Paukščių rojumi vadinama Kiaulės Nugara ateityje gali būti sujungta su dabartiniu uostu ir virsti krovos vieta.

Sala vertės neturi

Galimybė į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją integruoti Kiaulės Nugaros salą buvo aptarta su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi, šiam lankantis Klaipėdoje.

Jis davė pavedimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išanalizuoti tai, kaip Kiaulės Nugaros sala gali būti sujungta su dabartine uosto teritorija. Uosto direkcijos užsakymu bus paruoštas projektas, kuris numatytų, kaip į Kiaulės Nugaroje suformuotą krovos vietą gali būti tiesiami automobilių keliai ir geležinkelio linija.

Praeityje jau būta planų už Kiaulės Nugaros esančioje senojoje valčių prieplaukoje, kur dabar kraunamas iš uosto išsiurbtas užterštas gruntas, įrengti krantines. Tos krantinės ir galėtų būti sujungtos su Kiaulės Nugara. Taip būtų uždaryta tarp dabartinio uosto dalies ties jūrų keltų krantinėmis ir Kiaulės Nugaros besidriekianti Kuršių marių prietaka.

Maždaug 800 metrų ilgio ir 200–300 metrų pločio Kiaulės Nugara yra 1986 metais statant tarptautinę jūrų perkėlą dirbtinai supilta sala.

Ši sala jokios istorinės vertės neturi, ji nėra laikoma ir kokiu nors draustiniu. Joje perintys paukščiai lizdus galėtų sukti ir kitose pamario vietose.

Šiuo metu Kiaulės Nugara jau yra perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tik laiko klausimas, kada ši sala bus pritaikoma uosto krovai.

Prieš pradėjus įsisavinti Kiaulės Nugarą, uosto krovai iš jos dar reikėtų iškeldinti ir Kuršių nerijos elektros tiekimo linijos atraminį stulpą.

Pasitarnautų uosto gilinimui

Uosto reikmėms panaudoti Kiaulės Nugaros salą tikslinga ir dėl šiuo metu uoste esančių gylių. Per visą uostą iki Jūrų perkėlos iškastas 14,5 metro gylio laivybos kanalas. Toks gylis nesunkiai būtų pasiektas ir prie naujai įrengtų krantinių nuo senosios valčių prieplaukos ir Kiaulės Nugaros. Dabar tarp Kiaulės Nugaros ir jūrų keltų krantinių yra apie 10 metrų gylis.

Nuo senosios valčių prieplaukos, uždarius vadinamąją mažąją vandens protaką iš Kuršių marių, galėtų atsirasti iki 10 naujų krantinių. Dabar čia yra 149–152 krantinės, kurios naudojamos į Kylį ir Karlshamną plaukiantiems keltams priimti. Užutėkis tarp dabartinių krantinių ir Kiaulės Nugaros būtų pakankamai platus, beveik prilygstantis Malkų įlankai. Šis užutėkis būtų minimaliai užnešamas. Problemų susidarytų tik žiemą, nes tektų laužyti ledus.

Kiaulės Nugaros sutvarkymas reikšmingas ir toliau plėtojant Klaipėdos uostą. Šiuo metu jau visiškai realiai kalbama apie 17 metrų gylį nuo uosto vartų iki Žiemos uosto. Jis įmanomas rekonstravus dabartinius uosto vartus. Toks gylis reikštų, kad vandens prietaka tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros intensyvėtų. Per patvankas į Kuršių marias plūstų dar daugiau sūraus vandens.

Lietuvos upių ir Kuršių marių vandens nuotėkį tiriantis profesorius, hidrologas Brunonas Gailiušis yra siūlęs, kad iki 17 metrų gilinant Klaipėdos uostą, vandens tekėjimo intensyvumą tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių galima stabdyti uždarius mažąją prietaką. Jis taip pat siūlė įrengti papildomus į Kuršių marias ištęstus uždarus molus.

Uždarinėti mažąją prietaką reikėtų ilgai nedelsiant. Tai darant uoste galima sutaupyti daug pinigų. Dabar gilinant uostą gruntas plukdomas į atvirą jūrą. Sukalus polius iš uosto iškastas gruntas galėtų būti pilamas uoste formuojant naujas teritorijas.

Atsilikimas nuo Rygos mažėtų

Ne naujiena ir tai, kad Klaipėdos uostas iš visų rytinės Baltijos uostų turi mažiausią uosto teritorijų plotą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus akcentavo, kad Klaipėdos uosto vystymo plotas yra maždaug šešis kartus mažesnis nei Rygos uoste.

Todėl norint konkuruoti su kaimyniniais uostais, Klaipėdai anksčiau ar vėliau reikės ieškoti naujų teritorijų tinkamų uostui plėtoti.

Tiek šiaurinėje, tiek pietinėje uosto dalyje visos rezervinės teritorijos jau panaudotos arba miesto užstatytos taip, kad jų teko atsisakyti.

Šiandien Klaipėdos uostas yra tarsi kryžkelėje – reikia pasirinkti statyti „Baltmax“ uostą atviroje jūroje ties Melnrage ar toliau plėstis dabartinio uosto ribose? Apie Būtingės uosto statybos variantą net neverta kalbėti. Jis yra utopinis dėl daugelio priežasčių. Projekto nepavyktų suderinti su Latvija – uostas Būtingėje darytų žymią įtaką jos krantams. Natūralūs gyliai, reikalingi „Baltmax“ uostui ties Būtinge, yra už kelių kilometrų nuo kranto. Pastačius tokį uostą arti kranto, jūroje išraustas laivybos kanalas būtų nuolat užnešamas – analogija su E.Gentvilo laikinai be molų rekonstruotu Šventosios uostu. Didžiulės išlaidos būtų į Būtingę atvesti geležinkelio ir automobilių kelių linijas.

Klaipėdos uosto kompanijų vadovai yra pasisakę prieš Būtingės uosto plėtrą. Jų nuomone, netikslinga statyti ir uostą ties Melnrage, kol neišnaudotos dabartinio Klaipėdos uosto galimybės.

Vandenvietę reiktų iškelti

Šiuo metu Klaipėdos uostui realiausia galimybė plėstis yra pietinėje dalyje. Bet ir šioje dalyje uostas yra tarsi įspraustas į rėmus. Nuo Kuršių marių jį riboja aplinkosauginė teritorija „Natūra-2000“. Sausumos dalyje uosto plėtrą stabdo Klaipėdos III vandenvietė.

A.Vaitkus prabilo apie tai, kad galbūt jau atėjo laikas svarstyti klausimą dėl III vandenvietės iškeldinimo. Ji įkurta 180 hektarų teritorijoje šalia Vilhelmo kanalo. Tai jau buvo analizuota prieš kelis metus. Išgąsdino pernelyg didelė vandenvietės iškeldinimo kaina. Preliminariais skaičiavimais, pagal 2009 metų kainas, tai būtų siekę apie 100 mln. litų.

A.Vaitkus mano, kad iškeldinus vandenvietę būtų galima iš karto išspręsti kelias problemas. Ne tik atsirastų naujų teritorijų Klaipėdos uostui plėtoti, bet ir aktyviai turizmo reikmėms būtų galima naudoti Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą. Nuo dabartinio kanalo atšaka galėtų driektis į planuojamą statyti Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką už Smeltės pusiasalio. Papildomos krantinės mažiesiems laivams galėtų atsirasti ir pamario dalyje tarp Kuršių marių ir Vilhelmo kanalo, rausiant naujus užutėkius.