota, kad uostas pasieks 35 mln. tonų krovinių apyvartą ir reikės galvoti apie giluminį uostą. Pernai krovos apimtys jau sudarė  38,5 mln. tonų. Uosto direkcija savo grynąjį pelną padidino 10 proc. Šie rezultatai pasiekti kartu su uosto kompanijomis. Tokia sinergija labai svarbi ir reikalinga. Transporto verslas reikalauja bendro logistikos supratimo. Man teko pasirašyti sutartį su Kinijos kompanija. Buvo malonu kalbėti, kad Lietuva jūrų valstybė ir mes didžiuojamės, Klaipėdos uostu, didžiuliu transporto mazgu. Uostas sėkmingai susitvarkė su išorinėmis problemomis dėl geopolitinės situacijos. Jis tapo didžiule varomąja jėga šalies ekonomikai. Klaipėdos uostas tapo vienu iš Baltijos jūros regiono lyderių. Tai darbo rezultatas dirbant visiems kartu. Vieno euro investicija uoste pritraukia 2 eurus investicijų iš privataus sektoriaus. Mokslas, verslas ir teisinga valdžios politika sudaro sąlygas, kad uostas duotų didžiulę naudą valstybei.